- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1S-776-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02149-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Aurelijus Rauckis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, padarė išvadas ir, būdamas laisvėje, sugebės nepažeidinėti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
4. Nuteistasis V. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują, jam palankesnį sprendimą.
4.1. Skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja BVK 157 straipsnio 4 daliai. Tai kolizijos atvejis, kuris turi būti sprendžiamas taikant vėliausiai priimtą įstatymą arba numatantį švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį. BVK 157 straipsnyje nėra nurodoma, jog, spręsdamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į bausmės paskirtį. Sprendžiant šį klausimą turi būti vadovaujamasi ne vien paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. BVK 157 straipsnis numato kokią bausmės dalį asmuo turi atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, spekuliacijos dėl atlikto bausmės laiko prieštarauja įstatymų nustatytai tvarkai.
4.2. Skunde pažymima ir tai, kad Komisija nustatė, jog nuteistasis yra pasitaisęs, jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, taip pat į pažangą ją mažinant – V. S. aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, deda pastangas eliminuoti riziką nusikalsti didinančius veiksnius. Anot nuteistojo, jo pasitaisymą patvirtina tai, kad jis buvo 12 kartų skatintas, lankė socialinės reabilitacijos programas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba, drausminių galiojančių nuobaudų neturi. V. S. taip pat atkreipia dėmesį, jog laisvėje jis turi gyvenamąją vietą, gyvens kartu su žmona.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
8. Įvertinus V. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pataisos namuose nuteistasis dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo dvylika kartų skatintas, įgijo šaltkalvio-įrankininko specialybę, nuo bausmės atlikimo pradžios dirbo ir tęsia darbą Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, teigiamai vertino jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, nebuvo baustas drausmine tvarka. Taip pat nustatyti ir trys V. S. riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, teigiama darbinė motyvacija ir išsilavinimas bei ryšių su sutuoktine palaikymas. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama V. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
9. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be kitų aplinkybių, yra sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. S., net ir vykdančiam individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi net trys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai - ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. S. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo mąstysenos bei elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
10. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, V. S. nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra silpnos savitvardos, be to, linkęs minimalizuoti savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų - jis sumenkina savo vaidmenį jų padaryme, kaltina dėl to susiklosčiusias aplinkybes. Toks nekritiškas nuteistojo požiūris į savo nusikalstamą elgesį, savo paties apsisprendimo nusikalsti sumenkinimas, leidžia spręsti, jog jis nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir dėl jų kilusių padarinių mąsto, jų neanalizuoja, kritiškai nevertina. Šiame kontekste itin svarbu atkreipti dėmesį, jog V. S. bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą. Jis veikdamas bendrininkų grupėje konflikto metu kitam asmeniui tyčia sudavė apie 33 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko pastarasis mirė. Be to, anksčiau jis du kartus teistas taip pat už tyčinius nužudymus. Kadangi iki šiol vertindamas savo smurtinius poelgius, sukėlusius negrįžtamas pasekmes, visiškos atsakomybės už juos nuteistasis neprisiima, be to, dar turi savitvardos problemų, manytina, jog, išėjęs į laisvę, jis ir toliau gali smurtauti kitų asmenų atžvilgiu, ypač atsidūręs konfliktinėse situacijose. Tokį teisėjų kolegijos manymą tik dar labiau sustiprina ta aplinkybė, jog nuteistasis vis dar priskiriamas aukštai pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikos grupei.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, geriausiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Iš V. S. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma žema (0-40 balų), tačiau labai artima vidutinei (41-99), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 40 balų pagal OASys metodiką. Be to, lygiai pusę šių balų – 20, sudaro dinaminiai, t. y. kintantys, veiksniai. Nuo 2014 m. sausio 28 d. atlikto V. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo šis balas sumažėjo vos 15 balų, o nuo 2019 m. vasario 25 d. atlikto vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas apskritai nepakito. Toks pakartotinio jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro net 20 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, jog tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, V. S. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.
12. Pažymėtina ir tai, kad prašymą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. S. Komisijai teikia ne pirmą kartą. 2019 m. kovo 7 d. Komisija priėmė nutarimą, kuriuo nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. S.. Šį Komisijos sprendimą nuteistasis apskundė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kurie 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Nesutikdamas ir su apylinkės teismo procesiniu sprendimu, nuteistasis pateikė skundą aukštesniajam teismui – Kauno apygardos teismui, kuris 2019 m. gegužės 26 d. nutartimi konstatavo, jog atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, žemesnės instancijos teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ir nuteistojo skundą atmetė. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, per laikotarpį nuo ankstesnių teismų procesinių sprendimų priėmimo iki šios nutarties priėmimo dienos, apart to, kad nuteistasis buvo vieną kartą paskatintas, jokių reikšmingų pokyčių V. S. elgesyje neįvyko. Taigi, teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo šiuo atveju priimti priešingą sprendimą.
13. Tokių išvadų kontekste aplinkybės, nurodytos V. S. skunde bei šios nutarties 8 punkte, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui.
14. Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog V. S. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, šiuo atveju padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Komisija nutarime iš esmės tik perrašė V. S. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
15. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog BVK 157 straipsnio nuostatoms prieštarauja BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės individualizavimo principas ir tai laikytina įstatymų kolizija. BVK 157 straipsnyje nurodytos lygtinio paleidimo sąlygos ir jo taikymui keliami reikalavimai. Tuo tarpu BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės, kurioms priskiriamas ir lygtinis paleidimas iš pataisos namų, nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Taigi, minėtos įstatymų nuostatos viena kitai neprieštarauja, o priešingai – viena kitą papildo.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti V. S. lygtinio paleidimo institutą, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Nors neatliktos bausmės dydis negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada yra būtina gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, neatliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis, nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, jis tik buvo įvertintas kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
17. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. S. (V. S.) skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.