Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-370-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-29Kauno apygardos teismas
  2. T-913-840/2015Nutartis · 2015-10-28Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-29Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-31-1036/2017Nutartis · 2017-02-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. T-159-298/2017Nutartis · 2017-08-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
  6. T-279-269/2018Nutartis · 2018-06-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  7. TS-23-564/2019Nutartis · 2019-04-12Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-16Kauno apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-25Kauno apygardos teismas
  10. T-198-610/2020Nutartis · 2020-05-08Marijampolės apylinkės teismas
  11. T-1183-720/2021Nutartis · 2021-07-08Kauno apylinkės teismas
  12. T-1497-1109/2021Nutartis · 2021-08-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
1S-370-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02149-2008-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-370-317/2019
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02149-2008-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. S.. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra silpnos savitvardos, konfliktų metu linkęs naudoti smurtą, ypač apsvaigus nuo alkoholio, įvertinusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos bei HCR-20 vertinimo rezultatus – nustačiusi, kad V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 40 balų (iš kurių 20 balų yra statiniai, 20 balų – dinaminiai), o rizika V. S. pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą – aukšta. Komisija taip pat įvertino likusios neatliktos bausmės dalį bei tai, kad nuteistasis anksčiau yra 2 kartus teistas už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, taip pat tai, kad jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu V. S. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas.

5. Nuteistasis V. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują - jam palankesnį sprendimą.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog, atlikdamas bausmę pataisos namuose, mokėsi Marijampolės suaugusiųjų centre, įgijo specialybę, lankė socialinės reabilitacijos programas, nebuvo baustas, skatintas 11 kartų, šiuo metu dirba VĮ „Mūsų amatai“ metalo tekintojo pareigose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat nuteistasis pažymi, jog lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, ką patvirtina Marijampolės pataisos namų administracijai pateikta pažyma.

5.2. Skunde taip pat teigiama, jog teorinė galimybė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnyje. Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, šiame straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti įgyvendintas reliatyviai, o ne „būti popieriuje“, kas reiškia, jog BVK 157 straipsnis yra privalomas taikyti, kai nuteistasis yra atlikęs 1/3 ar 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6. 2019 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teisme taip pat gautas V. S. raštas, įvardijamas pareiškimu, kuriame iš esmės atkartojami skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties pateikti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

8. Susipažinusi su skundžiamos nutarties argumentais bei skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo.

9. Iš nuteistojo skundo argumentų galima daryti išvadą, jog, jo manymu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turėtų būti taikomas absoliučiai visiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Su tokia nuteistojo pozicija sutikti negalima. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui - yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai, o nenustačius bent vieno iš nurodytų pagrindų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu BVK 157 straipsnio nuostatas ir paleisti jį lygtinai.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistasis atitinka formaliąsias BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Tačiau, kaip jau minėta, vien tik jų, norint taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepakanka. Privaloma nustatyti ir tai, kad V. S. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, leidžia pagrįstai manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, o to konstatuoti, bent jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, nuteistajam negalima.

11. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys į šios rizikos vertinimo rezultatus. V. S. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų ji įvertinta 40 balų, tačiau net pusę – 20, šių balų sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali įtakoti ir sumažinti. Be to, nuo ankstesnio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2018 m. rugpjūčio 29 d., šis rezultatas pakito labai nežymiai – vos 3 balais. Toks pokytis, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro net 20 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad daroma V. S. pažanga dar nėra pakankama manyti, kad lygtinai paleistas iš pataisos namų, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Abejones pakankamumu nuteistojo dedamų pastangų, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia tai, jog paskutinį kartą V. S. skatintas tik 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, paskatinimo priemonės skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus (BVK 140 straipsnis). Taigi aplinkybė, jog nuteistasis nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos nebuvo skatintas, rodo, kad jis šiuo laikotarpiu į pataisos procesą žiūrėjo pakankamai atsainiai. Nors nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau taip pat nesielgė ir visiškai nepriekaištingai, socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinime aktyviai nedalyvavo, stropiai nedirbo. Kadangi bausmės atlikimas jokiu būdu negali būti suvokiamas kaip pasyvus pataisos procesas, nuteistajam tiesiog vykdant numatytas privalomas socialinės reabilitacijos priemones ir nepažeidžiant nustatytų pataisos įstaigos režimo reikalavimų, akivaizdu, jog V. S., kuris bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, ir siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (daugiau kaip 2 metams), privalo aktyviais veiksmais įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

12. Teigti, jog V. S. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, be kita ko, leidžia ir smurto rizikos įvertinimo, atlikto pagal HCR-20 metodiką, rezultatai, kadangi nuteistajam nustatyta gana aukšta smurtinio nusikalstamumo rizika. Įvertinus šią aplinkybę kontekste informacijos, jog V. S. bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą (veikdamas bendrininkų grupėje konflikto metu kitam asmeniui tyčia sudavė apie 33 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko pastarasis mirė), o anksčiau jis du kartus teistas taip pat už tyčinius nužudymus, daroma išvada, jog nuteistasis vis dar itin pavojingas visuomenei. Todėl jo pataisos procesas privalo būti vis dar tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Sėkmingas būtent šio nuteistojo pataisos procesas bus įmanomas tik tuo atveju, kai jis bus padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų. To teigti, atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, šiuo metu dar negalima. Nors kaltę dėl nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis pripažįsta, tačiau tuo pat metu bando jį pateisinti, kaltindamas susiklosčiusias aplinkybes. Toks savo paties apsisprendimo daryti nusikalstamą veiką sumenkinimas rodo, jog V. S. linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai savo elgesio nevertinti ir neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių.

13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistajam praeityje jau buvo taikyta amnestija ir jis buvo atleistas nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už ankstesnį nužudymą. Tačiau V. S. priežiūros laikotarpiu vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką –tyčinį nužudymą. Atliekant teismo nuosprendžiu paskirtą naują bausmę po antros tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų. Tačiau jis nesilaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, dėl ko lygtinis paleidimas teismo nutartimi buvo panaikintas, o nuteistasis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant to, teismas nusprendė suteikti V. S. dar vieną galimybę įrodyti, kad jis sugebės gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, ir dar kartą taikė jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistasis ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos ginant viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri tikrai paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, pakartotinis analogiškų nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir 11-12 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje V. S. vėl gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Tokių išvadų kontekste nuteistojo skundo argumentai, kad jis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, įgijo specialybę, lankė socialinės reabilitacijos programas, nebuvo baustas, buvo 11 kartų skatintas, šiuo metu dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi - nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui.

15. Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas tinkamai įvertinus V. S. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą. Toks žemesnės instancijos teismo vertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. S. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Kadangi, kolegijos nuomone, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė