Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ,kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas o būtent: jis, 2025 m. kovo 23 d., apie 14.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai patikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. S. bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis J. S. byloje pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų terminui be užstato ir perduoti jį jo žmonos R. S. atsakomybei, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Prašyme nurodyta, kad J. S. padarė išvadas, pilnai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, supranta, kad pasielgė labai lengvabūdiškai, pasižada ateityje nei tokių, nei jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nedaryti. Laiduotoja gali ir nori būti jo žmona R. S., kuri yra neteista, netraukta administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad jie abu yra dirbantys, darbovietėse charakterizuojami teigiamai. Prašo teismo atsižvelgti į jų turtinę padėtį, į tai, kad jų darbo užmokesčiai nėra dideli, be to, J. S. turi sveikatos problemų, yra neįgalus asmuo, netekęs (duomenys neskelbtini) darbingumo, jo netekto darbingumo pensija yra labai maža, todėl prašo laidavimą taikyti be užstato. Taip pat prašo, jei teismas svarstys klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti tik minimaliam terminui – 1 metams, nes teisės vairuoti transporto priemones jam reikalingos tam, kad važinėtų darbo reikalais, pas gydytojus ir visokiais kitais savo šeimos reikalais (b. l. 120-122).

Galima laiduotoja R. S. taip pat pateikė prašymą J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato, perduodant jį jos atsakomybei. Nurodė, kad jos vyras labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, labai pergyvena dėl to pasekmių, ji mano, kad ateityje daugiau jokių nusižengimų ir nusikaltimų jis nedarys. Ji sutinka būti jo laiduotoja. Nurodo, kad J. S. šeimos gyvenime yra atsakingas ir pareigingas vyras ir tėvas. Jie kartu santuokoje gyvena gerai, supranta ir palaiko vienas kitą, todėl ji mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką savo vyrui laidavimo laikotarpiu. Taip pat ji palaiko J. S. prašymą uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones skirti tik minimaliam terminui – 1 metams, nes teisės vairuoti transporto priemones jam labai reikalingos važinėti darbo reikalais, pas gydytojus ir visokiais kitais jų šeimos reikalais (b. l. 123-124).

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja R. S. nurodė, kad J. S. yra jos vyras, žino, kuo jis yra kaltinamas, kad vairavo ir dėl išgėrimo buvo sulaikytas policijos. Apie tai ji sužinojo tą pačią dieną, vyras jai pranešė gal po 15 minučių telefonu, nes tuo momentu jos nebuvo namie. Jis jai pasakė, kad jį sulaikė policija, jis netenka teisių, pasakė, kad buvo po išgėrimo ir pripūtė į alkotesterį. Kai tai pasakė, ji labai pergyveno. Jos vyras niekada nevartodavo alkoholio, niekad nevažiuodavo išgėręs. Ji tuo metu buvo išvažiavusi pas mamą. Ji pati neturi jokių priklausomybių. Jos vyras jos tikrai klauso, jie sutaria gerai, jau gyvena daug metų, jokių bėdų neturėjo. Vyras jai pažadėjo daugiau taip nesielgti. Ji už jį gali laiduoti šimtu procentų. Ji prašytų, kad laidavimas būtų be užstato, bet tiki vyru, sutiktų sumokėti, jei reikia. Užstatas jai būtų našta, nes jų pajamos yra minimalios. Paskolų jie neturi. Jos vyras serga (duomenys neskelbtini), gauna invalidumą. Materialinė padėtis šeimoje yra sunki, jie stengiasi išgyventi iš atlyginimo. Jos vyrui dažnai reikia važiuoti pas gydytojus, reikia mokėti už (duomenys neskelbtini), truputį kompensuojama, bet ne viskas, reikia dar primokėti. Todėl geriau prašytų laidavimo be užstato.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. S. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir J. S. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis (b. l. 81), savo darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neteistas (b. l. 77), per pastaruosius 5 metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 79). Byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į J. S. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti R. S., kuri yra kaltinamojo žmona. Tiek J. S., tiek R. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena santuokoje jau daug metų, jų tarpusavio santykiai geri, vienas kitą myli ir gerbia, sutuoktinė J. S. yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. S. yra neteista (b. l. 129), pastaruosius penkerius metus nebausta administracine tvarka (b. l. 130), dirbanti (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga ir stropi darbuotoja (b. l. 133). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju J. S. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką J. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat įvertina tai, kad R. S. nurodė, jog sutiktų sumokėti užstatą už J. S., nors jų šeimos turtinė padėtis ir sunki, kas vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojos pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, J. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis J. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, J. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Be to, jis transporto priemonę vairavo dienos metu, mieste, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų transporto priemonių ir eismo dalyvių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių tokio jo poelgio padarinių. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, J. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad J. S. 2025 m. kovo 31 d. buvo paskirta kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 68-69), tokiu būdu J. S. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2025 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. S. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. kovo 31 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti terminą nustatyti minimalaus dydžio – 1 metams, kadangi kaltinamajam teisė vairuoti yra labai reikalinga. Tokį prašymą išreiškė ir pats kaltinamasis bei jo sutuoktinė, nurodydami, kad teisė vairuoti J. S. yra reikalinga tiek nuvykimui į darbą, tiek į gydymo įstaigas, tiek dėl kitų šeimyninių aplinkybių. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo interesai, kodėl jam reikalinga teisė vairuoti, negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbą, sveikatos priežiūros įstaigas, ar dėl šeimyninių aplinkybių, kaltinamajam buvo žinomos ir egzistavo dar iki veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė J. S. nuo vairavimo neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokio pobūdžio darbinėms ar šeimyninėms aplinkybėms nesuteikiamas joks esminis prioritetas svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi asmuo, žinantis, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga jo paties ar jo šeimos narių poreikiams tenkinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, už kuriuos įstatymų leidėjas numatė galimą šios teisės atėmimą.

Be to, prašymas skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti 1 metams šiuo atveju yra nepagrįstas, nes neatitinka nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo ir prieštarauja teismų praktikai. Vertinant J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, apsvaigimo patikrinimo vengimas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Kaip minėta, J. S. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas neblaivumas (1,92 prom.) viršijo 1,51 prom. dydį, ir tai jo padarytą nusikalstamą veiką daro pavojingesnę lyginant su panašaus pobūdžio administraciniu nusižengimu. Taigi nagrinėjamu atveju už didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti lygi už administracinį nusižengimą skiriamai administracinio poveikio priemonei. Todėl J. S. skirtina didesnė už minimalią, bet nesiekianti vidurkio baudžiamojo poveikio priemonė.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju J. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas ir savininkas yra J. S.. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus J. S., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam J. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius duomenis, automobilio savininkas yra pats J. S.. VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 870 Eur su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, J. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus J. S. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. S. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. balandžio 2 d. iki 2025 m. spalio 2 d. (b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, kad J. S. priklausantis automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 68-69) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtas dokumentas – J. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. S., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam J. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtą dokumentą – J. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – perduoti saugoti AB „Regitra“.

Išaiškinti J. S. ir R. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.