Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. S. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. liepos 13 d. gautas nuteistojo V. S. prašymas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis prašymą pagrindė tuo, kad po bylos išnagrinėjimo teisme pasikeitė teisinis reguliavimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos bei sušvelnintina paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis pažymėjo, kad bylą nagrinėjant teisme jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bausmės sušvelninimo nuteistajam V. S., tinkamai taikė bei aiškino BK 64¹ straipsnio nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. S. siekia, kad jam būtų sušvelninta paminėtu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri jam buvo paskirta už tyčinį M. K. (M. K.) nužudymą (2 t., b. l. 45-50). V. S. prašo taikyti BK 64¹ straipsnį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.) ir jam paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama 1/3. Pagal šio straipsnio 2 dalį, straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Nesutiktina su nuteistojo V. S. skundo argumentais, kad BK 64¹ straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas švelnina bausmę ar kokiu nors kitokiu būdu švelnina nuteistojo V. S. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo V. S. dėmesį, kad BK 64¹ straipsnis nėra atgalinio veikimo galią turintis, bausmę švelninantis, baudžiamasis įstatymas. Jis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią proceso taisyklę dėl nuosprendžio turinio, esant jame nustatytoms sąlygoms. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-163/2014). Tuo tarpu, pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, tik bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos taikytinos tik po aptariamo baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d.

Žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai nurodė ir tai, kad nuteistajam V. S. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo ir dėl to, jog konkrečiu atveju nėra įstatymo leidėjo nustatytų būtinų sąlygų, kurioms esant paskirta bausmė nuteistajam gali būti sumažinta 1/3.

BK 64¹ straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, kad joje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-87-677/2015). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad V. S. baudžiamoji byla nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes ji teisminga apygardos teismui (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Byla išnagrinėta priimant skundžiamą nuosprendį, o ne baudžiamąjį įsakymą. Antra vertus, byloje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaltinamieji I. S. (I. S.), V. S., apklaustas nukentėjusysis J. K. (J. K.), kaip liudytoja apklausta I. S., perskaityti neatvykusios liudytojos M. G. parodymai, ištirti kiti bylos rašytiniai įrodymai. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teisme procesas vyko pagal bendrąsias proceso taisykles. Be to, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, V. S. prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, šios aplinkybės įvertintos kartu su kitomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis.

Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo V. S. skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. (V. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.