Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-835/2017 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-998-292/2013 nustatytą 550 Lt (160 Eur) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 240 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos ieškovė uzufrukto teise.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie sąlygas pakeisti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį, padidinant ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo sumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo, duomenų išreikalavimo

Apeliacinio proceso metu šalys pateikė naujus įrodymus: atsakovas – ieškovės ieškinį, teiktą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-998-292/2013; ieškovė – VĮ Registrų centro duomenis apie nekilnojamojo turto vertes, AB SEB banko sąskaitos 2016 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. balandžio 20 d. išrašą, Swedbank, AB sąskaitos 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. balandžio 12 d. išrašą, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos psichologo rekomendaciją, prašymą sudaryti gyvybės draudimo „Vaiko ateičiai“ sutartį, kasos pajamų orderius apie apmokėtas odontologo paslaugas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Apeliantas prašo išreikalauti iš ieškovės banko sąskaitos išrašą nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. kovo 7 d., kuriame matytųsi ieškovės pajamos iš buto nuomos, taip pat prašo pridėti apžiūrai civilinę bylą Nr. Nr. 2-998-292/2013, kurioje teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Prašymus motyvuoja siekiu įrodyti pasikeitusią šalių turtinę padėtį. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. Nr. 2-998-292/2013 buvo užbaigta taikos sutartimi, todėl 2013 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo metu šalių turtinė padėtis nebuvo analizuojama, o butą ieškovė turėjo ir 2013 metais. Vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, apelianto nurodomi duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų šalių turtinės padėties pasikeitimų, todėl prašymai netenkinti.

Dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo padidinimo

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-998-292/2013 patvirtino šalių sudarytą sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V. periodinėmis išmokomis po 550 Lt (160 Eur) kas mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise jas pavedant tvarkyti ieškovei R. P..

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, iš esmės tinkamai nustatė dalį šalių nepilnamečio sūnaus poreikių, teisingai įvertino pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo turtinę padėtį. Apskųstame sprendime įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą (2013 m. turėjo 6 žemės sklypus, 2016 m. rugsėjo 22 d. įregistravo 68 proc. baigto statyti gyvenamojo namo nuosavybės teises, t. 1, b. l. 95-113), kad jis gyvena bute pagal panaudos sutartį (CPK 185 straipsnis). Iš VSDFV 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. pažymos apie asmens įmokas matyti, jog apelianto pajamos kito (augo). Draudžiamąsias pajamas 2013 m. sudarė nuo 1365,82 Lt (395,57 Eur) iki 1676,66 Lt (485,59 Eur), 2014 – nuo 1466,75 Lt (424,8 Eur) iki 1610 Lt (466,29 Eur), 2015 m. – nuo 900 Eur iki 1000 Eur. Iki 2016 m. balandžio mėn. draudžiamosios pajamos sudarė 1000 Eur, nuo 2016 m. gegužės mėn. sumažėjo iki 494 Eur. Atsakovas yra UAB „Daso transportas“ akcininkas, pagal 2013 m. vasario 8 d. darbo sutartį įmonėje dirba direktoriumi, darbo savaitės trukmė nustatyta 5 darbo dienos po 2 darbo valandas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas turi galimybių užsidirbti, dirbdamas visą darbo dieną. Įvertinus kiekvieną mėnesį apelianto gaunamus dienpinigius (t. 2, b. l. 8), tikėtina, kad apeliantas įmonėje užima ir kitas papildomai apmokamas pareigas. Sutiktina su apeliantu, kad dienpinigiai nėra atlyginimas, nes mokamas nereguliariai, tačiau tai papildomos pajamos, kurios gali būti panaudotos atsakovo nuožiūra (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad UAB „Daso transportas“ veikla nuostolinga. Iš UAB „Daso transportas“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės balanse įrašytas turtas vertas 213 572 Eur, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis yra 96 113 Eur, taigi įmonė nėra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto darbo užmokesčio sumažėjimas įvyko dėl priežasčių, kurios neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad finansiniai įsipareigojimai bankui nepatvirtina atsakovo sunkios turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas neturi pajamų šaltinių, kad negalėtų teikti vaikui reikalingo didesnio išlaikymo.

Teigdamas apie sunkią turtinę padėtį, apeliantas nepagrįstai remiasi pilnamečio sūnaus ir specialiųjų poreikių turinčios motinos išlaikymo pareiga.

CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta prievolė išlaikyti pilnamečius studijuojančius vaikus siejama su pilnamečių vaikų galimybe pajamų gauti patiems. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau ­– Liteko) duomenimis, teismo sprendimu iš atsakovo nėra priteistas išlaikymas jo pilnamečiam vaikui, išlaikymą jis teigia teikiantis geranoriškai. Kadangi nėra žinoma, ar pilnametis atsakovo vaikas yra išnaudojęs visas galimybes pragyvenimo pajamų gauti pačiam, jam teikiamas išlaikymas nepripažintinas prioritetiniu nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo požiūriu. Nepilnametis šalių vaikas, priešingai nei pilnametis studentas, neturi galimybės dirbti ir save išlaikyti.

Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pagal CK 3.205 straipsnio 2 dalį, išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.205 straipsnio 4 dalis). Apeliantas nepateikė duomenų apie motinai I. V. reikalingą ir teikiamą išlaikymą. Patikrinus Liteko duomenis, toks išlaikymas iš atsakovo nėra priteistas ir teismo sprendimu. Iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad apelianto motinai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis 2016 m. gegužės 26 d. – 2018 m. gegužės 25 d. laikotarpiu. VšĮ „Gyvenimo viltis“ 2016 m. liepos 5 d. globos sutartimi, sudaryta su J. V. (apelianto sugyventine), apelianto motina paguldyta globos namuose. Apeliantas neįrodinėjo, kad jo motinos gaunamų pajamų (senatvės pensija, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija) nepakanka padengti išlaidoms, susijusioms su jos priežiūra, taip pat neįrodė tokį išlaikymą motinai teikiantis (CPK 178 straipsnis). Be to, specialieji poreikiai motinai nustatyti terminuotai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir prioritetinį nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nėra pagrindo spręsti apie teikiamos paramos pilnamečiam sūnui neišvengiamą reikalingumą, o išlaikymo motinai teikimo atsakovas neįrodė. Apeliaciniame skunde atsakovas patvirtino, kad vaiko poreikiams teikia didesnį išlaikymą nei 160 Eur, taigi jam užteko lėšų pilnamečio vaiko, motinos ir šalių vaiko didesnių poreikių patenkinimui. Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinė padėtis neatleidžia jo nuo pareigos teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, pasikeitus pastarojo poreikiams (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė šalių sūnaus poreikių pasikeitimo. Teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, nes 2013 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo metu šalių sūnaus poreikiai nebuvo analizuojami, tačiau vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi privalomosios galios. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo labai neilgas laiko tarpas (kiek daugiau nei trys metai), 2013 m. vaikui buvo beveik 4 metai, ieškovei pateikus ieškinį apeliacine tvarka vertinamoje byloje – 7 metai, t. y. vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai kardinaliai dar nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad kartu gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kurias motina privalo padengti, kad vaikas iš darželinuko tapo moksleiviu, ieškovė turėjo teisę paduoti teisme ieškinį dėl išlaikymo padidinimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 440 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties (pvz. mažai tikėtina, kad berniukui už 10 Eur kas mėnesį reikalingas kirpimas; kasmet neperkami rankšluosčiai, patalynė, pagalvė, antklodė, kuprinė, lova). Kritiškai vertintinos išlaidos kišenpinigiams. Ieškovė nurodė, kad kišenpinigiai skirti sūnui nusipirkti bandelę ar gėrimą, tačiau būna, kad į mokyklą sūnui įdeda sausainių, bananų (teismo posėdžio garso įrašo 14:30 min.). Taigi, šios išlaidos kasdien nėra būtinos. Atmestinos išlaidos robotikos būreliui, kadangi šio būrelio sūnus nebelanko (minėto garso įrašo 16:50 min.). Kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos aprangai, avalynei (kasmet neperkamos kepurės, pirštinės, šalikai, pižama). Ieškovė yra nurodžiusi, kad avalynę perka kas antrą, kas trečią mėnesį, neįperka firminių batų, o paprasti medžiaginiai batai suplyšta; kiekvieną mėnesį perka drabužius, nes jie plyšta (garso įrašo 17:40, 50:45 min.). Apeliacinės instancijos teismas šią situaciją vertina taip, kad pagal esamą turtinę padėtį ieškovė galėtų ekonomiškiau valdyti savo finansus (pvz., jeigu drabužiai suplyšta, juos susiūti), todėl toks intensyvus pirkimas laikytinas nepagrįstomis išlaidomis. Nepagrįstos po lygiai kiekvienam namiškiui padalintos komunalines išlaidos, kadangi pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, o ne vaikui. Ieškovė yra nurodžiusi, kad vaikas hiperaktyvus, todėl jį reikia užimti; vaiką leidžia į visus mokyklos renginius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla, pvz., lauke žaidžiant aktyvius žaidimus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Iš kasos kvitų matyti, kad ieškovė pirko MP3 grotuvą, Sony ausines (t.1, b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra išlaikytinis, šios prekės vertintinos kaip prabangos prekės. Nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams, vitaminams išleidžiama po 20 Eur (vartojant vitaminus, pakuotės paprastai užtenka ilgiau negu vieną mėnesį). Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (380 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta (vaikas nėra nuolatinis ligonis, neserga konkrečiomis ligomis). Ieškovė nurodo, kad vaikas dažnai sloguoja, tačiau sloga paprastai vaistais negydoma, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl to išlaikymo išlaidos žymiai padidėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad norėtų sūnui nupirkti kompiuterį, šiuo metu jis nereikalingas, bet gal reikės rytoj; iškritus pieniniams dantims, vaikui reikės dantų breketų, todėl būsimas išlaidas nori prisiteisti šiandien, kad kiekvienais metais nereikėtų kreiptis į teismą (garso įrašo 12:30, 43:00 min.). Taigi, ieškovė patvirtino nurodžiusi didesnę nei reikalinga vaiko išlaikymo sumą.

Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Ieškovės turimas butas Vilniuje nerodo ieškovės pasikeitusios turtinės padėties, nes jį turėjo ir 2013 m. Šalys, susitardamos dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, šią aplinkybę įvertino. Visgi po 2013 m. ieškovės turtinė padėtis pagerėjo (garso įrašo 39:12 min.). Iš VSDFV pažymos apie asmens įmokas matyti, kad ieškovės draudžiamąsias pajamas 2013 m. dvejose darbovietėse sudarė apie 2300 (300+2000) Lt (666,13 Eur), 2014 m. – 2900 (2600+300) Lt (839,9 Eur), 2015 – nuo 753,26 Eur iki 892,53 Eur, 2016 m. – nuo 754 iki 1110 Eur, 2017 m. – nuo 1232 iki 1546 Eur. Ieškovė gyvena kartu su tėvais ir dviem vaikais tėvams priklausančiame name, taigi komunalinių išlaidų našta netenka jai vienai. Ieškovė 2014 m. įsigijo dvi transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė turėjo imti paskolą transporto priemonei įsigyti, nerodo jos blogos turtinės padėties. Minėta, kad asmuo, sudaręs kredito sutartį, iš esmės gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 440 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, kad nuo šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio praėjo gana trumpas laiko tarpas, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 380 Eur suma per mėnesį, todėl priteistas padidinto išlaikymo dydis mažintinas iki 190 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė padidinti vaikui priteistą 160 Eur išlaikymą 80 eurais, atsakovas prašė ieškinį atmesti.

Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 38 proc. (30 x 100/ 80), atsakovo – 62 procentais. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 370 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (120 Eur už ieškinio surašymą, 250 Eur už atstovavimą), atsakovas – 821,63 Eur (800 už advokato pagalbą, 21,63 Eur už įrodymų gavimą). Nors atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių II ketv. ­– 771,90 Eur, III ketv. – 793,30 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, atstovė nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, atsakovo turėtos išlaidos sumažintinos iki 300 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistina 140,6 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (370 x 38 proc.), iš ieškovės atsakovui – 199,41 Eur (321,63 x 62 proc.). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš ieškovės atsakovui priteistini 58,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,60 Eur (30 x 12 x 3 proc.; 20 x 38 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme patirta 9,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteistina 6,02 Eur (9,71 x 62 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo – 3,69 Eur (9,71 x 38 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašo priteisti jo patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovė – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į 63 proc. (50 x 100/ 80) patenkintą apelianto reikalavimo dalį, ieškovei iš apelianto priteistina 111 Eur (300 x 37 proc.) bylinėjimosi išlaidų, apeliantui iš ieškovės – 126 Eur (200 x 63 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš ieškovės apeliantui priteistini 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinėje instancijoje patirta 10,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteistina 6,55 Eur (10,40 x 63 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš apelianto – 3,85 Eur (10,40 x 37 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą, iš atsakovo sūnaus A. V. išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 190 (šimto devyniasdešimt) Eur, iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 11,29 (vienuolikos eurų 29 ct) Eur. Sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą pakeisti, ją išdėstant ir papildant taip:

„Priteisti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 58,81 (penkiasdešimt aštuonis eurus 81 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės R. P., a. k. 475121703323.

Priteisti iš ieškovės R. P., a. k. 475121703323, 6,02 (šešis eurus 2 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės R. P., a. k. 475121703323.

Priteisti iš ieškovės R. P., a. k. 475121703323, 6,55 (šešis eurus 55 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,85 (tris eurus 85 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.