- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 2-1911-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01895-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- S. D.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvių kalbos institutas
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui E. S., atsakovui S. D., atsakovo atstovui advokatui Rimui A. K., trečiojo asmens atstovui advokatui J. P., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios V. N. privačios skulptūros įmonės ieškinį atsakovui S. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo Lietuvių kalbos institutas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bankrutuojanti V. N. privačios skulptūros įmonė atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,TOP CONSULT“ prašo pripažinti negaliojančia 2006-09-26 sutartį sudarytą tarp V. N. privačios skulptūros įmonės ir S. D. bei taikyti restituciją 25500 Lt sumai. Paaiškino, kad 2006-07-26 tarp Lietuvių kalbos instituto ir V. N. privačios skulptūros įmonės buvo sudaryta sutartis Nr. 06/07/27/20 dėl Lituanistikos centro instaliacijų ekspozicijos pagaminimo, kuria V. N. įmonė įsipareigojo pagal Lietuvių kalbos instituto pateiktą, suderintą ir patvirtintą viziją bei projektus pagaminti ekspozicijas išvardintas sutarties 2. punkte, o pagal sutarties 3.2. punktą Lietuvių kalbos institutas įsipareigojo pateikti V. N. įmonei instaliacijų sukūrimui reikalingą medžiagą bei informaciją. 2006-09-26 tarp V. N. įmonės ir S. D. sudaryta sutartis Nr. 2006-09.26 dėl reklaminių stendų lituanistikos centrui vizijos ir stendų sukūrimo ir informacijos priemonių išdėstymo. 2006-10-23 S. D. perdavė V. N. įmonei atliktus darbus, už kuriuos ieškovas S. D. 2006-09-26 pervedė 9900 Lt, 2006-09-27 – 9900 Lt, o 2006-09-28 – 5700 Lt. Bankroto administratoriui 2010-12-06 paprašius S. D. paaiškinti, ar buvo perkamos medžiagos ir kokius darbus atliko atsakovas pagal ginčijamą 2006-09-26 sutartį, atsakovas informavo, kad pagal šią sutartį medžiagos nebuvo perkamos bei pateikė ataskaitą, kurioje nurodė atliktus darbus: kalbinės informacijos surinkimas; žaidimo koncepcijos sukūrimas; objekto sukūrimas, eskizavimas; detalių brėžinių atlikimas; objekto gamybos priežiūra, konsultacijos eksponato gamybos metu. Ginčijama sutartis ieškovui buvo nenaudinga, pažeidė jo teisėtus interesus, kadangi darbus, kuriuos atliko atsakovas, turėjo atlikti Lietuvių kalbos institutas ir perduoti ieškovui. V. N. privati skulptūros įmonė žinojo ir turėjo žinoti, kad sudarant 2006-09-26 sutartį pažeis įmonės kreditorių teises, kadangi iki perduodant daiktus ieškovas jau turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs. Atsakovas taip pat buvo nesąžiningas, nes projektą koordinavo Lituanistikos židinio vadybininkė, atsakovo sutuoktinė A. D., todėl atsakovas turėjo žinoti, jog darbus pagal 2006-07-26 sutartį turėjo atlikti Lietuvių kalbos institutas neatlygintinai. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti taikyta restitucija, priteisiant iš atsakovo 25500 Lt sumą.
Atsiliepimas
S. D. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Darbas pagal ginčijamą sutartį buvo tinkamai, laiku ir pilnai atliktas. 2006-07-26 sutartyje įtvirtinta nuostata dėl instituto pareigos teikti dalykinę pagalbą, konsultacijas, medžiagas ir informaciją (3.1, 3.2 p.), reiškia instituto pareigą suformuluoti užduotį, o pareiga šią užduotį išpildyti teko ieškovui, kuris nusamdė atsakovą kaip subrangovą septynių eksponatų sukūrimui. Taigi privalėjimas sudaryti ginčijamą sutartį kilo iš 2006-07-26 sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir instituto, pagal kurią ieškovas gavo 131000 Lt, todėl abejoti sandorių atitikimu ieškovo interesams nėra pagrindo. Ginčijama sutartis nepažeidė kreditorių ir įmonės interesų ir teisių, nes bankroto byla įmonei iškelta tik 2010-06-30. Ginčijamos sutarties sudarymo ir įvykdymo metu atsakovo sutuoktinė institute nedirbo. Taikyti restitucijos nėra pagrindo, kadangi pagal ginčijamą sutartį atsakovas darbus atliko, todėl restitucijos taikymas iš esmės pažeistų atsakovo teises.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvių kalbos institutas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčijami sandoriai nesukėlė skolininko nemokumo bei nebuvo sudaryti skolininkui būnant nemokiam. Atsakovo sutuoktinės darbas institute nerodo nesąžiningų atsakovo ar instituto veiksmų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti ginčijamo sandorio teisėtumu, nes jokių neatlygintinų darbų institutas pagal 2006-07-26 sutartį neprivalėjo atlikti, o ginčijamos sutarties vykdymo metu A. D. institute nedirbo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.).
Vilniaus apygardos teismas Privačiai V. N. skulptūros įmonei bankroto bylą iškėlė 2010-06-30, nutartis įsiteisėjo 2010-07-13, ieškinį teismui bankrutuojančios V. N. privačios įmonės bankroto administratorius pateikė 2011-07-11, tai yra nepraleidęs vienerių metų termino.
Ieškinys pareikštas atsakovui, kuris bankrutuojančios V. N. privačios skulptūros įmonės (skolininko) kreditorių atžvilgiu yra trečiasis asmuo – asmuo, sudaręs su skolininku sandorį.
Pagal CK 6.66 str. 2 d. dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju (actio Pauliana) galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, nustačius, kad ieškovas turi reikalavimo teisę ir yra nepraleidęs 1 metų senaties termino ieškiniui pareikšti nuo sužinojimo apie sandorį dienos, kartu paėmus turi būti dar ir tos, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečias asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal sandorį turtą (vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).
Kadangi ieškinys šioje byloje pareikštas trečiajam asmeniui, ieškinys, be kitų sąlygų, galėtų būti tenkinamas tik nustačius, kad atsakovas sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas. Nenustačius, kad atsakovas buvo nesąžiningas, kitos aplinkybės nebelemia bylos baigties. Taigi sprendžiant apie ieškinio pagrįstumą šioje byloje pirmiausia analizuotina, ar dėl sutarties sudarymo atsakovą galima laikyti nesąžiningu.
2006-06-26 sudaryta sutartis tarp privačios V. N. skulptūros įmonės (užsakovo) ir S. D. (vykdytojo) (b. l. 14) tvirtina, kad S. D. susitarė už 25000 Lt sukurti lituanistikos centrui reklaminius stendus ir informacijos priemonių išdėstymą. Darbus atlikti įsipareigojo iki 2006-10-25. Darbų priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 15) tvirtina, kad 2006-10-23 darbai („medis, paveikslas, dėlionė, žemėlapis, namas, žaislas, iškasenos“) buvo padaryti ( b. l. 35-39) ir aktu užsakovui perduoti, užsakovas 2006 m. bėgyje vykdytojui už atliktus darbus apmokėjo (b. l. 16). Atsakovas paaiškino, kad jo užduotis buvo sukurti idėją, padaryti brėžinius ir maketus, tuos darbus jis atliko ir gavo atlyginimą. Eksponatus pagal jo sukurtą idėją, brėžinius ir maketus, padarė užsakovas – Privati V. N. skulptūros įmonė. Taigi darbų atlikimo ir užmokesčio už darbą gavimo laikotarpis – 2006 m. rugsėjo- spalio mėn. 2010-01-11 Privačios V. N. skulptūros įmonės ir Lietuvių kalbos instituto darbų priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 54) tvirtina, kad Privati V. N. skulptūros įmonė pagal S. D. sukurtus brėžinius ir maketus pagamino visus gaminius („medis, paveikslas, dėlionė, žemėlapis, namas, žaislas, iškasenos“) ir perdavė užsakovui, priimant darbą pagal viešąjį pirkimą visai darbų už 131000 Lt sumai, atsakovo žmona A. D., nedalyvavo. Taigi ši sutartis ir pateikti į bylą dokumentai nekelia abejonių, kad S. D. darbus atliko, ir kad atsakovas sudarant sutartį buvo sąžiningas. Ta aplinkybė, kad Privati V. N. skulptūros įmonė dar nuo 2005 metų buvo skolinga dviem įmonėms, nėra įrodymas, kad atsakovui apie tai buvo žinoma arba, kad įmonei šis sutarties vykdymas buvo nuostolingas. Kaip tik, įmonė pagal atsakovo pagamintus maketus atliko užsakymą ir gavo papildomų pajamų iš Lietuvių kalbos instituto. Be to, bankroto byla Privačiai V. N. skulptūros įmonei iškelta tik 2010-06-30, taigi praėjus beveik 4 metams nuo S. D. darbų įvykdymo ir šiuo laikotarpiu įmonė veikė.
Kaip matyti iš Lietuvių kalbos instituto ir Privačios V. N. skulptūros įmonės 2006-07-26 sutarties (b. l. 12-13), privati V. N. skulptūros įmonė įsipareigojo pagaminti Lituanistikos centro instaliacijų ekspoziciją pagal užsakovo suderintą viziją bei projektus viso 19 gaminių. Kokiu būdu bus pateikiama vizija bei projektai, sutartyje nenurodoma. Sutarties 3.3 punktas konkretizuoja, kad užsakovas įsipareigoja vykdytojui pateikti instaliacijų sukūrimui reikalingą medžiagą bei informaciją ir už darbą sumokėti. Sutarties tekstas tvirtina, kad sudarant šią sutartį atsakovas S. D. nedalyvavo. Ieškovo paaiškinimas, kad tuo metu Lietuvių kalbos institute dirbo S. D. žmona ir įtakojo sutarčių sudarymą nepatvirtintas įrodymais. Priešingai, Lietuvių kalbos instituto pateikta viešojo pirkimo medžiaga (b. l. 111-120) tvirtina, kad A. D. viešojo pirkimo procedūrose nedalyvavo, o Lietuvių kalbos instituto 2012-01-26 pažyma Nr. 11 tvirtina, kad iki 2007-02-19 A. D. su Lietuvių kalbos institutu neturėjo darbinių ir sutartinių santykių, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta 2006 m. A. D. pajamų deklaracija (b. l. 132) tvirtina, kad A. D. pajamų iš Lietuvių kalbos instituto negavo. Kaip matyti iš 2007-06-30 darbų priėmimo akto Nr. 2, sudaryto tarp Privačios V. N. skulptūros įmonės ir Lietuvių kalbos instituto (b. l. 19) užsakovo vardu dėl pagamintos instaliacijos 18998 Lt sumai aktą pasirašė Lietuvių kalbos instituto vadybininkė A. D. Lietuvių kalbos instituto direktoriaus 2007-02-19 įsakymas Nr. 42K (b. l. 101) tvirtina, kad A. D. į darbą Lietuvių kalbos institute buvo priimta 2007-02-19. Taigi kaip instituto darbuotoja ji priėmė atliktą darbą, tačiau S. D. sukurtų maketų pagrindu darbai buvo perduoti jai jau nebedirbant institute (jos darbo santykiai baigėsi 2008-03-20). Ši aplinkybė tikrai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad S. D., sudarydamas sutartį su Privačia V. N. skulptūros įmone buvo nesąžiningas ar neatliko darbų pagal sutartį.
Kadangi nėra įrodytas actia Pauliana reikalavimui patenkinti vienas iš pagrindinių elementų – trečiojo asmens, sudariusio ir įvykdžiusio sandorį nesąžiningumas, šios išvados pakanka ieškiniui atmesti neanalizuojant kitų sandorio sudarymo ir sandorio poveikio privačios V. N. skulptūros įmonės mokumui 2006 metų situacijoje argumentų.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip Teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Atsakovas prašo atlyginti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, pateikė pinigų paėmimo kvitą LAT Nr. 585772. Ši suma už atsiliepimo surašymą ir advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose nesiekia maksimalios atlygintinos sumos pagal 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovo priteistina.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos šioje byloje 2011-07-14 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš bankrutuojančios V. N. privačios skulptūros įmonės 500 Lt (penkis šimtus Lt) S. D. naudai advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-07-14 (byla Nr. 2-6292-623/11) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areštą 25500 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, visa apimtimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.