Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-07 · Civilinė byla Nr. eB2-323-794/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
eB2-323-794/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00563-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ornamenti LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2152-854/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00563-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4.; 3.4.3.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ornamenti LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ornamenti LT“.

2. Ieškovė pareiškimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Ieškovė yra atsakovės kreditorė, atsakovės mokestinė nepriemoka 2022 m. balandžio 29 d. sudarė 3 876 441,12 Eur (1 615 628,19 Eur pelno mokestis, 651 100 Eur bauda ir 1 609 712,93 Eur delspinigiai).

2.2. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio, šio mokesčio baudos ir delspinigių, apskaičiuotų mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-267.

2.3. Kad atsakovė yra nemoki patvirtina tai, kad: 1) paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2020 metus viso turto vertė nurodyta 747 099 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 852 722 Eur. Bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę; 2) bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; 3) bendrovė nuo 2022 m. vasario 3 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas.

2.4. Atsakovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesutinka su ieškovės pareiškimu ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į pareiškimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Faktinis pareiškimo iškelti bankroto bylą pagrindas – įmonės nemokumas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

3.2. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas pirmiausia turi būti taikomas reabilitaciniam bei veiklos išsaugojimo tikslams, todėl teismas privalo ne tik formaliai taikyti ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet įmonei turi būti keliama bankroto byla, bet taip pat turi atsižvelgti ir į tai, ar įmonė tęsia veiklą, dengia skolas ir turi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

3.3. Atsakovė neneigia, kad šiuo metu susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, tačiau jie yra laikino pobūdžio ir nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.

3.4. Atsakovė turi turto, kurio vertė yra 747 099 Eur, todėl gali padengti skolą bent jau dalimis, vykdydama itin sėkmingą veiklą gauti pelno ir toliau atsiskaityti su kreditoriumi.

3.5. Atsakovė iš esmės yra moki, metus užbaigė pelningai. Atsakovė vykdo ir mažina savo įsipareigojimus, neturi tokių įsipareigojimų, dėl kurių iš esmės nebegalėtų tęsti savo veiklos. Be to, atsakovė turi ilgalaikio, verslo (veiklos) perspektyvų, nes yra daug galiojančių sutarčių, kurios įmonei atneš finansinę naudą. Atsakovė sąžiningai atsiskaito su darbuotojais, nevėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, laiku moka įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, komunalinius mokesčius. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

3.6. Atsakovė ketino kreiptis dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuriuo prašytų susidariusią nepriemoką išdėstyti atitinkamam laikotarpiui. Taigi atsakovė dėjo ir deda visas pastangas, kad galėtų ir toliau sėkmingai vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau ieškovė nusprendė kreiptis iškart dėl bankroto bylos iškėlimo, nesuteikdama jokių kitų variantų ar papildomo laiko finansinei padėčiai pagerinti. Ieškovė tokiais savo veiksmais pažeidžia teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principą, kadangi tuo atveju, jeigu įsiskolinimas būtų išdėstytas, naudos gautų ir pati valstybė, nes atsakovė mokėtų ne tik nepriemoką, tačiau ir mokesčius bei palūkanas nuo įsiskolinimo sumos.

3.7. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir vietoje to, kad leistų sumokėti visą įsiskolinimą, faktiškai žlugdo bendrovę ir tik didina bankrutuojančių įmonių skaičių bei atima iš atsakovės galimybę reabilituotis ir išsaugoti veiklą.

Šalies argumentai

3.8. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji neturi aktualių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį bendrovės nemokumą, nes atsakovė už kiekvienus metus yra pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai balansą, o kiekvieną mėnesį teikia PVM deklaraciją, kurioje surašomos visos gaunamos ir išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir priskaičiuojamas PVM. Finansinės deklaracijos patvirtina, kad bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamas.

3.9. Grėsmės, kad įsiskolinimas ieškovei galėtų likti nepadengtas, nėra, o atsakovės finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ įtvirtintos įmonės nemokumo sąvokos. Įsiskolinimas ieškovei negali tapti pagrindu iškelti atsakovei bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas ir veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos šiuo atveju būtų aiškiai neadekvati ir neproporcinga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

4. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ornamenti LT“ pateikė 2022 m. gegužės 2 d., todėl, nepaisant atsakovės atsiliepime į pareiškimą gausiai cituojamų ĮBĮ teisės normų, sprendžiant dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas atsakovei iškelti bankrotą bylą, vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

6. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Ornamenti LT“ registre įregistruota 2011 m. sausio 25 d. juridinio asmens kodas 302586593, registruotos buveinės adresas A. Jakšto g. 12, Vilnius. Įmonės vadove nuo 2013 m. sausio 7 d. (vadovavimo faktas įregistruotas 2013 m. vasario 7 d.) paskirta L. A. F.

7. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).

8. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie turimas sąskaitas bankuose ir kreditorių sąrašą, taip pat balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl UAB „Ornamenti LT“ įsipareigojimų ir turto vertės santykio bei bankroto bylos iškėlimo sprendžiamas tiek pagal ieškovės bei atsakovės pateiktus duomenis, tiek pagal teismui viešai prieinamus viešų registrų duomenis (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).

10. Nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nei iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei UAB „Ornamenti LT“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789): 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

12. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, jog taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių taip pat neturi. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad 2022 m. birželio 6 d. apdraustųjų asmenų skaičius įmonėje – 0. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė šios nutarties priėmimo dieną nei ieškovės (kreditorės), nei atsakovės (skolininkės) statusu neturi jokių aktyvių civilinių bylų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra vykdoma vykdomųjų bylų. Turto arešto aktų registre duomenų apie atsakovės turtui taikytiną areštą taip pat nėra.

15. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t.y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

16. Nagrinėjamu atveju paskutiniai atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2020 metus. Atsakovė pateikė teismui balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.

17. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

18. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas arba įmonės vadovas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyti atsakingi asmenys (nurodomas pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma).

19. Pažymėtina tai, kad atsakovė pateikė teismui balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., kurie pasirašyti tik atsakovės vadovės L. A. F., tačiau nepasirašyti bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta ĮFAĮ 25 straipsnio 1 dalyje.

20. Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę; balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

21. Pažymėtina, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020, 26, 27 punktai; 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-407/2022).

22. Nagrinėjamu atveju nors atsakovės teismui pateiktas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir neatitinka finansiniams dokumentams keliamų reikalavimų, ir jie nėra vertintini kaip neabejotinai jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai, tačiau teismas, šiuo atveju spręsdamas dėl atsakovės finansinės padėties, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, greta visumos įrodymų dėl jo taip pat pasisako.

23. Iš atsakovės pateikto balanso duomenų (laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo iš viso 210 031 Eur vertės turto, kurį visą sudaro trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 4 013 441 Eur sumą. Minėtame balanse praėjusio ataskaitinio laikotarpio (2021 metų) duomenimis atsakovė turėjo turto už 747 099 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 298 748 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. deklaruoja 250 931 Eur nuostolį (sąnaudos – grynąjį pelną mažinanti suma), o praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2021 metais) deklaravo 297 Eur nuostolį (sąnaudos – grynąjį pelną mažinanti suma).

24. Iš atsakovės paskutinių Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų už 2020 metus nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo 747 099 Eur turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 299 281 Eur. Iš 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2020 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 4 217 500 Eur nuostolį.

25. Iš atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų už 2019 metus nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo 828 699 Eur turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (798 758 Eur) ir ilgalaikis turtas (29 941 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 163 381 Eur. Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2019 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 959 Eur grynąjį pelną.

26. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį tiek pagal atsakovės pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. (sudaryti 2022 m. gegužės 16 d.), tiek juose matyti praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenis (2021 metų), tiek paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., teismas sprendžia, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą visais nurodytais laikotarpiais.

27. Atsakovės turimi įsipareigojimai (2020 ir 2021 metų bei 2022 metų už 4 mėnesių laikotarpį) sudaro daugiau kaip 4 000 000 Eur, kai tuo tarpu turtas, kurį be kita ko, visą sudaro tik trumpalaikis turtas (ilgalaikio turto atsakovė neturi), atitinkamai siekė tik 747 099 Eur (2020 ir 2021 metais), o pagal paskutinius atsakovės pateiktus duomenis (už 2022 metų 4 mėnesių laikotarpį) – 210 031 Eur. Taigi visais atvejais atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai žymiai viršija turimo turto vertę, todėl konstatuotina, jog vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

28. Pastebėtina tai, kad pagal balanso duomenis atsakovės įsipareigojimai ženkliai išaugo 2020 metais ir juos iš esmės sudaro ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susidaręs įsiskolinimas – atsakovės mokestinė nepriemoka atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio, delspinigių ir baudos, apskaičiuotų mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-267.

29. Pasisakant dėl atsakovės ieškovei susidariusio įsiskolinimo, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėja UAB „Ornamenti LT“ 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-164(7-144/2020) „Dėl UAB „Ornamenti LT“ skundo“; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-267 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir pastarosios 2020 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680-233. Skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas, pagal kurį pareiškėjai buvo apskaičiuota: 493,80 Eur PVM, 11,73 Eur PVM delspinigių; 2 170 332,19 Eur pelno mokesčio ir 1 360 338,67 Eur peno mokesčių delspinigių, paskirta 651 100 Eur pelno mokesčių bauda (30 proc.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-959-983/2021 administracinės bylos dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 7 d. patikrinimo akto Nr. (21.222) FR0680-233 panaikinimo nutraukė, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-36-575/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

31. Taigi, atsakovės patikrinimo metu nustatyta prievolė (mokestinė nepriemoka), lėmė tai, kad išaugo atsakovės vykdytinų įsipareigojimų mastas; jis, lyginant su atsakovės turimu turtu, gana ženkliai padidėjo.

32. Iš byloje esamų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad atsakovė iš esmės veikia nuostolingai. To, kad susiduria su finansiniais sunkumais atsiliepime į pareiškimą neneigia ir pati atsakovė. Pažymėtina tai, kad paskutinėje Juridinių asmenų registrui pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2020 metus, matyti, kad atsakovė turėjo 4 217 500 Eur nuostolį, tačiau jau pačios atsakovės teismui pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. matyti, kad nuostolis sudaro 250 931 Eur, o 2021 metais buvo 297 Eur.

33. Teismas, atsižvelgdamas į kitus atsakovės deklaruojamus duomenis (turimą turtą, pardavimo pajamas, įsipareigojimus, kt.), atsakovei to niekaip nepagrindus (kokiu būdu galimai galėjo būti padengtas toks ženklus nuostolis vien jau per metus nuo 2020 metų iki 2021 metų), kritiškai vertina tokį staigų deklaruojamą nuostolio sumažėjimą nuo 4 217 500 Eur 2020 metais iki 297 Eur 2021 metais, ar 250 931 Eur 2022 metais pirmus 4 mėnesius, nurodytą 2022 m. gegužės 16 d. sudarytuose finansiniuose dokumentuose, kurie, kaip minėta, pasirašyti tik atsakovės vadovės, tačiau nepasirašyti bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta ĮFAĮ 25 straipsnio 1 dalyje.

34. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) pagal byloje turimus duomenis spręstina, kad atsakovės turimi finansiniai sunkumai negali būti traktuojami kaip laikini, kad atsakovė įsiskolinimus pagal turimus resursus būtų pajėgi netolimoje ateityje padengti.

35. Atsakovė pateikė teismui kreditorių sąrašą su jiems turimais įsiskolinimais: 1) ORNAMENTI PGM S.L. – 75 000 Eur ilgalaikis kreditas (iki pareikalavimo); 2) NV TONY GOETZ – 478 440,85 Eur; 3) R. K. – 137 000 Eur (pagal pareikalavimą). Duomenų apie tai, kad kreditoriai ORNAMENTI PGM S.L. ir R. K. būtų pareiškę pretenzijas atsakovei grąžinti įsiskolinimą, nėra, todėl nėra pagrindo traktuoti, kad šių prievolių vykdymo terminai suėję, tačiau atsakovė nenurodė, ar kreditoriui NV TONY GOETZ prievolės vykdymo terminas yra suėjęs ar ne. Nepaisant to, įvertinus nurodytas aplinkybes, neatmestina tai, kad įsiskolinimo mastas greta jau esamų įsiskolinimų (daugiau nei 4 000 000 Eur sumai), kurių prievolių vykdymo terminai suėję, dar gali didėti paminėtiems kreditoriams pareiškus pretenzijas atsakovei grąžinti nurodytas sumas (CPK 185 straipsnis).

36. Nors atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad veikia pelningai, vykdo ir mažina savo įsipareigojimus, turi ilgalaikio, verslo (veiklos) perspektyvų, nes yra daug galiojančių sutarčių, kurios įmonei atneš finansinę naudą, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis). Iš pačios atsakovės teismui pateikto 2022 m. gegužės 16 d. rengto balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad jame užpildyta tik „kitos sąnaudos“ grafa, kuriomis, be kita ko, mažinamas, o ne didinamas grynasis pelnas. Jokių duomenų apie atsakovės vykdomą veiklą, gaunamas pajamas (pardavimo ar kitas) nurodytuose dokumentuose nėra. Tokių duomenų atsakovė nenurodė ir atsiliepime į pareiškimą, t.y. neįvardijo konkrečių skaičių apie gaunamas pajamas, pelną, kt., o apsiribojo tik neapibrėžtais pasvarstymais apie galimą veiklos pelningumą ateityje, nedetalizuodama realiais paskaičiavimais.

37. Šiuo atveju atsakovės bendro pobūdžio teiginiai apie veiklos perspektyvas, galiojančias sutartis, nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių realių duomenų (sutarčių, užsakymų ir pan.) laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo spręsti ne tik apie gerą atsakovės finansinę padėtį šiuo metu, tačiau ir apie realią galimybę ją pagerinti netolimoje ateityje galimai vykdant veiklą. Ta aplinkybė, kad atsakovė nėra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir savaime nėra pagrindas kitaip spręsti dėl atsakovės galėjimo faktiškai vykdyti savo turtinius įsipareigojimus.

38. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 m. birželio 6 d. duomenimis UAB „Ornamenti LT“ nebuvo nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, todėl atsakovės teiginiai apie tai, kad ji sąžiningai atsiskaito su darbuotojais, nevėluoja išmokėti jiems darbo užmokesčio, šiame kontekste vertintini kritiškai ir kaip neatitinkantys faktinės situacijos. Pačios atsakovės 2022 m. gegužės 16 d. rengtoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nėra duomenų apie su darbo santykiais susijusių sąnaudų patyrimą, ši grafa neužpildyta ir nedetalizuota. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, todėl, atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos (tokių duomenų (sutarčių, užsakymų) nepateikė), atsakovė ketina padengti turimą daugiau nei 4 000 000 Eur dydžio įsiskolinimą.

39. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ji ketino kreiptis į ieškovę dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuriuo prašytų susidariusią nepriemoką išdėstyti atitinkamam laikotarpiui ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais (kad atsakovė ketinimą realiai įgyvendino), tačiau apskritai savaime neįpareigotų Valstybinės mokesčių inspekcijos šį atsakovės prašymą tenkinti. Teismas šios nutarties priėmimo metu neturi jokių duomenų, kad atsakovei susidariusio ženklaus įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas laikotarpiui, kuris leistų teismui spręsti, kad atsakovė galėtų tęsti veiklą ir būtų pajėgi įvykdyti turimus įsipareigojimus (CPK 178, 185 straipsniai). Tokių duomenų pati atsakovė taip pat nepateikė.

40. Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020, 34 punktas).

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ta aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, įvertinus atsakovės ieškovei turimą turtinę prievolę, jos dydį, bei atsakovės realius finansinius pajėgumus ją įvykdyti, nelaikytina ieškovės nesąžiningu elgesiu atsakovės atžvilgiu ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją dėl atsakovės mokumo. Realių duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t.y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, jog atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Pastebėtina tai, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodo teiginius apie vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, pelną, veiklos perspektyvas, tačiau jokiais konkrečiais ir objektyviais duomenimis nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji iš tiesų yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą (CPK 178 straipsnis).

42. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „Ornamenti LT“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

44. Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinėje programoje (AVNIS) suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa parinko nemokumo administratorę UAB „Prekybos garantas“. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šio nemokumo administratorės paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratorės skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl UAB „Prekybos garantas“ skiriama administruoti atsakovę.

45. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) patvirtintų Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 730 Eur MMA. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratorei nustatytinas bazinis 3 650 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 730 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą.

46. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

47. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

48. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

49. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktais, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina, gavusi duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškusi atsakovė, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti atsakovės kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas atsakovės turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, 23 ir 25 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais,

nutaria:

ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ornamenti LT“ patenkinti.

Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ornamenti LT“, juridinio asmens kodas 302586593, registruotos buveinės adresas A. Jakšto g. 12, Vilnius, bankroto bylą.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ornamenti LT“ nemokumo (bankroto) administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Prekybos garantas“, bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0162, tel. Nr. 370 656 39995, el. p. linas@eurobankrotas.lt.

Nustatyti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos garantas“ 3 650 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Taikyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ornamenti LT“, juridinio asmens kodas 302586593, nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ornamenti LT“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas

Nustatyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ornamenti LT“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos garantas“: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo išsiųsti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ornamenti LT“, nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos garantas“, ieškovei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ornamenti LT“ nemokumo administratorę „Prekybos garantas“, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratorės paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą neskundžiama, kita nutarties dalis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė