Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui Y. B.i dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo padarinių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - UAB „Be kredito“, UAB „Mokilizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Santuokoje vaikų nesusilaukė, jų santykiai iš pradžių buvo geri, nors negyveno kartu, bendravo internetu. Vėliau išryškėjo charakterių, kultūrų, požiūrio į šeimyninį gyvenimą skirtumai. Ieškovės teigimu, jie abu žino, kad santuoka buvo sudaryta spontaniškai, neapgalvotai, abu suprato padarę klaidą. Nuo 2019 m. sausio mėn. jie nebendrauja. Ieškovės teigimu, ji turi naują draugą, su juo kartu gyvena. Su atsakovu santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė dėl santuokos iširimo pripažįsta tiek savo, tiek atsakovo kaltę.

3. Teismo posėdyje ieškovė I. B. ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu ji bendravo 2021 metų pradžioje, susirašinėjo elektroniniu paštu. Atsakovas klausė, ar vaikas yra jo ir prašė atsiųsti skyrybų dokumentus. Ieškovė jam nurodė, kad skyrybų dokumentus jam atsiųs teismas. Po to, kai buvo nuginčyta tėvystė vaikui ieškovė daugiau su atsakovu nebendravo.

4. Atsakovas Y. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta išsiunčiant teismo procesinius dokumentus registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu, taip pat ieškovės pateiktu elektroninio pašto adresu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl reikalavimo nutraukti santuoką

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje numatytais rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras aplinkybes nurodanti šalis turi įrodyti jas egzistavus. Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

7. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2018 m. spalio 29 d. Maroke, jų santuoka apskaityta 2019 m. sausio 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3. Ieškovė ir atsakovas santuokoje bendrų vaikų, kurių tėvas būtų atsakovas Y. B., nesusilaukė (2021 m. kovo 22 d. pažyma Nr. V-11-12, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2858-986/2021).

8. Ieškovė teigia, kad jų santykiai iš pradžių buvo geri, nors negyveno kartu, bendravo internetu. Vėliau išryškėjo charakterių, kultūrų, požiūrio į šeimyninį gyvenimą skirtumai. Ieškovės teigimu, jie abu žino, kad santuoka buvo sudaryta spontaniškai, neapgalvotai, abu suprato padarę klaidą. Nuo 2019 m. sausio mėn. jie nebendrauja. Ieškovės teigimu, ji turi naują draugą, su juo kartu gyvena, su atsakovu santuokinių ryšių nepalaiko. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. kovo 22 d. pažyma Nr. V-11-12. Ieškovė dėl santuokos iširimo pripažįsta tiek savo, tiek atsakovo kaltę. Atsakovas prieštaravimų ieškinio reikalavimams nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, kadangi abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šių pareigų abu sutuoktiniai nevykdė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina prigimtinė pavardė „M.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių padalijimo

11. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). 0Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

12. Šioje byloje surinkti rašytiniai įrodymai (NT registro išrašas, VĮ Regitra pažyma, Kelių transporto priemonių registro išrašas) patvirtina, kad ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, kelių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje. Ieškovės teigimu bendro dalintino turto sutuoktiniai santuokos metu nėra įgiję. Remiantis ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, sutuoktiniai bendro kilnojamojo turto, namų apyvokos daiktų neįgijo, ieškovės pajamas sudaro 219 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka, kuri nuo 2021 m. birželio mėn. bus mažesnė. Ieškovė teigė, kad jokių pretenzijų į atsakovo turimą turtą neturi, duomenų apie atsakovo kreditorius ji neturi. Atsakovas šioje byloje nepateikė teismui tai paneigiančių įrodymų. Todėl teismas remiasi ieškovės paaiškinimais ir viešųjų registrų duomenimis ir laiko, kad šalys santuokos metu nėra įgiję bendro dalintino turto.

13. Byloje yra duomenų apie ieškovės vardu sudarytas paskolos ir nuomos sutartis. Kreditoriai UAB „Mokilizingas“ ir teismo nustatytu terminu nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui įsipareigojimus pagal šias sutartis pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Teismas įvertinęs šių sutarčių turinį, kartu su ieškovės paaiškinimais, daro išvadą, kad: 1) įsipareigojimai pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą paskolos sutartį tarp ieškovės ir UAB „Mokilizingas“ pripažintini I. B. asmenine prievole, kadangi ši prievolė atsirado iki santuokos sudarymo; 2) įsipareigojimai pagal santuokos metu 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. vasario 19 d. su UAB „Be kredito“ sudarytas nuomos sutartis lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis, kadangi minėtos sutartys, remiantis ieškovės paaiškinimais, buvo sudarytos jai gyvenant faktinėje šeimoje su sugyventiniu I. N.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo 75,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, dėl ko susidarė 326,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 27 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-3902), 23,41 Eur išlaidų už teismo procesinių dokumentų vertimus (2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra IRM Nr. 1775), 11,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

16. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma –398,63 Eur (75,00 Eur +326,56 Eur+23,41 Eur+11,02=435,99 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2018 m. spalio 29 d. Maroke, Sale mieste, tarp ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Y. B., gimusio (duomenys neskelbtini), apskaitytą 2019 m. sausio 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. 3, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. palikti prigimtinę pavardę „M.“, atsakovui Y. B. palikti prigimtinę pavardę „B.“.

Skolinę prievolę kreditoriui UAB „Mokilizingas“, juridinio asmens kodas 124926897, pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFM80831HPPA, pripažinti asmenine ieškovės I. B., asmens kodas 48706260560, prievole.

Skolinę prievolę kreditoriui UAB „Be kredito“, juridinio asmens kodas 303107786, pagal 2021 m. sausio 14 d. nuomos sutartį Nr. BK-025343 ir 2021 m. vasario 19 d. nuomos sutartį Nr. BK-025870 pripažinti asmenine ieškovės I. B., asmens kodas 48706260560, prievole.

Priteisti iš atsakovo Y. B., gimusio (duomenys neskelbtini)marti, valstybei 75,00 (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 23,41 Eur (dvidešimt tris eurus 41 ct) išlaidų už vertimus, 11,02 Eur (vienuolika eurų 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš Y. B., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 326,56 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Atšaukti 2021 m. birželio 21 d. 9.30 val. ir 2021 m. liepos 28 d. 9.30 val. paskirtus teismo posėdžius.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.