- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-36187-964/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22169-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti vartojimo ginčą, ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo A. G. (duomenys neskelbtini) prašymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad elektroninėje statybos paslaugų platformoje (duomenys neskelbtini) paskelbė užklausą dėl (duomenys neskelbtini), gavęs D. C. pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) minėtu adresu, žodžiu susitarė dėl statybos darbų atlikimo, t. y. buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis. Pagal šią sutartį A. G. atliko avansinius mokėjimus bendrai (duomenys neskelbtini) sumai. D. C. pradėjo vykdyti darbus nurodytu adresu, tačiau sutartu laiku jų nebaigė, o kai kurie darbai atlikti su defektais. A. G. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau vadinama VVTAT) su prašymu išnagrinėti ginčą ir įpareigoti D. C. grąžinti jam (duomenys neskelbtini) bei atlyginti patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas bei defektų šalinimo išlaidas. Visgi VVTAT (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti jo prašymą, nurodžiusi, kad ginčas tarp A. G. ir D. C. kilo dėl paslaugos teikėjo (duomenys neskelbtini) darbų A. G. priklausančiame nekilnojamojo turto objekte ((duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko A. G. prašyme nurodytuose teisiniuose santykiuose nelaikė vartotoju, o ginčo, kilusio tarp A. G. ir D. C., nelaikė vartojimo ginču.
3. Pareiškėjo įsitikinimu sprendime padaryta nelogiška išvada, kad (duomenys neskelbtini) A. G. siekė ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, todėl jis laikomas verslininku, o ne vartotoju. (duomenys neskelbtini) yra vartotojo A. G. ir jo sutuoktinės I. G. šeimos turtas (ne verslo objektas). (duomenys neskelbtini), pobūdis suponuoja, kad ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti privačius asmens poreikius, t. y. poilsio, sodo ar gyvenamosios paskirties statinių funkcijų pagerinimas įrengiant (duomenys neskelbtini). Pati (duomenys neskelbtini) pagal savo paskirtį suponuoja išvadą, kad ji yra skirta ne komercijos ar ūkinės veiklos vykdymui, o kasdienių šeimos poreikių tenkinimui – žemės sklypo ir gyvenamojo namo išsaugojimui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas, kreipėsi į VVAT dėl rangovo galimai netinkamos kokybės darbų atlikimo pareiškėjui priklausančiame sklype, kurio naudojimo paskirtis, remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Atsižvelgdama į tai, VTAT, įvertinusi kartu su pareiškėjo prašymu pateiktus dokumentus, žemės paskirtį bei aplinkybes, jog rangovo darbai buvo atliekami žemės ūkio paskirties sklype bei kad rašytinės sutarties, iš kurios galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie tarp pareiškėjo ir rangovo susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius, nėra, sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog tarp pareiškėjo ir rangovo nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl jo prašymas negalėjo būti nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. G. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VTAT su prašymu įpareigoti D. C. grąžinti jam (duomenys neskelbtini)), atlyginti patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas bei defektų šalinimo išlaidas. Prašyme nurodė, kad jis, vartotojas A. G., sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį su verslininku D. C. dėl (duomenys neskelbtini) įrengimo darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nors D. C. buvo pervestas (duomenys neskelbtini) avansas, jis kai kuriuos darbus atliko su defektu ir sutartu laiku nebaigęs darbų, pasišalino iš objekto. Todėl jis privalo grąžinti (duomenys neskelbtini) bei atlyginti teisinių paslaugų išlaidas ir defektų šalinimo išlaidas.
6. VTAT (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti jo prašymą. Nurodė, kad A. G. pateiktame prašyme nurodoma, kad paslaugos teikėjas pradėjo vykdyti darbus (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis - (duomenys neskelbtini). Todėl A. G. prašyme nurodytuose teisiniuose santykiuose jis negali būti laikomas vartotoju, o pats ginčas nėra vartojimo ginčas.
7. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ str. 1 d. 1 p. numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimas nepriskirtas ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 17 p. numato, kad vartojimo ginčas – iš vartojimo sutarties kilęs vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų.
8. Taigi ginčo pagrindas – rangos sutarties kvalifikavimas, t.y. ar pagrįstai VTAT pareiškėjo nurodomą A. G. ir D. C. rangos sutartį vertino ne kaip vartojimo rangos, o kaip sudarytą verslo subjektų ir atitinkamai atsisakė nagrinėti.
9. Spręsdamas, ar aukščiau nurodyta sutartis yra vartojimo rangos, teismas remiasi vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokomis, apibrėžtomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.228¹ straipsnyje, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktuose, bei suformuota teismų praktika.
10. Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Minėto straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Analogiškai vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 20, 25 punktuose.
11. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas).
12. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 26 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra rašytinės rangos sutarties, pareiškėjas nurodė, kad ji buvo sudaryta žodžiu, todėl A. G. prašymo priėmimo VVTAT metu apie rangos sutartį galima spręsti tik pagal prašyme nurodytas aplinkybes ir pridėtus įrodymus.
14. Iš prašymo turinio matyti, kad pats pareiškėjas save įvardijo kaip vartotoją, jis užklausą dėl (duomenys neskelbtini) įrengimo paskelbė kaip fizinis asmuo, pinigus paslaugų teikėjui taip pat mokėjo kaip fizinis asmuo. Prašyme VVTAT A. G. nurodė, kad įrengti (duomenys neskelbtini) reikėjo jo šeimos poreikiams. Kitokių duomenų byloje nėra, todėl pareiškėjas laikytinas vartotoju. Kadangi darbus D. C. sutiko atlikti atsakydamas į užklausą dėl (duomenys neskelbtini), nurodė kainą, priėmė mokestį, laikytina, kad darbus siekė atlikti verslo tikslais, todėl D. C. bylos duomenimis laikytinas verslininku. Sutarties objektas – (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), kaip nurodė pareiškėjas, šeimos poreikiams, privačiame pareiškėjo ir jo žmonos sklype (duomenys neskelbtini), pinigus už darbus mokant pačiam pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui. Nurodytos aplinkybės sudaro išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi dėl vartojimo sutarties (pagal byloje esančius duomenis, nesant D. C. pozicijos, kitokios išvados daryti nėra pagrindo).
15. Aplinkybė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą žemės sklypas, kuriame turėjo būti liejama (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, o naudojimo būdas – (duomenys neskelbtini), šios išvados nekeičia, nes dėl to, kad fizinis asmuo savo šeimos (duomenys neskelbtini) užsako atlikti darbus, netampa verslininku, o sutartis – netampa verslo sutartimi. Iš VVTAT sprendimo neaišku, kodėl ji žemės sklypo paskirtį kaip žemės ūkio, o naudojimo būdą kaip (duomenys neskelbtini) vertino kaip paneigiantį galimybę jame atlikti darbus vartotojo interesais, juo labiau, kad pats sutarties objektas yra ne žemės ūkio darbai, o (duomenys neskelbtini).
16. Nei LR žemės, nei LR sodininkų bendrijų įstatymas nenumato, kad sodo sklype vykdoma komercinė veikla. Priešingai, LR sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. numatyta, kad mėgėjų sodininkystė – veikla, kurios tikslas – mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad VVTAT sprendimo argumentui, jog A. G. nurodytas nekilnojamojo turto objektas (žemės sklypas), kuriam paslaugos teikėjas vykdė numatytus (duomenys neskelbtini) darbus, yra negyvenamosios paskirties patalpas ((duomenys neskelbtini)) apskritai trūksta aiškumo, nes darbai turėjo būti vykdomi ne patalpoje, o (duomenys neskelbtini), juo labiau ne negyvenamosios paskirties, o sklype, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, be to, tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas yra pareiškėjo ir jo žmonos bendroji jungtinė nuosavybė.
18. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas VVTAT sprendimas naikintinas ir VVTAT įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo A. G. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vartojimo ginčo ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą pareiškėjo A. G. (duomenys neskelbtini) prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.