Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas 14 kartų, paskutinį kartą – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2018 m. kovo 26 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,50 promilės neblaivumas, o būtent:

2020-03-08, apie 3 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 37, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,77 promilės neblaivumas, vairavo R. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. L. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta sekančiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Iš 2020-03-08 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Astos Pakalniškės tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pradėtas dėl to, kad 2020-03-08 apie 3 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (nustatytas 1,77 prom. neblaivumas) ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones M. L. (b.l. 1).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veika tyčinė, baigta. M. L. 2018-03-26 paleistas iš pataisos namų, SODROS duomenimis, nuo 2018-11-21 iki 2019-12-27 vykdė individualią veiklą, nuo 2019-08-19 iki 2020-01-17 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020-02-11 dirba UAB (duomenys neskelbtini) baldų pakuotoju (b. l. 59–60). Duomenų apie kaltinamojo psichikos ar priklausomybės ligas byloje nėra. Kaltinamasis teistas jau 14 kartų, iš kurių 13 – už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimą, sukčiavimą) bei kitas nusikalstamas veikas (neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, pasipriešinimą valstybės tarnautojui), kartą – už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Beveik už visas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus nepilnai dvejiems metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2018-03-26 paleistas iš pataisos namų atlikus 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Pažymėtina, jog ir vieninteliu atveju, kuomet jam pilnamečiui buvo paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimas), ši teismo nutartimi jam buvo pakeista į trumpalaikį laisvės atėmimą – 90 parų areštą už daugkartinius apribojimų pažeidimus. Be to, M. L. 2006-01-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau praėjus 2 mėnesiams, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-03-09 nutartimi jis grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-12-21 nuosprendį. Paskutinį kartą M. L. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nuosprendžiu nuteistas už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-02 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš pataisos namų paleistas 2018-03-26. Pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, M. L. 5 metų laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. penkis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neturint šios specialiosios teisės, iš kurių vieną kartą – už vairavimą neblaiviam, kartą sukėlė eismo įvykį bei vairavo vogtą transporto priemonę, dukart nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti. Už minėtus nusižengimus paskirtos baudos išieškomos priverstine tvarka. Aukščiau nurodytos aplinkybės M. L. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir didesnį jo pavojingumą visuomenei. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos pačios griežčiausios bausmės kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Šiuo atveju kaltinamojo nusikalstama veika susijusi su grubiausiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, t. y. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, be to, kaltinamasis automobilį vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilyje kartu su kaltinamuoju važiavo dar du asmenys, tokiu būdu kaltinamasis sukėlė didelę grėsmę ne tik savo, bet ir su juo kartu važiavusių asmenų, taip pat kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant didesnį už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir byloje atlikus sutrumpintų įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.). Be to, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimui dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgtina į tai, jog M. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,77 promilės girtumas, motorinę transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios nėra įgijęs. Be to, kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, M. L. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. penkis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neturint šios specialiosios teisės, iš kurių vieną kartą – už vairavimą neblaiviam, kartą sukėlė eismo įvykį bei vairavo vogtą transporto priemonę, dukart nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. L. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas maksimalus, ji taikytina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis).

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. K.. Byloje duomenys patvirtina, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą R. K. informuotas tinkamai, R. K. raštu pranešė esąs informuotas apie galimą turto konfiskavimo taikymą, prašė automobilio nekonfiskuoti. R. K. patvirtino aplinkybes, kad jam priklausantį automobilį leido vairuoti neblaiviam M. L., jis pats kartu važiavo automobiliu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad R. K. kartu su kaltinamuoju M. L. vartojęs alkoholinius gėrimus leido M. L. vairuoti jam priklausantį automobilį ir pats kartu su M. L. važiavo, yra pagrindas pripažinti, jog R. K., perleisdamas jam priklausantį automobilį kaltinamajam, žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konfiskuoti R. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 1 punktas).

Pradėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam M. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinos, prie bylos pridėta M. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina jam (b. l. 72-79).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2020-03-08 priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 56 nuvežtas saugoti į aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. L. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – R. K., gim. 1989-11-24, priklausančio automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kaltinamajam M. L. 2020-03-09 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Prie bylos medžiagos pridėtą M. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. L..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 8 d. priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 56 nuvežtą saugoti į aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.