- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- 1-608-834/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00341-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- R. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, bet 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis,
kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. A. gyvendamas (duomenys neskelbtini), žinodamas savo pareigą pagal 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, mokėti kas mėnesį 175 Eur mažamečio P. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki sūnaus P. A. pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialą paramą vaikui, šios pareigos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d., nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. vengė, nors turėjo objektyviais galimybes ją vykdyti.
Be to, R. A. gyvendamas (duomenys neskelbtini), žinodamas savo pareigą pagal 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. A., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki sūnaus pilnametystės, būdamas darbingas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi), nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką – P. A., lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartyje Nr.T-244-269/2018 nurodė, kad galimai R. A. vengia išlaikyti vaiką ir perdavė šiuos duomenis prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (3 t., b. l. 7);
Iš byloje esančio 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-414-860/2016 matyti, kad iš atsakovo R. A. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui P. A. po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki vaiko pilnametystės. Priteista iš atsakovo R. A. nepilnamečiui vaikui P. A. 1352,35 Eur išlaikymo įsiskolinimas (3 t., b. l. 10-12);
Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento 2 skyriaus rašto matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra R. A.. Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. skolinga biudžetui 4,33 Eur (3 t., b. l. 34);
Iš byloje esančio 2020 m. sausio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) iš kurios priedo (duomenys neskelbtini) L (L8 laukelyje) matyti, kad įmonė už 2018 m. deklaravo išmokas R. A. (su darbo santykiais susijusias išmokas) 4920 Eur sumai (3 t., b. l. 39);
Iš byloje esančio 2019 m. liepos 31 d. antstolio A. N. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2019 m. liepos 31 d. R. A. įsiskolinimas yra 9612,73 Eur. Skolininkas į kontorą atvykęs nebuvo, raštu apie turimą turtą bei gaunamas pajamas pateikęs nebuvo, nors tai buvo ne kartą įpareigotas padaryti antstolio patvarkymais. Skolininko turtas realizuotas nebuvo, išskaitos iš priskaičiuojamo darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymus atliekamos nėra (3 t., b. l. 41);
Iš byloje esančio 2020 m. sausio 16 d. antstolio A. N. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad buvo kreiptasi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginių lėšų išieškojimo iš R. A.. Taip pat kreipėsi į teismą dėl baudų skolininkui R. A. skyrimo. Pridėta vykdomosios bylos kopija, kuri prijungta prie bylos 2 t. (3 t., b. l. 70);
Iš byloje esančio 2016 m. vasario 2 d. Vilniaus rajono apylinkės vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr.2-414-860/2016, matyti, kad 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė priteisti iš atsakovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki vaiko pilnametystės (3 t., b. l. 42-43);
Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr.2-414-860/2016, matyti, kad 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė priteisti iš atsakovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., 1352,35 Eur. išlaikymo įsiskolinimą (3 t., b. l. 44-45);
Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių bankų (AB ,,SEB bankas“, UAB ,,Neo Finance“, UAB ,,Mobilieji mokėjimai“) gavus atsakymus, nustatyta, kad P. A. vardu atidarytose sąskaitose lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti lėšas mažamečio sūnaus P. A. išlaikymui, nebuvo (3 t., b. l. 54-68);
Iš byloje esančio VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės matyti, kad R. A. neturi registruotų transporto priemonių savo vardu (3 t., b. l. 84).
Dėl veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. A. kaltė, jog jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju R. A., savo kaltę dėl BK 164 straipsnio pripažino.
BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-699/2017). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-432/2013).Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. A. kaltė visiškai įrodyta, kadangi gyvendamas (duomenys neskelbtini), žinodamas savo pareigą pagal 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, mokėti kas mėnesį 175 Eur mažamečio P. A., gim. 2014 m. lapkričio 4 d., išlaikymui nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki sūnaus P. A. pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialą paramą vaikui, šios pareigos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d., nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. vengė, nors turėjo objektyviais galimybes ją vykdyti. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, kiti byloje esantys duomenys, kurie ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. A. padarė šią nusikalstamą veiką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018).
Nagrinėjamu atveju, 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu R. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Kaip jau minėta, BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tuo atveju jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog R. A. 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiąja D. K., o nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d., nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo atnaujintinas įrodymų tyrimas R. A. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-269/2017, kurioje R. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Baudžiamoji byla Nr. 1-314-269/2017 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi prijungta prie bylos Nr. 1-608-834/2020, paliekant baudžiamosios bylos Nr. 1-608-834/2020.
Nagrinėjamu atveju teisiamojo pasėdžio metu dėl jo naujos nusikalstamos veikos kaltinimas pasitvirtino, todėl sprendžiama dėl R. A. baudžiamosios atsakomybės ir už padarytą nusikalstamą veiką, už kurią 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl R. A. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, o būtent tai, jog vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, teismas sutinka su 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendyje pateiktu įrodymu vertinimu ir veikos kvalifikavimu pagal BK 164 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
R. A. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje neteistas, tačiau pažymėtina, jog dėl ankstesnės veikos buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiąja ir metų eigoje padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, jog nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog asmuo nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių. Bet teismas įvertinęs jo pakankamai jauną amžių, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti už abi nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes su įpareigojimais. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė skirti įpareigojimus tęsti darbą, o jo netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, teikti kas mėnesinį išlaikymą vaikui (P. A.) ir nemažiau kaip du kartus per mėnesį susitikti su vaiku.
BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Teismas iš dalies sutinka su tokiais prokurorės pasiūlytais įpareigojimais ir mano, bausmės paskirčiai įgyvendinti tikslinga skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.
Už abi nusikalstamas veikas kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, kurios bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, t. y. iš dalies sudedant.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi R. A. kaltu prisipažįsta.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 164 straipsnyje ir 164 straipsnyje ir nubausti:
- pagal BK 164 straipsnį (nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d., nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį – tęsti darbą, o jo netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį;
- pagal BK 164 straipsnį (nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką nuo 2015 m. rugsėjo 10 d.) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį – tęsti darbą, o jo netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šias bausmes iš dalies sudėti, R. A. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį – tęsti darbą, o jo netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį – tęsti darbą, o jo netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.