Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – R. K., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,50 promilės neblaivumas, o būtent: 2020-03-08, apie 3 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,77 promilės neblaivumas, vairavo R. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Nuteistasis M. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir tai, kad jis savo veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių, nes vykdė policijos pareigūnų nurodymus, nebandė nuo jų pabėgti (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, nes R. K. leido neblaiviam asmeniui vairuoti automobilį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą pats arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, parodanti kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika ir leidžia įvertinti jo pastangas siekiant užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti. Tačiau tokios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai siekiant išvengti žalingų padarinių. Šiuo atveju byloje tokių nuteistojo M. L. veiksmų nenustatyta. Nuteistojo veiksmai, jog jis policijos pareigūnams stabdant jo automobilį sustojo ir vykdė tolimesnius pareigūnų nurodymus, nelaikytini aktyviais ar nuoširdžiais, siekiant išvengti sunkių jo nusikalstamos veikos padarinių. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę pripažinti nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinančia.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys – nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu iš esmės laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Paprastai pripažįstama, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką priešų jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

Iš paties nuteistojo parodymų matyti, jog išgertuvių metu R. K. sugalvojo ir pasiūlė visiems važiuoti į (duomenys neskelbtini), M. L., pastebėjęs, kad draugas yra girtesnis už jį, pats pasisiūlė vairuoti jo automobilį, nes pats jautėsi esąs už jį blaivesnis, kad R. K., nežinodamas, jog M. L. net neturi teisės vairuoti transporto priemones, padavė jam savo automobilio raktelius. Be to, byloje nenustatyta, kad automobilio, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, savininkas R. K. būtų prašęs ar kitaip skatinęs M. L. neblaivų sėsti už jo automobilio vairo, tai yra daryti nusikalstamą veiką, M. L. pats laisva valia priėmė sprendimą vairuoti automobilį ir net pats pasisiūlė, nes, kaip teigia pats, jautėsi esąs už R. K. blaivesnis“. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas R. K. elgesys.

Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuteistasis M. L. nevedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena kartu su neįgalia motina, broliu ir nepilnamečiu sūnėnu, yra svarbios, tačiau šias nurodytas aplinkybes (motinos neįgalumą, šeimos sudėtį) patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė, tokių duomenų nėra ir byloje. Nors iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis per vienerius metus buvo baustas tik vieną kartą, tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad M. L. per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas net penkis kartus už vairavimą esant neblaiviam, kartą sukėlė eismo įvykį bei vairavo vogtą transporto priemonę, du kartus už tai, kad nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti. Už šiuos padarytus administracinius nusižengimus M. L. paskirtos baudos yra išieškomos priverstine tvarka. Be to, iš bylos matyti, kad M. L. anksčiau buvo teistas 14 kartų – net 13 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, 1 kartą už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. L. padarė neišnykus teistumui bei praėjus nepilnai dvejiems metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu (už daugkartinius apribojimų pažeidimus buvo pakeistas 90 parų areštu), laisvės atėmimu), taikytu laisvė atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (3 kartus taikytos BK 92 straipsnio nuostatos), lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino (praėjus 2 mėnesiams buvo grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laivės atėmimo bausmę) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jis toliau vykdė nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 1 metų (vidurkis būtų 7 mėnesiai 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kad darydamas nusikalstamą veiką M. L. itin grubiai pažeidė KET reikalavimus (būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, kurioje kartu su juo važiavo dar du asmenys, tokiu būdu sukėlė didelę grėsmę ne tik savo, bet ir kitų kartu važiavusių asmenų saugumui, sveikatai ir gyvybei), padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant didesnį už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir mano, kad M. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹straipsnio nuostatas ir M. L. paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dėl to švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad M. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors apeliantas teisus, kad BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. L. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net 14 kartų, 3 kartus jam buvo taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas, 2 kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, tačiau jis toliau grubiai pažeidinėja KET reikalavimus (neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis jas vairuoja nuo 14 metų, vairuoja būdamas neblaivus), padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo.

Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad M. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio.