- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-338-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01733-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- I. K., R. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- B. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį (ieškinys pareikštas po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) atsakovams R. K., I. K., trečiajam asmeniui B. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį ir kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. K. pareiškė ieškinį (ieškinys pareikštas po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) atsakovams R. K., I. K., trečiajam asmeniui B. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, kompensacijos už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį ir kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei kitų reikalavimų.
2. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti neperžengiant ieškinio sumos ribų atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o šio turto neužtekus – kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėta nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti neperžengiant 29 250 Eur sumos ribų atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o šio turto neužtekus – kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
4. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų pobūdį, nemažą pareikšto turtinio reikalavimo sumą, ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes, teismui neturint duomenų apie tikrąją atsakovų finansinę padėtį, darytina išvada, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė I. K. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad ieškovė reikalauja nutraukti santuoką su kitu atsakovu šioje byloje, t. y. R. K.. I. K. su ieškove nesiejo jokie santykiai, ieškovė nenurodo, iš kokių teisinių santykių ji kildina savo reikalavimą. Ieškovė savo ieškinyje pateikė išgalvotas aplinkybes, akivaizdžiai siekdama pasipelnyti.
5.2. Ieškovė M. K. prie atsakovės gyvenamojo namo remonto neprisidėjo nei savo lėšomis, nei darbu. Pastaruosius dešimt metų ieškovė remontavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, gerino gyvenimo sąlygas. Kadangi pati daugelį metų ūkininkavo, susitaupė pinigų, vėliau pradėjo gauti pakankamai nemažas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, pardavė dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto, prie gyvenamojo namo remonto lėšomis prisidėjo sūnus A. K., todėl turėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo remontui.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovė M. K. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasi didelės ieškinio sumos prezumpcija, nenurodė jokių motyvų, jog atsakovė gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą. Pati savaime net ir didelė ieškinio suma nėra pakankama tariamam atsakovės nesąžiningumui konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme.
Atsiliepimas
6. Ieškovė M. K. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
6.1. Ieškovė savo ieškiniu pareiškė aiškų, pagrįstą ir teisėtą reikalavimą atsakovei I. K., o ne atsakovui R. K., priteisti ieškovei M. K. iš atsakovės 29 250 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kito turto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus.
6.2. Aplinkybes, susijusias su atsakovei priklausančio turto ieškovės ir atsakovo lėšomis ir darbu atliktais pagerinimais, atlikta atsakovei priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija / kapitaliniu remontu, patvirtina byloje esantys duomenys, antstolio 2019 m. lapkričio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės ieškinyje pateikti išsamūs paaiškinimai.
6.3. Atsakovė savo skunde nurodė tikrovės neatitinkančias, teismą klaidinančias aplinkybes – neva, kad atsakovė nebuvo davusi ieškovei ir savo sūnui atsakovui R. K. sutikimo remontuoti jai priklausančią nuosavybę, kad prie namo remonto lėšomis prisidėjo sūnus A. K., kad ji turėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo remontui. Pažymima, kad atsakovė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.
6.4. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad atsakovė niekur nedirba, gauna tik senatvės pensiją, kitų pajamų ir santaupų neturi, todėl 29 250 Eur suma atsakovei yra didelė, o tai kelia grėsmę, kad jeigu atsakovė perleistų jai priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą tretiesiems asmenims, tokiu atveju galbūt ieškovei priimto sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
6.5. Atsakovė į bylą bei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, jog jos turtinė padėtis yra gera. Pagal suformuotą teismų praktiką tai liudija apie pavojų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
6.6. Sprendimo neįvykdymo riziką rodo ir tai, kad tiek atsakovas R. K., tiek I. K. iki šios dienos nesprendžia ieškovei priklausančios kompensacijos sumokėjimo klausimo, nesikalba ir nebendradarbiauja su ieškove. R. K. pozicija yra tokia, kad ieškovė nieko negaus, jis jokio turto neturi ir į nieką pretenduoti ieškovė negali, nes pagerintas namas yra jo mamos – atsakovės vardu registruotas. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio 26 d., antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, atsakovė I. K. iš pradžių pripažino, kad namo rekonstrukciją ir kitus jos turto pagerinimus (rekonstrukciją / remontą) atliko ieškovė ir atsakovas savo bendromis lėšomis, tačiau vėliau pradėjo teigti, kad ieškovė nieko neįrodys ir nieko iš jos negaus. Vien šios aplinkybės rodo atsakovės dviveidiškumą bei nesąžiningumą.
6.7. Atsakovė skunde nesiremia argumentais, skirtais paneigti ieškinio sumos jai dydį, taip pat neneigia ir neįrodinėja, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis apibūdinamas jos nesąžiningumas, būtų nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės ginčija vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą.
11. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Taigi egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iš esmės vieninteliu pagrindu, pasitelkęs prezumpciją, kad turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t. y. pareikšta turtinio reikalavimo suma yra didelė, teismui nėra tiksliai žinoma atsakovės turtinė padėtis.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškinio reikalavimą, į tai, kad prašoma priteisti suma – 29 250 Eur – fiziniam asmeniui yra gana didelė, tačiau, pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017 ir joje nurodyta praktika). Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
14. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė turi kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai žemės ūkio paskirties, žemės sklypai miškų ūkio paskirties) ir šios aplinkybės teismui suteikia pagrindo manyti, kad atsakovės turimo turto pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Be to, teismas, atsižvelgdamas į taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuoto turto mastą, ieškinio reikalavimo sumą, sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai varžo atsakovės interesus, jos teisę valdyti ir disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė galėtų būti nesąžininga ir siektų nuslėpti kokį nors savo turtą būtent tam, kad išvengtų teismo sprendimo šioje byloje vykdymo, o pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
17. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti nemažą pinigų sumą ir kurios nurodymas priklauso tik nuo ieškovės, pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.
29. Atsakovė atskiruoju skundu, be kita ko, prašo priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018).
32. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nesant vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama nutarties dalis, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei I. K., panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės M. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei I. K. atmesti.