Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl teismo sprendimu nustatytos vaikų gyvenamosios vietos, priteisto išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, išvadoje (b. l. 20-24) nurodė, kad atsižvelgiant į surinktą informaciją, į kiekvieno iš tėvų indėlį į vaikų ugdymą ir priežiūrą, J. B. nepastovų gyvenimo būdą, nusišalinimą nuo motinos pareigų, teikia išvadą, kad mažamečių A. ir K. B. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu D. B. jo gyvenamojoje vietoje pagal šiuo metu nustatytas aplinkybes geriausiai atitiktų vaikų interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad nepilnamečių vaikų A. B. ir K. B. gyvenamoji vieta su tėvu atitinka nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Tėvo namuose vaikams sukurta tinkama aplinka jų augimui ir vystymuisi, vaikai išsakė nuomonę gyventi su tėčiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Lietuvos kasacinio teismo suformuotoje praktikoje ne kartą pasisakyta, jog teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, jų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), individualizuoti vaiko interesus, išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo daryti vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

2017 m. kovo 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 6-9) nepilnamečių vaikų A. B. ir K. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina J. B., iš D. B. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedant vaikų motinai J. B..

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b. l. 20-24) ir šeimos aplinkos tyrimo akte (b. l. 30-33) nurodyta, kad D. B. su sugyventine S. K. ir mažamečiais vaikais A. B. ir K. B. gyvena apie 40 kv. m. name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo seneliams. Namas su daliniais patogumais, apšildomas krosnimi. Name yra du kambariai, iš kurių vienas padalintas į dvi erdves, ir virtuvė. Namas renovuojamas, dalyje namo atliktas remontas, šeima ketina didinti namo gyvenamąjį plotą, yra įsigijusi statybinių medžiagų. Name yra visi būtiniausi baldai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys. A. ir K. B. yra skirtas atskiras apie 12 kv. m. kambarys, kuris apstatytas naujais baldais, jame atliktas remontas. Vaikai miega atskirose lovose. Vaikams tėvo namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Lankymosi metu ieškovo ir jo mažamečių vaikų gyvenamojoje aplinkoje buvo tvarkinga, švaru, šilta. Šalia namo yra didelis kiemas, pasodinta vaismedžių, vaiskrūmių, yra daržas. Ieškovo šeimai nuo 2019 m. birželio 29 d. yra taikoma atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, yra nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovės J. B. šeimai atvejo vadybos procesas yra nutrauktas, nes nėra žinoma jos gyvenamoji vieta. Ieškovo ir atsakovės šeima buvo įrašyta į tuo metu galiojusios socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais A. ir K. B. nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo nustatyta laikinoji globa. Pasikeitus situacijai šeimoje, tėvui įvykdžius įpareigojimus, vaikai grąžinti tėvui. A. ir K. yra registruoti VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, K. nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai, vaikas yra registruotas psichologų konsultacijoms. Tarnybos skyriaus specialistė, siekdama išklausyti nepilnamečių nuomonę, nekliudomai bendravo su K. ir A. B.. K. dėl amžiaus ir specialiųjų poreikių negalėjo išsamiai atsakyti į jam užduodamus klausimus. Berniukas pokalbio metu kelis kartus pakilęs nubėgo pas tėvo sugyventinę. Stebint jų bendravimą buvo juntamas artimas tarpusavio ryšys. Vaikas džiaugėsi, kad tėtis jį pasiėmė iš globos namų, teigė, kad jam patinka gyventi namuose, pasakojo, kad mama J. jo niekada neaplankė, jam nepaskambino. A. B. su specialiste bendravo noriai. Mergaitė buvo gerai nusiteikusi, džiaugėsi namais, mokykla. Paaiškino, kad tėtis ir jo sugyventinė jai geri, ja rūpinasi, mama tik kartą aplankė ją, kai ji gyveno globos namuose (duomenys neskelbtini), daugiau niekada jos neaplankė, nepaskambino jai.

(duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) S. S. gimnazijos informacijoje (b. l. 27-28) nurodyta, kad A. ir K. B. yra ugdomi šioje mokymo įstaigoje. A. mokosi 1 klasėje, K.priešmokyklinio ugdymo grupėje. Vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą, į mokyklą ateina vilkėdami tvarkingais, švariais, dydį ir sezoną atitinkančiais rūbais, avi tinkamą avalynę, turi visas reikiamas ugdymuisi priemones. Vaikų tėvas ir jo sugyventinė su pedagogais bendrauja noriai, rūpinasi vaikų ugdymu. K. turi didelių ilgesio problemų. Berniukui teikiama spec. pedagogės pagalba, bendrauja su socialine darbuotoja.

(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro informacijoje (b. l. 25-26) nurodyta, kad D. B. gyvena su S. K., vaikai greitai apsiprato tėvo šeimoje, tėvo sugyventinę S. K. vadina mama. Lankantis D. B. namuose, būstas visada randamas šiltas, tvarkingas, maisto namuose visada būna pagaminta. Vaikai randami švariai ir tvarkingai aprengti, mokomi higienos įgūdžių. Vaikai su savo biologine motina nebendrauja, kontaktų neturi, nežino, kur ji gyvena. Lankantis D. B. šeimoje, alkoholio vartojimo atvejų nebuvo užfiksuota. D. B. su sugyventine atsakingai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, stengiasi tenkinti jų poreikius, geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, išklauso duodamus patarimus, patys klausia patarimų. D. B. išvykus uždarbiauti, vaikais atsakingai rūpinasi S. K..

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo teigti, kad atsakovė J. B., vaikų A. B. ir K. B. motina, dėl socialinių įgūdžių stokos ar kitokių, teismui nežinomų aplinkybių, nesugeba pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, sudaryti tinkamų vaikams gyvenimo sąlygų, užtikrinti saugios aplinkos vaikams augti. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais, alkoholiu nepiktnaudžiauja, sugebėjo susirasti būstą, tinkamą gyventi, sudaryti pakankamai normalias sąlygas vaikams gyventi ir augti, rūpinasi, kad vaikai būtų aprengti, pavalgę, lankytų mokyklą. Įvertinus visumą įrodymų, darytina išvada, jog ieškovas gali užtikrinti vaikams kitokias, geresnes auklėjimo ir augimo sąlygas, nei jų motina, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.

Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes kiekvieno vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad vaikas abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Byloje nustatyta, kad atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais visiškai nebendrauja, faktiškai jos ryšys su vaikais yra nutrūkęs – vaikų ji nelanko, telefonu nesusisiekia, todėl nustatinėti atsakovės bendravimo tvarką su vaikais šiuo metu nėra pagrindo ir netikslinga. Ieškovo reikalavimas nustatyti, kad J. B. ne vėliau kaip prieš dvi dienas privalo pranešti D. B. apie planuojamą apsilankymą, yra nekonkretus, nes iš esmės neapsprendžia, nei kuriuo laiku, nei kiek laiko, nei kur atsakovė bendraus su savo vaikais, dėl ko tarp šalių gali kilti ginčas. Reikalavimas nustatyti, kad J. B. bendravimais su vaikais telefonu ir kitomis telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai nedaro neigiamos įtakos vaikų interesams, taip pat yra nekonkretus, iš esmės nenustatantis jokios atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovo nurodyta sąlyga – jeigu tai nedaro neigiamos įtakos vaikų interesams – yra įstatymo nuostata, kurios privalo laikytis abu tėvai visose situacijose. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, ieškovo reikalavimas dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atmestinas.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų.

2017 m. kovo 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu vaikams priteisto išlaikymo dydžio – 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį – atsakovas neprašo padidinti, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, tokio dydžio išlaikymą prašo priteisti iš atsakovės. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovas vieno vaiko išlaikymui iš atsakovės reikalauja nedidelių periodinių išmokų, kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui skiriama 200 Eur suma (iš kiekvieno tėvo po 100 Eur) yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, susirgus – medikamentams.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovė nuo vaikų paėmimo iš jos, t. y. nuo 2018 m. sausio 10 d., vaikais nesirūpina, jų neaugina, išlaikymo jiems neteikia. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 26 d. vaikais rūpinasi, juos augina ir auklėja vienas ieškovas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovui, suteikiant galimybę atsakovei iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovė – jauna, darbinga, kas leidžia daryti išvadą, jog ji privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 100 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, tokio dydžio atsakovės teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jos pačios būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Remiantis 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šiuo atveju teisė į išlaikymą atsiradimo diena laikytina vaikų apsigyvenimo pas tėvą diena, t. y. 2019 m. liepos 26 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas kiekvienam vaikui, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų tėvui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Pareiškus reikalavimą pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo vaikams išieškojimo tvarką, reikalavimas sustabdyti materialinio išlaikymo išieškojimą yra perteklinis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį patenkinus dalinai, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovės, t. y. 72 Eur (100x2x12x3%=72) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 100 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 16,94 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą (b. l. 14), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (b. l. 45), šioje byloje yra 257,22 Eur. Ieškinį iš esmės patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.192 straipsnio 1 dalimi, 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pakeisti 2017 m. kovo 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-160-674/2017 nustatytą nepilnamečių vaikų A. B. ir K. B. gyvenamąją vietą ir išlaikymo tvarką.

Nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2019 m. liepos 26 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų A. B. ir K. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ir tvarkys vaikų tėvas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo sustabdymo atmesti.

Priteisti iš J. B. 188,94 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Priteisti iš J. B. 257,22 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 22 ct), į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.