Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, duomenų apie teistumą Lietuvoje nėra, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253² straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis B. S., dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei šaunamąjį ginklą, o būtent :

už tiksliai nenustatyto asmens pažadėtą 300 – 400 Eur dydžio piniginį atlygį, jis 2025 m. rugsėjo 9 d., (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežė keturis Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) valstybės piliečius N. K., gimusią (duomenys neskelbtini) m., M. T., gimusią (duomenys neskelbtini) m., T. F., gimusią (duomenys neskelbtini) m. ir H. A., gimusį (duomenys neskelbtini) m., bei neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas šaunamiesiems „C“ kategorijos ginklams, ir toliau neteisėtai nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei šaunamąjį ginklą gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, kol 2025 m. rugsėjo 10 d. apie 0.10 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pasienio pareigūnų.

Kaltinamasis B. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. apie pietus su juo mobiliąja programėle „Telegram“ susisiekė jam nepažįstamas rusas, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, jo žiniomis gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris jam į telefoną atsiuntė vietovės Latvijoje koordinates ir paprašė jo ten nuvykti ir apžiūrėti, ar ten nėra pareigūnų, pasieniečių. Pažadėjo jam už tai 200 dolerių. Vakare jis nuvyko į vietą prie (duomenys neskelbtini) miesto. Kažkur miškingoje vietovėje jį sustabdė trys juodaodės merginos, po to priėjo dar vienas juodaodis vyras. Pasakė, kad visi jie iš (duomenys neskelbtini). Suprato, kad tai migrantai, į Latvijos Respubliką patekę iš Baltarusijos. Su juo vėl susiekė tas pats rusas ir paprašė visus šiuos 4 asmenis nugabenti į Lietuvą ir ten paleisti. Pažadėjo jam kriptovaliuta už tai sumokėti 300 – 400 Eur. Tikslios vietos Lietuvoje nenurodė. Be to, jis paprašė migrantus telefonu nufilmuoti ir jam atsiųsti vaizdo įrašą. Migrantai įsėdo į jo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pats ketino vykti pas draugą į Vilnių, todėl sutiko juos pakeliui pavežti iki Latvijos – Lietuvos valstybių sienos ir paleisti. Kurioje vietoje kirto Latvijos – Lietuvos valstybių sieną nežino, nes nepažįsta vietovės. Tik įvažiavus į Lietuvą jį sustabdė Lietuvos pasieniečiai ir jį sulaikė. Automobilio durelėse jis turėjo žmonos Latvijoje parduotuvėje savigynai įsigytą garsinį pistoletą, kuris Latvijoje parduodamas be leidimo. Nemanė, kad be leidimo vežtis šį ginklą į Lietuvą, laikyti jį Lietuvoje yra draudžiama.

Be kaltinamojo B. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie buvo ištirti BPK 273 str. numatyta tvarka, atlikus šioje byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytoja T. F. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Į Baltarusiją ji atvyko 2024 metais, mokėsi (duomenys neskelbtini) mieste baltarusių kalbos, bet nelabai išmoko. Ji ketino nuvykti pas vyrą į Vokietiją. Iš Baltarusijos į Latviją ji ir dar trys asmenys pateko per nelegaliai kirtę sieną, kažkur miške, vietovės nežino. Vienas iš jų grupės vyrų jau Latvijoje iškvietė du automobilius. Vienas jų buvo baltos spalvos. Tas vyras su vairuotoju tarėsi, kad už vykimą reikia sumokėti po 500 dolerių. Su savimi kelionės metu ji turėjo apie 100 eurų. Pinigus už kelionę būtų sumokėjęs jos vyras, būtų jam paskambinusi. Vairuotojas juos lipančius į automobilį nufilmavo. Į automobilį sėdo trys merginos ir vaikinas. Įlipusi į automobilį užmigo. Automobilis turėjo juos nuvežti į Lietuvą. Vėliau kažkaip turėjo su vyro pagalba susiorganizuoti vykimą toliau. Vairuotojas pinigų negavo, nes nenuvyko iki galutinio taško. Visą kelią, iki tol kol juos sulaikė policija, važiavo tuo pačiu vairuotoju (1 t., b. l. 123-124).

Šiuos savo parodymus liudytoja T. F. patvirtino apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 153).

Liudytojai H. A. ir M. T. davė iš esmės tapačius parodymus (1 t., b. l. 100 – 101, 132 – 133).

Liudytoja M. M. parodė, kad ji dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardoje jaunesniąja specialiste. 2025-09-10 apie 0.10 val. kartu su kolegomis K. G. ir D. B. Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) sustabdė patikrinimui automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), kuris įvažiavo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) B. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris pateikė leidimą gyventi Latvijos Respublikoje. Automobilyje be jo dar buvo 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie neturėjo jokių asmens dokumentų. Jie sakė, kad iš Latvijos vyksta į Lietuvą, papasakojo, kad į Latviją jie atvyko nelegaliai, perlipę kopėčiomis tvorą iš Baltarusijos Respublikos į Latvijos Respubliką. Taip pat pasakė, kad juos gabenančiam sustabdytam vairuotojui už kelionę kiekvienas turės sumokėti po 500 eurų. Vairuotojas B. S. paaiškino, kad nelegalus įsisodino Latvijoje, netoli sienos su Lietuva, sutiko juos pavežti į Vilnių, kur vyko su asmeniniais reikalais. B. S. jai tvirtino suprantantis, kad jo vežti asmenys yra nelegalūs migrantai. Apžiūrint automobilį kolega K. G. vairuotojo durelėse rado šaunamąjį ginklą. B. S. paaiškino, kad šis ginklas yra jo žmonos, ginklo dokumentai yra namuose, Latvijoje. Bandė juokauti, kad namuose jo žmona turi dar keletą tokių ginklų (1 t., b. l. 84 – 86).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) apie 150 metrų atstumu nuo Lietuvos – Latvijos Respublikų valstybės sienos – čia patikrinimui sustabdytas automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija). Automobilio vairuotojo pusės durelėse esančioje daiktadėžėje rastas pistoletas „CARL WALTER ULM / DO. MADE IN GERMANY“, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, kurioje buvo 6 šoviniai (1 t., b. l. 23 – 26).

2025-09-18 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 4 pirmos rūšies šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro imitaciniai (garsiniai) šoviniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti. Šiais šoviniais galima šaudyti iš dujinio pistoleto „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateikti 2 antros rūšies šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai (PV) šoviniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti. Šiais šoviniais galima šaudyti iš 9 mm kalibro dujinio pistoleto „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-19).

2025-10-09 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus DVR+R laikmeną su informacija iš kaltinamojo paimto mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 16“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), jame rastos žemėlapio ekrano nuotraukos: 1) 2025-09-09 11:15 val. ekrano nuotraukoje matomas maršrutas iš Latvijos į Lietuvą, pažymėtas galutinis taškas Rokiškio apylinkėse; 2) 2025-09-09 19:38 val. daryta ekrano nuotrauka, kurioje matomas maršrutas pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje; 3) 2025-09-09 19:37 val. padaryta ekrano nuotrauka su maršrutu nuo (duomenys neskelbtini); 4) 2025-09-09 19:36 val. daryta ekrano nuotrauka su maršrutu (duomenys neskelbtini); 5) ekrano nuotrauka, daryta 2025-09-09 19:36 val., su maršrutu (duomenys neskelbtini); 6) ekrano nuotrauka, daryta 2025-09-09 19:24 val., su maršrutu (duomenys neskelbtini); 7) ekrano nuotrauka, daryta 2025-09-09 19:20 val., su maršrutu (duomenys neskelbtini); 8) 2025-09-09 21.11 val. padarytas vaizdo įrašas Nr. „IMG_1559“, kuriame užfiksuoti gabenti 4 (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiai. Vaizdo įrašas darytas automobilyje. Jame trys moterys ir vienas vyras paeiliui prisistato, pasako savo vardus, įvardina datą – 2025-09-09, teigia vykstantys į Lietuvą. Tame pačiame telefone esančioje „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje rastas susirašinėjimas tarp asmens „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo B. S., kuris vyko 2025-09-10 0:22 val., kuriame „(duomenys neskelbtini)“ prašo ištrinti maršrutą ir vaizdo įrašą (1 t., b. l. 42 – 47).

VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio „Audi A4“, 2.0 TDI DPF Attraction, 2009 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 4660 Eur (1 t., b. l. 27).

Paties kaltinamojo B. S. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuos pilnai patvirtino ir kiti byloje surinkti bei aukščiau šiame nuosprendyje išvardinti įrodymai, pilnai įrodyta, kad jis padarė abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visų pirma, tai 2025 m. rugsėjo 9 d., (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), jis neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežė keturis Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius 4 (duomenys neskelbtini) piliečius ir toliau juos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, kol buvo sulaikytas pasienio tarnybos pareigūnų.

Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų – už jam nenustatyto asmens pažadėtą 300 – 400 eurų piniginį atlygį. Jis tai pripažino, parodė, kad nemokamai migrantų į Lietuvą nebūtų vežęs. Nors šių pinigų jis realiai negavo, tai jo veikos kvalifikavimui pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kaip padarytos dėl savanaudiškų paskatų, reikšmės neturi. Susitarimas gauti materialinį atlygį šiuo atveju atitinka savanaudiškų paskatų turinį. Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2012). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais neteisėtai gabenami žmonės siekiant gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-585/2014, 1A-78-1020/2023). Kaltinamojo B. S. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta, ji atitinka BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pagal teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (kaltinamojo parodymus bei liudytojos M. M. parodymus, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis) tikslinamos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamajam buvo pažadėtas 300 – 400 Eur atlygis, bei kad jis Latvijos – Lietuvos Respublikų sieną kirto (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamasis B. S., neteisėtai – neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobilyje „Audi A4“ gabeno, t. y. įsivežė ir vežėsi iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje, šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas šaunamiesiems „C“ kategorijos ginklams. Kaltinamasis to taip pat neneigė, tik manė, kad Lietuvoje, kaip Latvijos Respublikoje disponavimas tokiu ginklu nėra baudžiamas.

Bet, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintis verstis B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo veikla, privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda policijos įstaiga. Licencija ar rašytinis sutikimas eksportuoti, importuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę : 1) juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) juos vežti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba iš jos. Tokio dokumento (licencijos, rašytinio sutikimo) kaltinamasis neturėjo, todėl jis ginklą įsivežė neteisėtai. Tai, kad jis buvo įsitikinęs, jog jo turėtam šaunamajam ginklui Lietuvoje leidimas nereikalingas, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši kaltinamojo B. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253² straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo B. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę prokuroras buvo nurodęs ir jo paties surašytame kaltinamajame akte. Kaltinamasis teisme pilnai patvirtino savo ankstesnius parodymus, akivaizdžiai gailėjosi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Už nusikaltimą, numatytą BK 253² straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda (kuri, pagal BK 47 str. 3 d. 3 p., už apysunkį nusikaltimą numatyta nuo 100 iki 4000 MGL (arba nuo 5000 iki 200000 Eur)) arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda (kuri, pagal BK 47 str. 3 d. 4 p., už sunkų nusikaltimą numatyta nuo 150 iki 6000 MGL (nuo 7500 iki 300000 Eur) arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Pagal BK 61 straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Kaltinamasis B. S. padarė du nusikaltimus, vienas iš jų (BK 292 straipsnio 2 dalis) sunkus, kitas (BK 253² straipsnio 1 dalis) – apysunkis. Abu jie tyčiniai, baigti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje būtų teistas ar baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje ar savo dabartinėje nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje – Latvijos Respublikoje. Pagal bylos duomenis yra vedęs, pasak jo paties, žmona šiuo metu laukiasi. Duomenų, kurie jį išsamiau charakterizuotų, kad jis iki sulaikymo būtų kažkur oficialiai dirbęs, apie jo gaunamas pajamas, turtą, šioje byloje nėra. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą, kaltinamojo B. S. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skiriama griežtesnė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant didesnį nei minimalus (3 mėnesiai), bet mažesnį nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis. Bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Į jam paskirtą bausmę įskaitomas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnis). Esant pagrindams, numatytiems BK 64¹ straipsnyje, kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju kodeksu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Turtas gali būti pripažintas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis buvo tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti arba kuomet tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad veikos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2007). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamasis B. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija). Pagal kaltinamojo parodymus, šis automobilis yra jo žmonos E. S., tai patvirtina ir byloje esanti transporto priemonės registracijos kopija (1 t., b. l. 59). Byloje nėra duomenų tvirtinti, kad kaltinamojo žmona E. S. žinojo, jog šiuo automobiliu jos vyras gabens neteisėtus migrantus į Lietuvą, šis automobilis jai grąžintas. Todėl, kadangi automobilis (konfiskuotinas turtas) priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4660 Eur. Mažinti šią sumą, kaip kad to prašė kaltinamojo gynėjas, jokio pagrindo nėra.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalyje, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamojo B. S. įvykio metu naudotas mobilaus ryšio telefonas „Apple Iphone16“, (duomenys neskelbtini), priklauso jam, šis telefonas taip pat buvo tiesiogiai panaudotas nusikaltimui padaryti, nes juo naudodamasis kaltinamasis bendravo su nenustatytu asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo buvo derinamas neteisėtų migrantų paėmimo ir gabenimo maršrutas, tikslinama paėmimo vieta, į jį kaltinamajam buvo siunčiamos koordinatės, duodami kiti nurodymai, naudojamasi jame įrengta navigacine įranga, todėl ir šis telefonas kaip nusikaltimo priemonė turi būti konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

Kaltinamasis B. S. taip pat neteisėtai į Lietuvos Respubliką įsivežė šaunamąjį ginklą – automobilyje „Audi A4“, rastą dujinį pistoletą „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaudmenis – 6 šovinius jam, kurie buvo sunaudoti atliekant specialisto tyrimą. Šis ginklas yra BK 253² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis, jis turi būti konfiskuotas kaip konfiskuotinas turtas.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 253² straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti:

- pagal BK 253² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 292 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, šias bausmės subendrinus apėmimo būdu, B. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį, šią bausmę B. S. sumažinti 1/3 iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.

Pagal BK 66 straipsnį, į bausmės laiką jam įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. gruodžio 8 d. imtinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gruodžio 9 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, jam palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – ją panaikinti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis, iš B. S. kaip nusikaltimų priemonę ir įrankį konfiskuoti :

1) jo mobilaus ryšio telefoną „Apple Iphone16“, (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje;

2) šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos VRM.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, iš B. S. išieškoti valstybei 4660 (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt) Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam B. S. šį terminą skaičiuojant nuo išversto į turkų kalbą šio nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.