- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-2441-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00447-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- L. T.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. D. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams S. B. individualiai įmonei „Matininkas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo plano ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys L. T. personalinė įmonė, VĮ Registrų centras).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
G. D. prašė panaikinti S. B. IĮ „Matininkas“ atliktus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, tuo pačiu pripažįstant negaliojančiu kadastrinių matavimų pasėkoje sudarytą žemės sklypo planą; pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-15 įsakymą Nr. 2.3-2317-85 „Dėl pil. J. D. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Šalčininkų r.“. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausantis 0,96 ha kitos paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su L. T. personalinei įmonei priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini). 2012 metais ji sužinojo, kad 2006-01-26 S. B. IĮ ,,Matininkas“ atliko kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini), kurių pagrindų buvo patikslinti šio žemės sklypo, tuo metu priklausiusio J. D., kadastro ir registro duomenys. Tačiau atlikti matavimai yra neteisėti, kadangi buvo pažeisti žemės sklypo ribų ženklinimo metu galiojusių Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo (2005-03-25 akto redakcija) taisyklių 25 p. reikalavimai: kaimyninio sklypo savininkė G. D. nebuvo informuota apie planuojamus vykdyti kaimyninio sklypo kadastrinius matavimus; ji negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, taip buvo pažeistos jos teisės. Jos prašymu, UAB ,,Kagema” atliko geodezinius matavimus, po kurių paaiškėjo, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos buvo nustatytos pritraukiant valdomo sklypo ribas prie ieškovės sklypo ribos. Sklypo ribos buvo stumdomos geodezininkui neturint ir nežinant gretimo sklypo tikslių koordinačių. Taip buvo pažeistos teisės aktuose nustatytos procedūros ir ieškovės nuosavybės teisės. Todėl kadastriniai matavimai turi būti panaikinti bei Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-15 įsakymas Nr. 2.3-2317-85 pripažintinas negaliojančiu, nes jo pagrindu buvo patvirtinti neteisėtai atlikti matavimai.
S. B. IĮ „Matininkas“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad prieš atliekant J. D. priklausiusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimus, išsiaiškino, kad kaimyninis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra apmatuotas su geodeziniais prietaisais, paženklintas lauke ir kadastriniai matavimai įregistruoti Registrų centre. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) atmatuotas nuo esamų kaimyninio žemės sklypo riboženklių, todėl pagal tuo metu galiojusią metodiką su gretimo žemės sklypo savininku iš naujo derinti riboženklių ir sklypo ribų nereikėjo. Ieškovės žemės sklypas atmatuotas ir įregistruotas su sąlyginėmis koordinatėmis, kurios nepririštos prie valstybinės koordinačių sistemos, todėl žodis „pritraukimas“ prie valstybinio koordinačių tinklo suprantamas ne kaip esamų riboženklių traukiojimas, o kaip tikslinama žemės sklypo padėtis Registrų centro kadastro žemėlapyje. UAB „Kagema“ 2012-02-28 parengtas žemės sklypo planas parengtas nesivadovaujant esamais riboženkliais. Pirminiame geodeziniame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) yra netikslumai su žemės sklypo plane parodytais statiniais, todėl matuojant pagal juos UAB „Kagema“ plane neteisingai parodytos suprojektuotos žemės sklypo ribos (b. l. 34).
Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atliekant kadastrinius matavimus ieškovės dalyvavimas nebuvo būtinas. Ginčo sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu šiaurinė riba buvo pritraukta prie ieškovės žemės sklypo, kadangi žemės sklypai negali dengti vienas kito ir tarp jų negali likti tarpas. Priešingu atveju, kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre nebūtų įregistruoti. Todėl S. B. įmonė atlikdama L. T. personalinės įmonės žemės sklypo kadastrinius matavimus, teisės aktų nepažeidė ir kadastriniai matavimai buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. Prieštaravimų kelia 2012-02-28 UAB „Kagema“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas, kuriame nurodytas 1,7118 ha žemės sklypo plotas, nors ieškovei priklauso 0,96 ha. Nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatytos ieškovės žemės sklypo posūkio taškų Nr. 1-10 koordinatės koordinačių LKS-94 sistemoje, nes matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Pagal šį planą žemės sklypo riba Nr. 9-8 (3-4) nesutampa su vietoje esančiais tvoros stulpais ir kerta L. T. personalinės įmonės žemės sklype esantį pastatą, plane pažymėtą MN raidėmis; riba Nr. 7-6 kerta L. T. personalinės įmonės sklype esantį tvenkinį; riba Nr. 1-10 kerta žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o tarp ieškovės žemės sklypo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), atsiranda tarpas, nors pagal kadastro žemėlapį šie sklypai turi bendrą ribą (b. l. 94-95).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. T. personalinė įmonė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nusipirko 2010-10-06. 2008 metais pro sklypo ribų posūkio taškus 5-6-7-8-1 buvo nuspręsta statyti tvorą, buvo iškviesti matininkai, kad būtų patikslintos sklypo ribos. Tačiau ieškovė sunaikino riboženklius skiriančius jos ir įmonės sklypų ribas bei įmonės sklype įbetonavo metalinius stulpus. Ieškovės dalyvavimas atsakovui atliekant matavimus nebuvo privalomas, nes bendros žemės sklypų ribos nepasikeitė nuo 1995 m. Ieškovė apie ginčo planą žinojo jau nuo 2008-03-04 (b. l. 35-37, 97).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-01-17 sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs įrodymus padarė išvadą, jog S. B. IĮ ,,Matininkas”, atlikdamas šiai dienai trečiajam asmeniui L. T. personalinei įmonei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, teisės aktų nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo procedūros nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-17 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant sekančius reikalavimus: ieškovei priklausantis žemės sklypas nebuvo koordinuotas LKS koordinačių sistemoje, nebuvo išlikę riboženkliai, bendra sklypų riba nesutapo. Atsakovui atliekant matavimus riboženklių nebuvo, o jei ir buvo, jie negalėjo būti naudojami žemės sklypų ribų nustatymui, todėl ieškovės dalyvavimas atliekant matavimus buvo būtinas. Sprendime nepasisakyta dėl IĮ „Aplanas“ parengto plano ir aiškinamojo rašto, kuriame nurodyta, jog atstumas tarp pastato bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1995 m. balandžio mėn. paruoštame AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ plane nustačius grafiškai sudaro 7-8 metrus, kai tuo tarpu pagal atsakovo parengtą planą tas pats atstumas yra lygus 1,52 metro.
Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantės žemės sklypas buvo suformuotas atliekant ne preliminarius, o kadastrinius matavimus, t. y. žemės sklypo ribos buvo pamatuotos geodeziniu prietaisu, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo posūkio taškų koordinatės. Apeliantės žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2002-04-29. Po trečiojo asmens žemės sklypo patikslinimo 2006-03-24 (pagal 2006-01-26 atsakovo planą) nebuvo nustatytas žemės sklypų persidengimas, sklypų ribos sutampa. Todėl apeliantės teiginys, jog atlikus trečiojo asmens žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo neteisėtai užimta apeliantės žemės sklypo dalis, yra nepagrįstas. Apeliantė neįrodė, jog atsakovui atliekant matavimus, riboženkliai, žymintys apeliantės ir trečiojo asmens bendrą žemės sklypų ribą, buvo sunaikinti ar perkelti į kitą vietą. 1995 m. AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ plane pavaizduotas pastatas MN, nuo kurio apeliantė skaičiuoja atstumą iki trečiojo asmens žemės sklypo, nėra koordinuotas, nurodyti tik pastato ilgis ir plotis. Todėl nėra galimybės nustatyti atstumą nuo šio pastato kampų iki trečiojo asmens žemės sklypo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. T. personalinė įmonė atsiliepimu paaiškino, kad apeliantės argumentai, jog apie ginčą planą sužinojo 2012-01-31, yra nepagrįsti, nes susirašinėjimas dėl žemės ribų vyko jau nuo 2008-03-04.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantės pagrindiniai argumentai, kad teismo sprendimas nepagrįstas, yra tai, kad atliekant kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus nebuvo informuota ji, kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė ir tuo buvo pažeistos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės bei tai, kad atliekant šiuos matavimus nebuvo nustatytos tikslios jos sklypo koordinatės, todėl kaimyninis sklypas buvo pritrauktas ant jos nuosavybės teise valdomo sklypo. Taigi iš apeliantės (ieškovės) argumentų matyti, kad faktiškai ginčas yra kilęs dėl kaimyninių žemės sklypų ribos, o tai patvirtina „Liteko“ teismų informacinės sistemos informacija, pagal kurią Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18-604/2013 dėl žemės valdymo teisės pažeidimo, žemės sklypo ribų nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo.
Apeliantės argumentas, kad atliekant kaimyninio sklypo kadastrinius matavimus bei surašant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą jos nepakvietus dalyvauti, buvo pažeista sklypo kadastrinių matavimų tvarka, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šioje teismo sprendimo dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Kasacinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad jeigu žemės sklypo riba sutampa su anksčiau išmatuoto geodeziškai ir koordinuoto (turinčio riboženklių koordinates) žemės sklypo riba, ši riba nekeičiama ir suinteresuoto asmens kviesti nereikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Ar atliekant gretimo sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta klaidų, šiuo atveju matuojant kitą, gretimą sklypą, įstatymas nenumato atlikti patikrinimų. Todėl apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas atkreipiant dėmesį į tai, kad Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal L. T. personalinės įmonės ieškinį atsakovei G. D. dėl žemės valdymo teisės pažeidimo, žemės sklypo ribų nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo (bylos Nr. 2-18-604/2013).
Pagal CK 4.45 str. 1 d. jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Todėl atsakovės argumentai dėl S. B. individualios įmonės „Matininkas“ atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų pritraukiant kaimyninį sklypą prie jos žemės sklypo, pasak apeliantės, klaidingai įnešto į Registrų centro kadastro žemėlapius, turi būti išnagrinėti ne šioje byloje, o iškeltoje byloje dėl ribos tarp sklypų nustatymo. Formalių procedūrų atliekant gretimo sklypo kadastrinius matavimus patikrinimas, neturi lemiamos reikšmės priimant sprendimą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo, nes neatspindi tikrosios atsakovės žemės sklypo suformavimo padėties ir aplinkybės, ar įvedant atsakovės žemės sklypo koordinates į registrų centro koordinačių žemėlapius nebuvo padaryta nukrypimų, kurie neatitiktų faktiškai apmatuoto ir suderinto su atsakove žemės sklypo ribų. Todėl iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinamos išvados dėl UAB „Kagema“ 2012-02-28 parengto 1,7118 ha žemės sklypo plano bei situacijos, susijusios su riba tarp žemės sklypu vertinimo kaip nesusijusios su šioje byloje pareikštu ieškinio reikalavimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-17 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas: „Atsakovų atstovai UAB ,,Kagema” pateiktą projektą vertiną kai neatitinkanti keliamus reikalavimus. 2012-02-28 UAB „Kagema“ matininko M. M. parengtas ieškovės žemės sklypo planas, kuriame nurodytas 1,7118 ha žemės sklypo plotas, nors ieškovei priklauso 0,96 ha. Nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatytos ieškovės žemės sklypo posūkio taškų Nr. 1-10 koordinatės koordinačių LKS-94 sistemoje, nes matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Be to, pagal minėtą planą žemės sklypo riba Nr. 9-8 (3-4) nesutampa su vietoje esančiais tvoros stulpais ir kerta L. T. žemės sklype esantį pastatą, plane pažymėtą MN raidėmis. Taip pat pagal UAB „Kagema“ parengtą žemės sklypo planą riba Nr. 7-6 kerta L. T. sklype esantį tvenkinį. Riba Nr. 1-10 kerta žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o tarp ieškovės žemės sklypo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) atsiranda tarpas, nors pagal kadastro žemėlapį šie sklypai turi bendrą ribą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su atsiliepimu į ieškinį prie bylos pateikė planą – schemą, parengtą 2012-10-24 vyr. specialisto, kuriame yra užfiksuoti nurodyti trūkumai“.