Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės bausmės laiką įskaitytas R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-07-23 20.20 val. iki 2025-07-24 14.14 val. (1 para) prilyginant ją 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda – 64 MGL (3 200 Eur (trys tūkstančiai du šimtai eurų)), nustatant 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2025 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir iš R. Š. nuspręsta išieškoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 340 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų), valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2025 m. liepos 23 d., apie 19:23 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį – atsitrenkęs į (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo lauko tvorą, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, iki kol apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo patikrintas policijos pareigūnų ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nors pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės dėsto argumentus susijusius tik su jam taikytomis poveikio priemonėmis - baudos bausme, turto konfiskavimu, tačiau kartu nurodo prašantis iš naujo išnagrinėti bylą, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl viso nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nuteistojo R. Š. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįsti, taip pat nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę. Pastarąją laikyti aiškiai per griežta ar socialiai neteisinga, kaip, kad iš esmės skundu tvirtina nuteistasis, nėra pagrindo.

7. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs bei patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog R. Š. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, jog kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, vairuodamas motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį – atsitrenkęs į (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo lauko tvorą, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, iki kol apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo patikrintas policijos pareigūnų ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, yra įrodyta. Kaip matyti šias išvadas pirmosios instancijos teismas grindė iš dalies paties nuteistojo R. Š. parodymais – nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis iš esmės neneigė vairavęs transporto priemonę su kuria buvo sukeltas eismo įvykis, taip pat pripažino tiek vartojęs alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo bei vengęs pasitikrinti blaivumą (2 t., 60-61 b.l.); liudytojo V. L., tiesiogiai mačiusio, kaip R. Š. vairuojamas automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į kaimynų tvorą bei iš įvykio vietos išvažiavo, taip pat vėliau R. Š. atpažinusį, kaip asmenį vairavusį minėtą automobilį, parodymais (2 t., 68-69 b.l.); liudytojo J. P., policijos pareigūno pagal gautą pranešimą atvykusio į įvykio vietą, parodymais – o būtent, jog eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo rastas prie kavinės (duomenys neskelbtini), R. Š. buvo rastas alaus bare, o pastarasis nurodė, kad automobilio nevairavo, tačiau jo kišenėje buvo rasti automobilio „VW Passat“ rakteliai, jis atsisakė nusistatyti blaivumą, todėl jam buvo išaiškinta atsakomybė dėl to (2 t., 61-62 b.l.); vaizdo ir garso įrašų, policijos pareigūnų kūnų kamerų bei parduotuvės (duomenys neskelbtini) apžiūrų protokolais (1 t., 42-52, 57-59, 65-68 b.l.); neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad jame fiksuojama, jog R. Š. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, nerišli kalba, judesiai nekoordinuoti (1 t., 71 b.l.). Taigi, šių byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog R. Š. veikoje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir jo kaltė įrodyta.

Dėl skirtos bausmės

8. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

9. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas R. Š. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, R. Š. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta; taip pat įvertino R. Š. charakterizuojančių duomenų visumą – neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų įskaitose neregistruotas, kaip sprendė, pirmosios instancijos teismas, jis nėra kritiškas savo veiksmams ir padarytai veikai. Apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai R. Š. gali būti pasiekti paskiriant švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių – baudą, bei jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei įstatyme numatytas minimalus baudos bausmės, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, dydis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

10. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, nuteistasis nesutinka su finansinio pobūdžio sankcijomis (skirta baudos bausme, sprendimu konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą), įvardindamas jas „genocidu“, tačiau vien aplinkybė, jog nuteistasis dėl akivaizdaus įstatymais nustatytų elgesio normų bei jam taikomų poveikio priemonių ignoravimo iš esmės pats savo elgesiu susikurią finansiškai sunkią situaciją (kaip matyti iš bylos duomenų, R. Š. daugybę kartų baustas už KET pažeidimus, pagrinde už vairavimą, kuomet teisė vairuoti yra atimta, skirtos baudos nuobaudos nėra sumokėtos), nesudaro pagrindo jam skirti griežtesnes iš sankcijoje numatytų, su terminuotu laisvės atėmimu susijusių, bausmių. Tuo labiau, kad, kaip ir minėta, R. Š. paskirta baudos bausmė – 70 MGL, savo dydžiu yra artima minimaliam galimam skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudos bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda), taip pat į galutinės bausmės dydį buvo įskaitytas R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, o likusios nesumokėtos baudos – 64 MGL (3 200 Eur), savanoriško sumokėjimo terminas, įvertinus R. Š. turtinę padėtį, nustatytas 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, R. Š. paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga įvykdytai veikai ar nuteistojo asmenybei nėra jokio pagrindo.

11. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurios dar nebūtų buvę įvertintos pirmosios instancijos teismo bei, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuteistajam skirtos bausmės dydį, byloje nėra nustatyta bei jų nenurodė ir apeliantas. Papildomai pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais nepatogumais bei suvaržymais ir tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. Š. buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis) bei turto konfiskavimas, išieškant automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 340 Eur (BK 72 straipsnio 3 ir 5 dalys). Konstatuotina, jog šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo nuteistajam motyvai yra aiškūs, argumentuoti bei atitinkantys nustatytą teisinį reglamentavimą, o apeliantui nenurodant jokių konkrečių argumentų, susijusių su skirtomis baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

13. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš R. Š. valstybės naudai prašoma išieškoti 129,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat, jog R. Š. yra paskirta baudos bausmė ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, konfiskavimas, bylos duomenimis jo turtinė padėtis nėra gera (nedirba, turi įsiskolinimų), teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

14. Apeliantas byloje taip pat pateikė Panevėžio apygardos teismui adresuotą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuris buvo perduotas kaip apeliacinio skundo priedas. Visgi, šio dokumento teisėjų kolegija nevertina bei dėl jo nepasisako, kadangi apeliacinių skundų papildymas nėra galimas. Papildomai atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jei, jo vertinimu, dėl vykusio baudžiamojo proceso jis patyrė neturtinę žalą, dėl jos priteisimo jis turi kreiptis civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo R. Š. 129,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas už jam suteiktą teisinę pagalbą.