- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-879/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- S. D.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvių kalbos institutas
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios V. N. privačios skulptūros įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1911-160/2012 pagal ieškovo bankrutavusios V. N. privačios skulptūros įmonės ieškinį atsakovui S. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Lietuvių kalbos institutas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. iškėlė V. N. privačios skulptūros įmonei bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi V. N. privačios skulptūros įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. D. ir prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. rugsėjo 26 d. tarp V. N. privačios skulptūros įmonės ir S. D. sudarytą sutartį bei taikyti restituciją. Paaiškino, kad 2006 m. liepos 26 d. tarp Lietuvių kalbos instituto ir V. N. privačios skulptūros įmonės buvo sudaryta sutartis Nr. 06/07/27/20 dėl Lituanistikos centro instaliacijų ekspozicijos pagaminimo, kuria V. N. įmonė įsipareigojo pagal Lietuvių kalbos instituto pateiktą, suderintą ir patvirtintą viziją bei projektus pagaminti ekspozicijas išvardintas sutarties 2 punkte, o pagal sutarties 3.2 punktą Lietuvių kalbos institutas įsipareigojo pateikti V. N. įmonei instaliacijų sukūrimui reikalingą medžiagą bei informaciją. 2006 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis Nr. 2006-09.26 dėl reklaminių stendų lituanistikos centrui vizijos ir stendų sukūrimo ir informacijos priemonių išdėstymo. 2006 m. spalio 23 d. atsakovas perdavė ieškovui atliktus darbus, už kuriuos ieškovas S. D. 2006 m. rugsėjo 26 d. pervedė 9 900 Lt, 2006 m. rugsėjo 27 d. – 9 900 Lt, o 2006 m. rugsėjo 28 d. – 5 700 Lt. Bankroto administratoriui 2010 m. gruodžio 6 d. paprašius S. D. paaiškinti, ar buvo perkamos medžiagos ir kokius darbus atliko atsakovas pagal ginčijamą 2006 m. rugsėjo 26 d. sutartį, atsakovas informavo, kad pagal šią sutartį medžiagos nebuvo perkamos bei pateikė ataskaitą, kurioje nurodė atliktus darbus: kalbinės informacijos surinkimas; žaidimo koncepcijos sukūrimas; objekto sukūrimas, eskizavimas; detalių brėžinių atlikimas; objekto gamybos priežiūra, konsultacijos eksponato gamybos metu. Ieškovo teigimu, ginčijama sutartis jam buvo nenaudinga, pažeidė jo teisėtus interesus, kadangi darbus, kuriuos atliko atsakovas, turėjo atlikti Lietuvių kalbos institutas ir perduoti ieškovui. V. N. privati skulptūros įmonė žinojo ir turėjo žinoti, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. sutartis pažeis įmonės kreditorių teises, kadangi iki perduodant daiktus ieškovas jau turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs. Atsakovas taip pat buvo nesąžiningas, nes projektą koordinavo Lituanistikos židinio vadybininkė, atsakovo sutuoktinė A. D. , todėl atsakovas turėjo žinoti, jog darbus pagal 2006 m. liepos 26 d. sutartį turėjo atlikti Lietuvių kalbos institutas neatlygintinai. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti taikyta restitucija, priteisiant iš atsakovo 25 500 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Nurodė, kad sprendžiant apie ieškinio pagrįstumą šioje byloje analizuotina, ar dėl sutarties sudarymo atsakovą galima laikyti nesąžiningu. Teismas konstatavo, jog ginčo sutartis tarp privačios V. N. skulptūros įmonės (užsakovo) ir S. D. (vykdytojo) patvirtina, kad S. D. susitarė už 25 000 Lt sukurti lituanistikos centrui reklaminius stendus ir informacijos priemonių išdėstymą. Darbus atlikti įsipareigojo iki 2006 m. spalio 25 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktas tvirtina, kad 2006 m. spalio 23 d. darbai („medis, paveikslas, dėlionė, žemėlapis, namas, žaislas, iškasenos“) buvo padaryti ir aktu užsakovui perduoti, užsakovas už atliktus darbus apmokėjo. Atsakovas paaiškino, kad jo užduotis buvo sukurti idėją, padaryti brėžinius ir maketus, tuos darbus jis atliko ir gavo atlyginimą. Eksponatus pagal jo sukurtą idėją, brėžinius ir maketus, padarė užsakovas – V. N. privati skulptūros įmonė. Privačios V. N. skulptūros įmonės ir Lietuvių kalbos instituto 2010 m. sausio 11 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad V. N. privati skulptūros įmonė pagal S. D. sukurtus brėžinius ir maketus pagamino visus gaminius („medis, paveikslas, dėlionė, žemėlapis, namas, žaislas, iškasenos“) ir perdavė užsakovui, priimant darbą pagal viešąjį pirkimą visai darbų už 131 000 Lt sumai, atsakovo žmona A. D. nedalyvavo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ši sutartis ir pateikti į bylą dokumentai nekelia abejonių, kad S. D. darbus atliko, ir kad atsakovas sudarant sutartį buvo sąžiningas. Teismas sprendė, kad tai, jog V. N. privati skulptūros įmonė dar nuo 2005 metų buvo skolinga dviem įmonėms, nėra įrodymas, kad atsakovui apie tai buvo žinoma arba, kad įmonei šis sutarties vykdymas buvo nuostolingas. Priešingai, ieškovas pagal atsakovo pagamintus maketus atliko užsakymą ir gavo papildomų pajamų iš Lietuvių kalbos instituto. Be to, bankroto byla Privačiai V. N. skulptūros įmonei iškelta tik 2010 m. birželio 30 d., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo S. D. darbų įvykdymo ir šiuo laikotarpiu įmonė veikė.
Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvių kalbos instituto ir V. N. privačios skulptūros įmonės 2006 m. liepos 26 d. sutarties matyti, kad V. N. privati skulptūros įmonė įsipareigojo pagaminti Lituanistikos centro instaliacijų ekspoziciją pagal užsakovo suderintą viziją bei projektus viso 19 gaminių. Kokiu būdu bus pateikiama vizija bei projektai, sutartyje nenurodoma. Sutarties 3.3 punktas konkretizuoja, kad užsakovas įsipareigoja vykdytojui pateikti instaliacijų sukūrimui reikalingą medžiagą bei informaciją ir už darbą sumokėti. Sutarties tekstas tvirtina, kad sudarant šią sutartį atsakovas S. D. nedalyvavo. Teismo nuomone, ieškovo paaiškinimas, kad tuo metu Lietuvių kalbos institute dirbo S. D. žmona ir įtakojo sutarčių sudarymą nepatvirtintas įrodymais. Priešingai, Lietuvių kalbos instituto pateikta viešojo pirkimo medžiaga tvirtina, kad A. D. viešojo pirkimo procedūrose nedalyvavo, o Lietuvių kalbos instituto 2012 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 11 tvirtina, kad iki 2007 m. vasario 19 d. A. D. su Lietuvių kalbos institutu neturėjo darbinių ir sutartinių santykių, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta 2006 m. A. D. pajamų deklaracija tvirtina, kad A. D. pajamų iš Lietuvių kalbos instituto negavo. Kaip matyti iš 2007 m. birželio 30 d. darbų priėmimo akto Nr. 2, sudaryto tarp Privačios V. N. skulptūros įmonės ir Lietuvių kalbos instituto užsakovo vardu dėl pagamintos instaliacijos 18 998 Lt sumai aktą pasirašė Lietuvių kalbos instituto vadybininkė A. D. , kuri į darbą Lietuvių kalbos institute buvo priimta 2007 m. vasario 19 d. Kaip instituto darbuotoja ji priėmė atliktą darbą, tačiau S. D. sukurtų maketų pagrindu darbai buvo perduoti jai jau nebedirbant institute (jos darbo santykiai baigėsi 2008 m. kovo 20 d.). Ši aplinkybė tikrai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad S. D. , sudarydamas sutartį su Privačia V. N. skulptūros įmone buvo nesąžiningas ar neatliko darbų pagal sutartį. Teismas sprendė, kad kadangi nėra įrodytas actio Pauliana reikalavimui patenkinti vienas iš pagrindinių elementų – trečiojo asmens, sudariusio ir įvykdžiusio sandorį nesąžiningumas, šios išvados pakanka ieškiniui atmesti neanalizuojant kitų sandorio sudarymo ir sandorio poveikio privačios V. N. skulptūros įmonės mokumui 2006 metų situacijoje argumentų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutavusi privačios V. N. skulptūros įmonė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Nagrinėjamu atveju atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai privalėjo pasidomėti ar apeliantas turėjo teisę sudaryti sutartį su juo, ar sutartis dėl projektavimo darbų neturėjo būti sudaryta su Lietuvių kalbos institutu. Be to atsakovas teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad 2006 m. liepos 26 d. sutarties vieną lapą yra matęs. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų elgęsis apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo būtų domėjęsis kitos sandorio šalies patikimumu, prašęs informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstęs ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. V. N. privati skulptūros įmonė sudarė sandorį su atsakovu S. D. , kurio sutuoktinė A. D. įsidarbino Lietuvių kalbos institute Lituanistikos židinio vadybininke ir kuri buvo paskirta koordinuoti minėtą projektą. 2007 m. birželio 30 d. darbų priėmimo- perdavimo aktą Nr. 2, pagal kurį V. N. privati skulptūros įmonė perdavė Lietuvių kalbos institutui darbus 18 998 Lt sumai, pasirašė A. D. . Taip pat ant 2007 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros VN Nr. 47 pasirašė A. D. . Nepaisant to, teismas ne tik nevertino šių įrodymų, bet ir nepagrįstai motyvavo savo priimtą sprendimą tuo, jog apeliantas „nepateikė įrodymų“, kad S. D. žmona dirbo Lietuvių kalbos institute ir įtakojo sutarčių sudarymą. Yra nustatytos ir kitos būtinos įstatymo numatytos actio Pauliana sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, t. y. kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Pagal pripažintiną negaliojančiu susitarimą atsakovas gavo 25 500 Lt sumą, todėl ši suma turėtų būti priteistina ieškovui. Šis turtas (pinigai) grąžinamas bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. D. prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui pagrįsti nurodo tokius motyvus:
Sandoris, kurį ginčija ieškovas, tarp šalių buvo sudarytas prieš 4 metus iki bankroto bylos iškėlimo V. N. privačiai skulptūros įmonei. 2006 m. liepos 26 d. V. N. privačios skulptūros įmonės sandoryje, sudarytame su užsakovu Lietuvių kalbos institutu, V. N. privati skulptūros įmonė tapo rangovu, o V. N. privačiai skulptūros įmonei pasirašius sutartį su atsakovu, atsakovo teisinis statusas buvo - subrangovas. Savo, kaip subrangovo įsipareigojimus rangovui - V. N. privačiai skulptūros įmonei - atsakovas įvykdė, jokių kitų sandorių su V. N. privačia skulptūros įmone nebuvo sudaręs. Tuo metu, kai atsakovas sudarė sutartį su V. N. privačia skulptūros įmone, pastaroji buvo moki. Atsakovui jos mokumas įtarimų nekėlė, nes pagal sandorį su V. N. privačia skulptūros įmone trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 131 000 Lt. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad neva V. N. privačios skulptūros įmonės projektą, kaip Lietuvių kalbos instituto vadybininkė, koordinavo atsakovo žmona A. D. . 2007 m. vasario 19 d. Darbo sutarties Nr. 195 kopija bei 2012 m. sausio 26 d. Lietuvių kalbos instituto pažyma įrodo, kad A. D. į darbą Lietuvių kalbos institute buvo priimta jau po to, kai atsakovas buvo įvykdęs darbus pagal sutartį su ieškovu, o ieškovas buvo atsiskaitęs su atsakovu. Be to, apeliantas su trečiuoju asmeniu sutartį dėl Lituanistikos centro instaliacijų įrengimo darbų pirkimo buvo pasirašęs, kaip viešojo pirkimo konkurso laimėtojas, o atsakovo žmona nebuvo užsakovo viešųjų pirkimų komisijos narė ir viešojo pirkimo procedūrose nedalyvavo, todėl negalėjo turėti jokios įtakos nurodytos sutarties tarp trečiojo asmens ir apelianto bei apelianto ir atsakovo sudarymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai atsakovo žmona A. D. , kaip trečiojo asmens vadybininkė, 2007 m. birželio 30 d. yra pasirašiusi su apeliantu Darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2, tai yra nurodytą aktą pagal kurį apeliantas Lietuvių kalbos institutui perdavė darbus už 18 998 Lt, ji pasirašė po to, kai atsakovui prievoliniai santykiai su apeliantu jau buvo seniai pasibaigę. Apeliantas, siekdamas įtikinti teismą mano tariamu nesąžiningumu, iš esmės remiasi tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti jo ieškinyje pirmos instancijos teismui. Apeliantas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių visas įstatymo numatytas būtinas sąlygas ginčo sandoriams taikyti actio Pauliana.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvių kalbos institutas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. sutarties objektą sudarančius darbus turėjo padaryti trečiasis asmuo ir perduoti ieškovui pagal 2006 m. liepos 26 d. sutartį yra neįrodytas ir neatitinkantis tikrovės. Ieškovo administratorius apskritai netinkamai aiškina 2006 m. liepos 26 d. sutarties dalyką ir vykdymo aplinkybes. Kita vertus, apeliacinio skundo nuoroda, kad trečiasis asmuo pateikė visą reikiamą informaciją pagal 2006 m. liepos 26 d. sutartį yra pagrįsta, tik netinkamai aiškinama, nes institutas pateikė ieškovui bendrą užduotį dėl Lituanistikos centro instaliacijų ekspozicijos pagaminimo ir tokios ekspozicijos turinio. Tačiau konkretų šios užduoties išpildymą turėjo atlikti pats ieškovas. Ieškovas nebuvo tik rangos darbus teikianti įmonė (priešingu atveju, sutartis su juo nebūtų buvus sudaryta).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Teismų praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė V. N. privačios skulptūros įmonei bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Top consult“. 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 str. 3 d.). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis Nr. 2006-09.26 dėl reklaminių stendų lituanistikos centrui vizijos ir stendų sukūrimo ir informacijos priemonių išdėstymo (14 b. l.). Šį sandorį bankroto administratoriaus atstovaujamas ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
Nagrinėjamoje apeliacijoje, nors aptariamos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, keliamas klausimas iš esmės tik dėl vienos iš jų, t. y. teigiama, kad trečiasis asmuo (atsakovas byloje), sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Apelianto nuomone, nesąžiningumas pasireiškia tuo, jog atsakovas privalėjo žinoti, jog ieškovas sandorio sudarymo metu jau turėjo kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaitęs, be to, atsakovas turėjo pasidomėti, ar ginčo sutartis neturėjo būti sudaryta su trečiuoju asmeniu. Apelianto teigimu, atsakovo bei trečiojo asmens nesąžiningumas matyti ir iš aplinkybės, jog atsakovo sutuoktinė A. D. buvo trečiojo asmens darbuotoja ir koordinavo ginčo sutarties vykdymą.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, faktinius duomenis, apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog šis ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo nesąžiningumu, yra nepagrįsti, todėl atmestinas. Priešingai, pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo sandorio atsakovas galėjo nesudaryti, jog atsakovo sutuoktinė su trečiuoju asmeniu ginčo sandorio sudarymo metu buvo susijus darbiniais santykiais, jog ieškovo finansinė būklė ginčo sandorio sudarymo metu buvo bloga, atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (CPK 176, 177, 178 str.). Teisėjų kolegija, ištyrusi pirmiau minėtas aplinkybes, sprendžia, jog byloje nenustatyta, kad sudarydamos ginčo sandorį, šalys buvo nesąžiningos (CPK 185 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas, net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Ieškovo įmonės bankroto administratoriui teigiant, kad ieškovo įmonės finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo bloga, jam tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 str.), tačiau duomenų apie tai, kokia buvo finansinė ieškovo būklė 2006 m. rugsėjo 26 d., į bylą nepateikta. Ieškovas teigia, kad ginčo sandorio metu ieškovas turėjo kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo neatsiskaitęs su dviem kreditoriais, t. y. su UAB ,,Žybartuva“, kuriam pagal 2005 m. gegužės 31 d. ir 2005 m. spalio 7 d. sąskaitas faktūras ieškovas buvo skolingas iš viso 38 203,63 Lt, ir su UAB ,,Omnitel“, kuriam pagal 1999 m. liepos, rugpjūčio sąskaitas buvo skolingas 664 Lt (78 - 80 b. l.). Visų pirma, kaip jau minėta, duomenų byloje, jog sandorio sudarymo metu ieškovas galėjo būti nemokus, nėra, antra, ieškovui bankroto byla iškelta tik 2010 m. birželio 30 d., t. y. po skolų minėtiems kreditoriams susidarymo, ieškovas funkcionavo dar ne vienerius metus, ir trečia, iš AB ,,Swedbank“ sąskaitos išrašo (16 b. l.) matyti, jog ieškovas, net atsiskaitęs su atsakovu 2006 m. rugsėjo 26-28 dienomis, sąskaitoje dar turėjo nemažą sumą pinigų (27 466,39 Lt), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčo sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir įtakojo ieškovo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais (CPK 185 str.). Be to, kaip nurodo pats atsakovas, jam ieškovo mokumas klausimų nekėlė, nes iš 2006 m. liepos 26 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties turinio jis žinojo, kad ieškovas už atliktus pagal sutartį darbus gaus 131 000 Lt atlygį.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad ginčo sutartis turėjo būti sudaryta ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo bankroto administratorius netinkamai aiškina 2006 m. liepos 26 d. vykdymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad jis pateikė ieškovui bendrą užduotį dėl Lituanistikos centro instaliacijų ekspozicijos pagaminimo ir tokios ekspozicijos turinio, tačiau konkretų šios užduoties išpildymą turėjo atlikti pats ieškovas. Aplinkybė, jog ieškovas užduoties įgyvendinimui pasitelkė atsakovą, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovo atliktus darbus turėjo padaryti trečiasis asmuo, nes 2006 m. liepos 26 d. sutarties esmė lemia, kad ieškovui buvo paskirta užduotis pagal užsakovo viziją sugalvoti ir išpildyti užduoties formą ir meninį apipavidalinimą, be to, 2006 m. liepos 26 d. sutartyje nenumatytas draudimas užduoties įgyvendinimui pasitelkti trečiųjų asmenų pagalbą (12-13 b. l.).
Pasisakydama dėl atsakovo sutuoktinės A. D. , kaip trečiojo asmens darbuotojos, įtakos 2006 m. liepos 26 d. sutarties vykdymui, teisėjų kolegija pažymi, kad A. D. į darbą Lietuvių kalbos institute buvo priimta 2007 m. vasario 19 d., t. y. jau po to, kai atsakovas darbus pagal ginčo sandorį buvo įvykdęs (2006 m. spalio 23 d.), o ieškovas su atsakovu buvo atsiskaitęs. Apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu A. D. galėjo turėti įtakos byloje aktualių sutarčių sudarymui (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog A. D. , kaip trečiojo asmens vadybininkė, 2007 m. birželio 30 d. yra pasirašiusi su ieškovu darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2, negali nulemti atsakovo nesąžiningumo, nes minėtas aktas vėlgi buvo pasirašytas po to, kai ieškovo ir atsakovo prievoliniai santykiai jau buvo pasibaigę.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu teismas sprendė dėl ieškinio nepagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Ieškovui, į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą 2012 m. liepos 3 d. sumokėjus 25 500 Lt užstatą, 2012 m. liepos 13 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Atsižvelgiant į nagrinėjamos apeliacijos teisinį rezultatą, minėtas užstatas grąžinamas atsakovui.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, į bylą nėra pateikta. Dėl to teisėjų kolegija atsakovui bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą.
Grąžinti atsakovui S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. liepos 3 d. į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą LT117180300000345101 sumokėtus 25 500 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus litų).