- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- 1-124-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25013-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs): 1) 2021 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs; 2) 2022 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės eismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 30 parų arešto bausme, jis vykdymą atidedant 6 mėnesiams; 3) 2023 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2022 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, ir V. S. paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė, 2023 m. lapkričio 9 d. atvyko į Šiaulių AVPK, iš Kauno kalėjimo paleistas 2023 m. gruodžio 22 d., bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. P., o būtent: 2023 m. liepos 6 d., apie 14.40 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu metė mobilaus ryšio telefoną į veido sritį nukentėjusiajai L. P., tuo savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą veide virš lūpos.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad laiko ir dienos, kada tai buvo, neatsimena. Buvo išgėręs kelias taureles ir įvyko žodinis konfliktas. Jis, kad per daug nieko nebūtų, atsikėlė ir išėjo iš kambario. Matė, kaip atvažiavo greitoji, tačiau policijos nematė. Buvo prie automobilio – stovėjo kieme, tiek ir matė. Telefono į ją neleido, nieko ji nepadarė. Nežino, ką pasakė nukentėjusiosios. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, nurodė teisingas aplinkybes. Kada tai įvyko, laiko ir datos neprisimena. Sutinka, kad tas įvykis galėjo įvykti 2023 m. liepos 6 d. Buvo diena ir tikrai po pietų. Sutinka, kad galėjo būti apie 14,40 valandą. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), tai yra namuose, kuriuose jis gyvena. Jis yra tuo adresu deklaravęs gyvenamąją vietą. Ten gyvena su L.. Daugiau žmonių kartu su jais negyvena, gyvena dviese. Su L. P. kartu gyvena trejus metus, veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Tą dieną jie nusipirko degtinės iš parduotuvės. Išgėrė kažkur 4-5 taureles ir prasidėjo konfliktas. Alkoholį vartojo kartu su L. P.. Vartojant alkoholį prasidėjo konfliktas. Jis nežino, kiek L. P. išgėrė, jis išgėrė 4-5 taureles ir išėjo į lauką, ir tame bute nebuvo. Kai įvyko konfliktas jis sėdėjo ant lovos. Butas yra vieno kambario, virtuvė bendra su kambariu, tai yra vienintelė patalpa bute. Nežino, dėl ko konfliktavo, kažkaip išėjo, gal dėl senų laikų. L. P. sukėlė žodinį konfliktą, nes ji pradėjo jam kažką sakyti. Jis apsirengė ir išėjo, kad nebūtų jokių muštynių. Taip pasielgė, nes buvo pasimokęs iš tų visų teistumų. Liepos 6 d. jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nebuvo, jis buvo gavęs 45 paras. Žinojo, kad reikės atlikti arešto bausmę ir vengė kažkokių tai veiksmų. Nenorėjo veltis į konfliktą, bijojo ir už ją, ir už save. Jis išėjo prie automobilio, stovėjo kieme, pašnekėjo su draugu. Jam L. P. nieko nesakė, kai išėjo. Neprisimena, ką ji darė, kai jis išėjo. Ji sėdėjo ant lovos, kai jis išėjo. Buvo kieme prie automobilio, bendravo su kaimynu G. B.. Pamatė, kad atvažiavo greitoji. Suprato, kad kažkas ten buvo, bet pas juos į namą dažnai atvažiuoja greitoji medicinos pagalba. Jis buvo kieme, kai atvyko greitoji, toje pačioje vietoje. Jis parėjo vakare, gal kokią šeštą valandą. Visą laiką buvo prie savo automobilio. Policijos nematė, nes kelią užstoja namas, nes jis buvo kieme. Automobilis stovėjo toje vietoje, iš kurios nesimatė, kai atvažiavo policija. Parėjęs vakare pamatė, kad L. P. užklijuota lūpa ir viskas. Paklausė, kas buvo. Paskui kitą dieną atvažiavo policija, tai pasakė, kad jo atžvilgiu yra surašytas pareiškimas, kad jis ją sumušė, paleido iš telefono. O paskui pasakė, kad ji nuvirto. Jis nepaleido į ją iš telefono. Kai parėjo, tą vakarą, paklausė nukentėjusiosios kas buvo, nes matė, kad atvažiavo greitoji. Jis nežinojo, kad jį kaltins. Vakare ji jam paaiškino, kad už kilimo užkliuvo. Virtuvėje yra kilimas. Sekančią dieną su juo susisiekė policijos pareigūnai, jiems sakė, kad nieko nepaleido į ją. Sekančią dieną, kai sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, bendravo su nukentėjusiąja, nes neturėjo apribojimų. Klausė telefonu jos, kaip čia buvo, kas čia dabar yra. Pareigūnai pasakė, kad jis per daug nesiaiškintų, nes bus tyrimas. Kol negavo apribojimų, gyveno kartu. Pradžioje gavo tris mėnesius apribojimų, paskui dar vieną mėnesį. Nežino, kada pasibaigė apribojimai. Su nukentėjusiąja kartu gyvena nuo tada, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jų santykiai normalūs. Jis yra tris kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Tie trys kartai atsitiko dėl to, kad jiems negalima vartoti alkoholio. Visus tris kartus pripažino savo kaltę, nes buvo kaltas, o dabar nekaltas. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. Vaizdo garso įrašų neperklausė, skaitė pareiškimą, kur parašyta, kad paleido telefoną. Neklausė nukentėjusiosios telefoninio pranešimo, ką ji pasakė skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, nežino, ką ji nurodė greitosios pagalbos medikams. Nukentėjusiosios parodymus prieš jį vertina kaip melą. Nežino, kodėl ji meluoja, reikia jos klausti. Iš Nokia telefono galėjo tik mesti. Jis turėjo savo telefoną, jis buvo ant stalo. Išeidamas iš namų jis pasiėmė savo telefoną. Turi Samsung telefono aparatą, kurį kartu su savimi turėjo. Namuose liko nukentėjusiosios telefonas Nokia. Kitų telefonų nebuvo, tik jo Samsung ir jos. Jis savo telefono nemetė. Žodinio konflikto metu turėjo savo Samsung telefoną, kurį išeidamas pasiėmė. Nežino, kur buvo nukentėjusiosios telefonas žodinio konflikto metu, bet aišku ji turėjo kažkur jį. Neprisimena, kad žodinio konflikto metu būtų matęs nukentėjusiosios telefoną. Iki to konflikto yra nukentėjusiosios telefonu naudojęsis, turėjęs rankose. Telefonas jos buvo sudužęs, suskilinėjęs stikliukas. Kokiomis aplinkybėmis jis suskilo, šito nežino. Jis buvo namuose, kai telefonas buvo sugadintas. Nežino, negali pasakyti, kodėl sugyventinė meluoja. Tokį jos elgesį galėjo įtakoti alkoholis. Nukentėjusioji nėra linkusi meluoti pavartojus alkoholio. Nukentėjusiosios sužalojimą pamatė, kai parėjo vakare. Pačio sužalojimo nematė, matė ant lūpos užklijuotą pleistrą. Pleistras užklijuotas buvo kelias dienas. Po dviejų dienų ji nusiėmė pleistrą. Tai buvo lengvas įbrėžimas. Jis nematė ar L. P. buvo išėjusi į kiemą, kai atvažiavo greitosios automobilis, nes už kampo nesimato. Daugiau kaip tris valandas kieme jis šnekėjosi su draugu, šnekėjosi apie automobilius. Prieš trečią valandą išėjo ir grįžo apie šeštą valandą. Nesidomėjo, dėl ko buvo atvažiavusi greitoji. Draugas irgi nematė, kad buvo atvažiavusi greitoji. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nori šią problemą spręsti. L. P. neturi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, eina kiekvieną dieną į darbą. Papildė, jog kai išeinama iš L. buto, kairėje pusėje yra palapinė, jo automobilis buvo „giliau“ į kiemą prie G. B. malkinės. Jei pareigūnai nepriėjo prie malkinės, galėjo pareigūnai jo nematyti. Jei nuėjo iki ūkinio pastato, tada turėjo jį matyti, jeigu tik iki palapinės, galėjo ir nematyti. Praeini pro palapinę, pro G. B. laiptus, pro šulinį, namuką ir kieme stovi automobilis. Sunkiai matytųsi automobilis nuo palapinės. Jei pareigūnai apeitų namą, tuomet matytų. Šulinį priėjus, matosi automobilis. Jis tuomet buvo ten kartu su G. B.. Jis nepastebėjo pareigūnų. Jie bendravo su kaimynu G. B. prie malkinės. Jis buvo automobilyje, tada išėjo G. B., ir jis išlipo iš automobilio. Gal ir buvo įėjęs į malkinę. Jis matė greitosios pagalbos automobilį. Pareigūnai greičiausiai buvo pastatę automobilį pagrindinėje gatvėje, todėl nematė. Galėjo užstoti automobilį namas ir gavosi akloji zona.
3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. sutiko duoti parodymus. Nurodė, jog tuo metu buvo atostogose. Sulaukusi V. S. išėjo į miestą, nusipirko buteliuką. Parėjo į namus, kur jie gyvena – (duomenys neskelbtini), ir įvyko toks žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto V. išėjo, o ji, kadangi pripūtė nemažai promilių, užkliuvo už kilimo ir krisdama susižeidė į stalo kampą. Ji išsikvietė greitąją pagalbą. Bet ji negalvojo, kad su greitąja pagalba atvažiuos policija. Ji pareiškimo policijai neparašė. Policijos pareigūnai pasakė, kad čia jau kelintas kartas ir jie privalo atvažiuoti. Bet ji kvietė tik greitąją pagalbą. Ją norėjo apklausti, kas įvyko šiame kambaryje, ir ji, kadangi buvo neblaivi, iš to „nervinio“, apkaltino V., kad jis paleido. Ji parodė tą telefoną, tačiau telefonas jau seniai suskilęs, nes ji jį darbe sudaužė, ir va taip gavosi. Jai dėl alkoholio gavosi piktumas žmogaus atžvilgiu. Ji dėl girtumo ir konflikto, galima sakyti, ir apšmeižė. Ji jam tikrai policijos net nekvietė, bet pareigūnai pasakė, kad dabar yra toks įstatymas. Ji net nežinojo, kad kartu su greitąją atvažiuoja ir policija. Jos skambutis buvo tik dėl greitosios pagalbos iškvietimo, o ne policijos. Atsakydama į klausimus nurodė, kad datos, kada įvyko šis įvykis, tiksliai nežino, nes jai buvo atostogos, kažkur prieš pusę metų tai įvyko. Sutinka, kad tai buvo 2023 m. liepos 6 d. Jie kartu grįžo iš miesto. Alkoholį pradėjo vartoti kažkur po pietų, nes jie mieste turėjo reikalų. Ji su V. S. vartojo degtinę. Kiek laiko iki konflikto jie vartojo, ji tiksliai nebeprisimena. Negali pasakyti, kiek išgėrė alkoholio, bet jie parsinešė 0,7 litro butelį, ir ji, turbūt, kad nemažai išgėrė. Neprisimena, bet gal kartu daugiau nei pusę butelio išgėrė. Jautėsi labai apsvaigusi, nes nemažai pripūtė. Konflikto metu V. S. buvo apsvaigęs, jis sėdėjo ant „kampo“. To konflikto metu, ji prisimena, jis pašoko ir sakė: „man jau gana“. Jie sėdėjo ant to „kampo“. Ji gerai net neprisimena dėl ko įvyko tas žodinis konfliktas. Tas konfliktas kilo, kai pavartojo alkoholį. Konfliktas kilo dėl visko, vienas konfliktas buvo dėl to, kad jai skambino buvusysis ir jis pamatė, kitas konfliktas, šeimyniniai dalykai kažkokie buvo, finansiniai, tokie dėl gyvenimiškų dalykų. Tiksliai to neprisimena, kad jis atsistojo ir pasakė, kad išeina. Ji neprisimena, ar jis sakė, kad išeis. Kai jis išėjo, jai toptelėjo mintis, kad išsikviesti greitąją, nes ji išsigando. Iki greitosios atvykimo, išėjus kaltinamajam, nieko tokio nedarė, neprisimena, nes buvo tokioje stresinėje būsenoje. Greitąją kvietė, nes ji susižalojo, užkliuvo už kilimo ir trenkėsi. Susižalojo virš lūpos kairę pusę. Trenkėsi į stalo kampą. Tiksliai nepasakys, į kurį stalą trenkėsi. Tiksliai neprisimena į ką trenkėsi, bando atsiminti, bet dėl to alkoholio, tai tiksliai negali pasakyti. Apklausos metu gal ir apkaltino V., nes jie sukonfliktavo. Kai buvo pas tyrėją, nepasakys, kaip ji nurodė kaip ji susižalojo. Neprisimena tos apklausos, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pačią apklausą prisimena, kad buvo apklausiama Purienų komisariate. Neprisimena, kokia pareigūnė ją apklausė. Buvo pakviesta apklausai. Pirmą kartą bendravo su ta pareigūne. Prisimena, kaip vyko bendravimas su šia pareigūne, bet ką jai sakė, nelabai pamena, nes pusę metų praėjo. Ar vyko pokalbis su pareigūne ji nežino, ji gavo iškvietimą ir atvyko. Nepasakys, koks pokalbis vyko su pareigūne. Ji sutiko būti apklausta. Iki tol, ar bendravo su pareigūne ne protokolui, tai taip, kaip ir ką ji klausė, tą ji atsakė, ir turbūt, kad viskas buvo surašyta į protokolą. Ji, be abejo, skaitė protokolą. Prisimena, kad skaitė jį, teisingai buvo surašyta. Tie parodymai teisingi, ji dabar bijo kažką ne taip pasakyti. Iki apklausos ar vyko bendravimas su tyrėja ne protokolui, tai, na kai ją pasikvietė į kabinetą, tą, ką paklausė, ji atsakė. Tada ji patyrė tik tą sužalojimą, tai toks, kaip įkirtimas. Gydėsi tą įkirtimą taip, kai atvažiavo greitoji, jai uždėjo pleistrą ir viskas. Vėliau ji niekur nesikreipė, žaizda pati užgijo. Jis galėjo atsirasti, nes ji griuvo. Gali apibūdinti kaip įkirtimą ar įbrėžimą. Medikų pagalbą kvietėsi, nes jai taip atrodė, kad ji yra sužalota, nes tas alkoholis savo padarė. Galvojo, kad čia didelis sužalojimas, bet kai nuvalė, uždėjo pleistrą, ir ji daugiau pagalbos neprašė, nes jai nereikėjo daugiau jokios pagalbos. Galvojo, kad didelis sužalojimas, bet galbūt tas alkoholis taip padarė, bėgo kraujas, galvojo, kad smarkiai susižalojo. Vėliau pamatė, kad nieko tokio, ir patys medikai pamatė. Neprisimena, ką sakė kai skambino dėl pagalbos. Policijos pareigūnams, kurie tyrė, pasakė ant V., nes tada buvo tokia nervinė situacija, tik nesuprato kam ta policija atvažiavo. Pasakė, kad V. tą padarė, kad paleido iš jos mobilaus telefono, bet jis nepaleido. Pareigūnas pamatė ir paklausė, kodėl tas telefonas taip sudaužytas. Bet čia yra senas telefonas ir tie suskilimai padaryti seniai. Nemetė jis iš to telefono, prisigalvojo, nes buvo neblaivi ir tas konfliktas padarė taip, kad ji nerviškai išsikrovė. Kai atvyko policijos pareigūnai ji nebandė susisiekti su kaltinamuoju. Ji nežino ar pareigūnai bandė susisiekti su kaltinamuoju. Medicinos pagalba jai buvo suteikta vietoje, nes nebuvo dėl ko ją vežti į ligoninę. Ji negalvojo, kad bus kažkoks ikiteisminis tyrimas, nes ji nesiskundė policijai, ji prašė tik tos medicininės pagalbos. Kadangi ji buvo neblaivi, jai atrodė, kad čia didelė žaizda. Ryte su kaltinamuoju bendravo, jie buvo abudu išsigandę, kad čia viskas gali baigtis blogai. Policija atvažiavo po greitosios. Neprisimena ar vakare bendravo su kaltinamuoju. Ryte ji suprato, kad čia viskas taip nepasibaigs. Kad pradėtas ikiteisminis tyrimas sužinojo tada, kada gavo kvietimą atvykti. Kvietimą atvykti į policiją ji gavo tada, kada jau buvo pasibaigusios atostogos. Kaltinamasis buvo apklausiamas po jos. Nežino, kiek dienų praėjo nuo įvykio iki ji nuvyko į policijos komisariatą, jau dirbo. Įvykio vietoje policijos pareigūnai tą patį vakarą fotografavo lovą, kambarį, ją. Vėliau nuvyko apklausai. Buvo apklausta vieną kartą. Medikams, kurie atvyko ją apžiūrėti, „sumetė“ visą bėdą ant V. S., o kodėl ji taip tuo metu pasakė, nežino. Nurodė, kad į ją paleido telefono aparatą, galbūt dėl to, kad jos rankose buvo tas telefonas, kai atvyko policija. Bendrojo pagalbos centro operatorei, kai paskambino, nepasakys, ką sakė. Gal pasiskundė, ji nežino, nepasakys. Skambindama nurodė, kad vyras trenkė į žandą, bet tikrai nebuvo jokio žando, tikrai. Medikai gali paliudyti, kad buvo tik tas įbrėžimas. Skambindama nurodė melagingas aplinkybes. Supranta, kad gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Jos emocinė būsena buvo baisi, baisiai jautėsi, buvo išsigandusi, verkė, nes tas alkoholis suveikė, buvo nestabili, negalvoji apie pasekmes. Į komisariatą liepos 10 d. atvyko blaivi, nes iš darbo atvyko. Policijos pareigūnei nurodė tą, ką klausė.
4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. liepos 10 d.) duotus nukentėjusiosios L. P. parodymus (1 tomas, b. l. 34–35). Nukentėjusioji L. P. nurodė, kad su V. S. jie gyvena kartu apie 3 metus. Jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Jie gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai, tai yra jos nuosavybė. Su V. jos santykiai geri, kartais pasipyksta, tačiau didesnių konfliktų nebūdavo, bet paskutiniu laikotarpiu jų santykiai pablogėjo. V. niekur nedirba, ji dirba ir išlaiko juos abu. Per tuos kartu pragyventus metus V. buvo jai sudavęs, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jam buvo paskirtos bausmės, ji jam atleido ir vėl gyvena kartu. 2023 m. liepos 6 d. jie abu buvo namuose, vartojo alkoholį, gėrė degtinę 40 laipsnių stiprumo, 0,7 litro. Jiems vartojant alkoholį, kilo žodinis konfliktas dėl pavydo. V. yra labai pavydus ir jos pavydi buvusiam draugui. Jam, kai pavartoja alkoholio, pradeda vaidentis, kad ji jam neištikima, todėl jie susipyksta. Jis šiuo metu yra labai jautrus, nes serga, liga progresuoja į sąnarius, jis sunkiai vaikšto. Be to, jis neturi savo namų, todėl pergyvena, kad ji jį paliks ir išvarys iš savo namų. Šiuo metu jis nedarbingas, tvarkosi neįgalumą. Įvykio dieną ji buvo stipriai neblaivi, todėl nelabai pamena visų įvykio detalių. Po žodinio konflikto V. išėjo iš namų, nenorėjo su ja toliau ginčytis, ji bėgo paskui jį ir užkliuvo už kilimo bei trenkėsi į staliuko kampą ir taip prasikirto lūpą, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Ji labai išsigando, kad prasikirto lūpą, kad reikės siūti, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir prašė tik medikų pagalbos. Policija jai buvo nereikalinga. Kodėl policija atvažiavo, ji nesuprato. Atvykus policijos pareigūnams, ji sakė, kad V. jai paleido iš telefono, bet tada sakė netiesą, nes buvo neblaivi, norėjo jam atkeršyti, nes jai atsibodo jo priekaištai dėl buvusio draugo. Šiandien, būdama blaivi, gali pasakyti, kad fizinio skausmo nepatyrė, jai neskaudėjo, pretenzijų V. neturi. Jai priklausantis telefonas jau buvo sudaužytas anksčiau, kurį ji turi seniai, todėl yra pati išmetusi ne kartą, dėl to ekranas buvo sudaužytas anksčiau. Ji žalos nepatyrė, skundo dėl telefono nerašys, niekam pretenzijų neturi. Pas medicinos ekspertus nevažiuos, nes susižeidė pati, nemato prasmės. Greitoji medicinos pagalba buvo atvykusi, kuri jai suteikė pagalbą, apžiūrėjo, o į ligoninės Priimamąjį skyrių ji važiuoti atsisakė. Su V. ji jau susitaikė. Ji jam atleido dėl priekaištų. Konfliktai tarp jų kyla dėl alkoholio, jei būtų buvę blaivūs, nieko nebūtų įvykę. Ji nori, kad ikiteisminį tyrimą nutrauktų, ir jie galėtų susitaikyti bei toliau gyventi kartu. Civilinio ieškinio ji neteiks (1 tomas, b. l. 34–37).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismui perskaičius nukentėjusiosios L. P. parodymus, ji nurodė, jog neturi papildymų. Atvykusi liepos 10 d. į apklausą, prieš pradedant vykdyti šią apklausą, tai pačiai tyrėjai pokalbio metu negalėjo nurodyti kitokių aplinkybių. Ko ji jos klausė, tą ji ir atsakė. Ji ją pirmą kartą matė. Ji parodymus davė tik tada, kada buvo jos kabinete. Teismui perskaičius tyrėjos J. Z. tarnybinį pranešimą, nukentėjusioji L. P. nurodė, ar vyko dar koks pokalbis, ar susitikimas ji dabar tikrai nepaskys, neprisimena. Ką tyrėja jos klausė, tą atsakė. Gal ir buvo taip, kad tyrėja jai išaiškino teises, kad gali neduoti parodymų, neprisimena. Ji atėjo į kabinetą. Ji neįsivaizduoja ar tyrėja išsigalvojo tas aplinkybes. Tyrėją ji matė tą vienintelį kartą, daugiau jos niekas nekvietė. Ji tikrai pati nugriuvo. Jeigu ji būtų norėjusi jį apkaltinti, ji būtų kvietusi policiją, o ji tikrai policijos nekvietė, nerašė net pareiškimo. Neprisimena ar jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus sugyventinio atžvilgiu. Šiuo metu jos santykiai su kaltinamuoju geri. Ji seniai jo nematė, nes jis buvo kalėjime, o jis tris ar keturis mėnesius negalėjo pas ją lankytis, o dabar jų santykiai labai geri. Yra sugyventiniai ir veda bendrą gyvenimą, kažkokių pykčių ar santykių nutraukimo nėra. Gal jie iš tų klaidų pasimokė, mano, jog reiktų nevartoti alkoholio. Dėl šio įvykio ji nesijaučia nukentėjusiąja nuo kaltinamojo veiksmų. Atvykus policijos pareigūnams ji su jais vengė bendrauti, nes išsigando, ji tikrai nežinojo tos tvarkos, kad su greitosios ekipažu kartu atvažiavo ir policija. Ji atsisakė pasirašyti ant visų dokumentų, nes kodėl taip daryti? Ji neneigė, kad V. S. smurtavo. Apie smurtavimo aplinkybes su pareigūnais vengė bendrauti, atsisakė pasirašyti ant dokumentų, todėl, kad, tiesiog, tas alkoholis ir tas piktumas, įsiplieskė, tai ji tikrai išsigando ir nieko nepasirašė. Buvo gan intensyvus kraujavimas iš lūpos. Iki atvykstant medikų pagalbai ji nieko nedarė lūpai, atsimena, kad labai bėgo kraujas, todėl galvojo, kad čia labai rimtai. Nedėjo nieko ant lūpos, gal pašluostė, kraujas tekėjo. Nepamena ar kraujo kažkur buvo prilašėję. Bet gal ant rūbų ir buvo kraujo. Atvažiavusi greitosios pagalbos medikė, tiesiog, nuvalė, sutvarkė tą žaizdą. Iki konflikto jos rankose buvo telefonas, nes ji ten kažką žiūrėjo, o po to ji nežino, gal ant stalo buvo, kažkur ten. Iki kol atvažiavo greitoji, veidrodyje žaizdos, jai atrodo, kad neapžiūrėjo. Pajuto, kad bėga kraujas ir ėmė skambinti, neprisimena. To kraujavimo nebandė stabdyti, nes viską sutvarkė atvažiavę medikai. Jai atrodo, kad greitai atvažiavo medikai. Mano, kad medikai ragino kartu vykti su medikais, kažką minėjo, kad vykti, bet ji atsisakė tos pagalbos. Atsisakė, nes pastebėjo, kad tas sužalojimas nedidelis. V. S. jos neprašė meluoti apklausos metu, jai negrasino. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nukentėjusioji L. P. atsakydama į klausimus nurodė, jog griuvo eidama link virtuvės. Toliau yra baltas staliukas, į kurį ji trenkėsi. Vaizdo įraše matyti, jog staliukas jai stovi už nugaros. Ji judėjo į kitą pusę, bet tas staliukas turi ratukus, galbūt ji staliuką pastūmė, nežino. Žino, kad yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Nepasakys, kurioje tiksliai vietoje buvo staliukas, nes buvo neblaivi. Staliukas įprastai stovi ant kilimo, jie jį patraukia kur nori. Kai bėgo, neprisimena, kurioje vietoje ji sėdėjo ir kur buvo staliukas. Neprisimena, kur galėjo sėdėti. Tiksliai negali pasakyti, nes buvo neblaivi, alkoholis daro savo.
6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. N. nurodė, jog yra Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Negali pasakyti, ar jai matytas kaltinamasis, nukentėjusioji matyta darbo reikalais. Žino, jog yra pakviesta dėl smurto artimoje aplinkoje. Nepasakys tiksliai kada buvo įvykis. Kuršėnų miestelyje buvo gautas pranešimas, kad sugyventinis smurtauja. Atvažiavo su kolega, moteris buvo viena namuose. Ji nurodė, kad sugyventinis iš telefono jai metė į galvą. Medikai užklijavo veidą, kokia žaizda buvo, nepasakys, sužalojimas buvo virš lūpos. Atsakydama į klausimus nurodė, jog tuo metu dirbo tyrėja, reagavo į pranešimus. Tikrai buvo ne žiema, galėjo būti 2023 m. liepos 6 d. Anksčiau yra vykę tuo pačiu adresu, buvo daugiau pranešimų pas moterį, tik nėra tikra ar pasitvirtino pranešimai. Šis įvykis yra paskutinis pranešimas, į kurį reagavo. Į darbo pabaigą, galėjo būti po pietų, bet dar nebuvo tamsu. Dirbo su D. L.. Tikslaus adreso nepamena, bet kažkur (duomenys neskelbtini) miestelyje centrinėje dalyje, gatvės pavadinimo nežino. Namas buvo baltas, kuriame gyvena kelios šeimos. Moters įėjimas yra nuo gatvės iš dešinės pusės. Moteris buvo namuose, jokio vyro namuose nebuvo. Kiek atsimena, daug detalių nesakė. Vėliau pradėjo kalbėti, kad sugyventinis metė telefoną į veidą. Pačio konflikto esmės neprisimena. Moteris buvo neblaivi. Neatsakė į klausimus dėl susijaudinimo arba neblaivumo. Detalių neprisimena. Reikėjo klausinėti, pati savarankiškai nepasakojo. Bendravo svetainėje su virtuve. Nepamena, kas kvietė greitąją pagalbą. Nepamena, kas pirmiau atvyko. Matė, kaip „klijavo“ ant veido, lūpa buvo užklijuota. Neatsimena detalių dėl telefono. Sugyventinio namuose nebuvo. Klausė, kur jis yra, sakė, kad išėjo. Jie dar išėjo ir apžiūrėjo už namo, tuomet budėtojus informavo, kad asmuo pasišalino. Neatsimena ar turėjo pretenzijų sugyventiniui. Kai jie gauna pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, reaguoja pagal faktą. Kūno kameros naudojamos. Buvo pildyta užduotis, asmens apžiūra. Susitaria su kolega žodžiu, kuris kokius protokolus pildys. Ji surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Teismas gali remtis aplinkybėmis, kas yra surašyta tarnybiniame pranešime, nes jis buvo surašytas iš karto po įvykio. Paaiškinimas surašytas iš to, ką pasakojo pranešėja. Teismas gali vertinti, kad aplinkybės yra teisingos. Negali pakomentuoti protokolo, kurį surašė D. L.. Įėjus į namus neatrodė, kad asocialūs asmenys gyvena. Namų aplinka buvo tvarkinga. Nepasakys, kaip atrodė staliukas. Jei būtų aiškiai matomo kraujo, būtų pastebėję. Jei nėra užfiksuota, reiškiasi nebuvo. Kartais būna įvykiuose, kad išgalvoja nukentėjusieji įvykius, tačiau šiuo atveju, to patvirtinti negali. Matė kraujuojančią žaizdą, bet neatsimins jos dydžio. Galbūt ir galėjo tokia trauma būti nuo mesto telefono. Kiek anksčiau teko reaguoti, kieme yra pavėsinė, ūkinis pastatas. Ten anksčiau bendravo su asmenimis, bet šį kartą nieko nerado. Pravažiavo pro centrinę miesto dalį, nes nebuvo aišku, kur asmuo pasišalino. Praėjo pro namo pusę, kuri priklauso nukentėjusiajai. Nuo pavėsinės įėjimą į kiemą matyti galima, bet buto durų ne. Neprisimins ar buvo kitų žmonių kieme. Būtų paklausę ar pažįsta pilietį. Nepasakys ar buvo kitų automobilių. Nepasakys, kuris nukentėjusiajai nustatinėjo girtumą. Neprisimena, kada atvažiavo medikai tiksliai ir ar nukentėjusioji su medikais kalbėjo prie jų. Nukentėjusiosios judesiai atrodė koordinuoti, negriuvinėjo. Jie gauna pranešimą iš bendrojo pagalbos centro. Mato duomenis, kokie yra surašyti bendrojo pagalbos centro. Nepasakys ar moteris prašė nepradėti tyrimo. Papildė, jog suprato apie kokią vietą kalba kaltinamasis. Šulinys neužsifiksavo, bet užsifiksavo palapinė. Atsimena lygiagrečiai su namu, link upės nueina pastatai, o ar dešiniau ar yra statinių, nepasakys. Kur moters įėjimas, nėra vietos pravažiuoti automobiliui. Jie stovėjo ant gatvės, ar prieš namą, ar lygiagrečiai su varteliais, nepasakys. Nepamena kur stovėjo GPM automobilis. Jų tarnybinis automobilis turėjo užfiksuoti, kur stovėjo GMP automobilis. Įvažiavimo automobiliui į kiemą nėra.
7. Teisiamojo posėdžio metu specialistas T. Š. duotą išvadą patvirtino. Nurodė, kaip specialisto išvados 6 klausime pasakyta, kad L. P. nustatytas kūno sužalojimas, t. y. muštinė žaizda veide virš viršutinės lūpos. Šis sužalojimas gali būti padaromas, tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Dėl griuvimo tuo metu nebuvo pasisakyta, kadangi tai yra situacinės aplinkybės, kurias teismas patikslino ir paaiškino. Pagal patikslintas aplinkybes, kurias teismas patikslino, griuviminės traumos metu atsitrenkus į stalo kampą tiesiogiai ta vieta, yra galimybė padaryti tokį sužalojimą. Stalo kampas yra pakankamai smulkus, bukas daiktas. Nukentėjusiajai žaizda nustatyta 5 mm. Taigi, gali teigti, kad toks smulkus bukas daiktas galėjo padaryti tokį sužalojimą. Jei stalas būtų apvalus, tuomet sužalojimas turėtų būti iš vidinės pusės. Jei būtų apvalus stalas, mano, žaizda būtų didesnė, nes traumuojantis paviršius būtų išsiplėtęs. Ekspertui parodžius įvykio vietoje fiksuotą mobilųjį telefoną, nurodė, jog mobilaus ryšio telefono briauna, kampas panašus į minėto stalo kampą. Šiuo atveju, galima paaiškinti žaizdos padarymą šiuo telefonu, jo kampu. Pagal turimus medicinos dokumentus, t. y. greitosios medicinos pagalbos kortelę, kurioje parašyta, kad virš viršutinės lūpos kairėje pusėje matoma muštinė, nebekraujuojanti žaizdelė apie 5 mm dydžio. Pagal liudytojos parodymus, greitoji medicinos pagalba „užklijavo“ tą žaizdą, todėl tikėtina, kad oda buvo pažeista. Jeigu žaizda būtų tik iš gleivinės pusės, tuomet pleistru neklijuoja. Jei buvo klijuojamas pleistras, tuomet galėjo būti pažeidimas, kad stabdyti kraujavimą vietiškai. Smūgio jėgos jie nenustatinėja. Negali pasakyti, kuris objektas labiau tikėtinas. Kadangi žaizda buvo kraujuojanti, tuomet reiktų žiūrėti pagal kraujo pėdsakus. Turėjo būti palikti kraujo pėdsakai ant to objekto. Mano, ant telefono turėjo likti pėdsakų, jeigu jie nenusivalė.
8. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. nurodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai. Nurodė, jog nežino dėl ko yra pakviestas į teismą ir apie kokį įvykį kalbama. Kaimynai aplinkui kalba, kad buvo konfliktas. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog su kaimynu mažai bendrauja, nekalbėjo apie teismo posėdį. Nežino apie konfliktą. Su kaltinamuoju bendrauja bendrame kieme kartą per dieną. Susitinka kieme, pasisveikina, parūko kartu. Bendrijoje yra 5 kaimynai, greitoji pas juos važiuoja gan dažnai, nes yra senyvo amžiaus kaimynų. Nekalbėjo su V. S. apie teismo posėdį. Bendri garažai yra, jie ten laiko malkas. Nežino, gal vasarą ir kalbėjo su V. S. prie garažo. Su visais kaimynais bendrauja, pabendrauja kartais ir su V.. Paskolina jam įrankių. Nežino, kiek kartų bendravo su juo. Daugiau nei vieną kartą bendravo. Dėl neesminių dalykų kalbėjo. Apie konfliktą nėra girdėjęs. Aplinkui kaimynai kalba, kad vyko konfliktas, nes buvo greitoji ir policija. Nematė, kad būtų sužalota L. P..
9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Z. nurodė, jog dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. policijos komisariate ikiteisminio tyrimo tyrėja. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja giminystės ryšių nėra. Asmenys yra matyti darbiniais klausimais. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji L. ir kaltinamasis V.. Jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. Atsakydama į klausimus nurodė, jog gavo įvykio vietos apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, asmens apžiūros protokolą. Nukentėjusioji buvo neblaivi, todėl apklausos protokolų nebuvo. Nukentėjusioji buvo iškviesta į apklausą, buvo atlikta apklausa ir ji pripažinta nukentėjusiąja. Į apklausą buvo kviečiamas įtariamasis V.. Asmuo davė savo parodymus ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Prisimena nukentėjusiąją. Kai atvyko nukentėjusioji į apklausą, ji buvo pasimetusi, nedrąsi. Tarnybiniame pranešime buvo duomenys, kad moteris nieko nenori, nepageidauja, pretenzijų neturi. Buvo susipažinusi su skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašu, su pareigūnų kamerų įrašais, kuriuose visur buvo nurodoma, kad ją sužalojo sugyventinis. Iki apklausos vyko pokalbis, ji nurodė, kad susižalojo pati. Patikslinus klausimą, ji paaiškino, kad susižalojo pati ir jokių pretenzijų neturi. L. pokalbio metu prisipažino, kad ją sužalojo sugyventinis, bet ji prašė apklausoje to neminėti. Prašė apklausos protokole surašyti, kad susižalojo pati. Ji ją įspėjo dėl melagingų parodymų. L. viską suprato, pasirašė. Tada vyko apklausa, kurioje nukentėjusioji nurodė, kad susižalojo pati. Pagrinde pokalbis vyko su prokurore, kuri vykdė ikiteisminį tyrimą. Pagal tai sprendė, kaip užbaigti ikiteisminį tyrimą. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad nukentėjusioji prisipažino, bet apklausoje prašė nurodyti, kad susižalojo pati. Tarnybiniame pranešime užfiksavo neformalų pokalbį. Buvo išaiškintos teisės, kad ji gali atsisakyti duoti parodymus. Ji nepuolė aiškinti visų teisių pokalbio metu. Tiesiog, norėjo, kad ji nurimtų ir iš pokalbio išaiškėjo aplinkybės. Ji viską žinojo apie teises ir pareigas ir pasiliko prie tų aplinkybių, kad susižalojo pati. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios būseną, pažiūrėjus įtariamojo charakteristiką, patikėjo, kad sugyventinis galėjo ją sužaloti, todėl informavo prokurorę. Nemano, kad buvo vertimas pasakyti kitaip. Jos pasisakymas negalėjo išprovokuoti tokius žodžius. Ji jos tik paklausė, ar teisingai viską suprato ir nori pateikti duomenis, kad susižalojo pati. Nukentėjusioji įvykio vietoje neparašė pareiškimo, nedavė parodymų, todėl buvo surašytas dokumentas dėl melagingų parodymų. Tyrimas buvo pradėtas pagal faktą. Nukentėjusioji vieną kartą tikrai buvo apklausta. Aiškiai prisimena, kad supažindino su teisėmis. Protokolas surašytas ir buvo pasirašytas. Perskaitė protokolą susipažinimui, klausimų nebuvo. Neprisimena ar laisvu pasakojimu vyko apklausa. Klausimų neužduoda, menančių klausimų stengiasi neužduoti. Neprisimena ar aiškiai ir rišliai viską pasakojo per apklausą. Nukentėjusioji aiškino, kad nenori turėti problemų ir rašyti pareiškimo. Teigė norinti, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų ir ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Ji pati įvardino šiuos dalykus. Priežastis įvardino, kad nenori turėti problemų su V.. Nurodė, kad kaltinamojo žodis šeimoje yra paskutinis, todėl prašė viską nutraukti. Ji skambino į BPC dėl sužeistos lūpos. Ji nežinojo, kodėl atvažiavo policija ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Galima remtis tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis dėl apklausos. Prieš pat apklausą buvo išaiškinta dėl atsakomybės. Jai buvo išaiškinta dėl melagingų parodymų. Ji viską suprato ir pasirašė. Neprotokolavo, nes tai buvo neoficialus pokalbis. Jei nebūtų surašiusi tarnybinio pranešimo, tuomet tokių aplinkybių nebūtų užfiksuota. Tiksliai neprisimena ar iki apklausos vyko pokalbis su įtariamuoju. Viskas buvo surašyta protokole, ką įtariamasis pasakė. Buvo protokolas perskaitytas ir pasirašytas. Neprisimena ar buvo sakiusi įtariamajam kažką nesusijusio su apklausa. Neprisimena kiek kartų, kada vyko kaltinamojo apklausa, vieną kartą tikrai. Prisimena, kad jis neprisipažino.
10. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. L. nurodė, jog dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. policijos reagavimo skyriaus tyrėju. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja giminystės ryšių nėra. Asmenys nėra matyti. Nurodė, jog kolegė pasakojo, kad byla dėl smurto artimoje aplinkoje. Po apklausos su kolege daugiau nebendravo. Žino, kad įvykis buvo Kuršėnų miestelyje, smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą buvo neblaivi moteris, vyriškio nebuvo. Žino, kad metė kažkokį daiktą. Negali pasakyti kokius procesinius veiksmus jis atliko. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog gali būti, kad atliko įvykio vietos apžiūrą. Galėjo ir fotografuoti įvykio vietą. Jis atsimena, kad vyko konfliktas ir buvo sužalota kažkokiu daiktu. Neatsimena ar nukentėjusioji aiškino aplinkybes. Kūno kamera visada būna įjungta. Tiksliai negali pasakyti, bet matėsi, kad nukentėjusioji yra neblaivi. Buvo sužeista lūpa. Neprisimena ar vyko nukentėjusiosios apklausa. Priklauso nuo situacijos, būna vizualiai matomos žymės įvykio vietoje. Jei būtų akivaizdžios žymės ar pėdsakai, tuomet viskas būtų užfiksuota. Būna, kad žmonės viską susitvarko iki jiems atvykstant. Negali tiksliai pasakyti ar moteris buvo sužalota telefonu. Neprisimena ar aiškinosi kodėl telefonas sudužo. Kiek atsimena, GMP buvo atvykusi. Moterį apžiūrėjo kolegė, greičiausiai vietoje, jam išėjus iš patalpų. Nežino ar GMP moterį išsivežė. Kiek atsimena, kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo. Ieškojo kieme ir važinėdami po (duomenys neskelbtini) m. Jie privalo patikrinti, kas yra kieme ar ūkiniuose pastatuose. Užtikrinti, kad asmuo nesislapsto. Įtariamasis greičiausiai nebuvo surastas, nes nebuvo sulaikytas. Atsimena tik pavėsinę kieme. Jis truputį atsimena tą vietą, lyg (duomenys neskelbtini) g. Gyvenamasis namas padalintas į butus. Įėjimas buvo iš namo šono pro vartelius. Jie neturi teisės eiti per visus kaimynus. Apžiūri tik vizualiai.
11. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas 2023 m. liepos 6 d., surašius tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio pradėjimo, nurodžius, jog 2023 m. liepos 6 d., apie 14.40 val. adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, V. S. metė iš mobilaus ryšio telefono neblaiviai (1,99 prom.) sugyventiniai L. P. į veido sritį (1 tomas, b. l. 5–7).
12. 2023 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog nukentėjusi L. P. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Smurtą patyrusiai L. P. užfiksuota kraujuojanti žaizda ir paraudimas lūpoje. L. P. buvo labai susijaudinusi, vengė bendrauti su policijos pareigūnais, buvo akivaizdžiai neblaivi, kuriai alkoholio matuokliu nustatytas 1,99 promilių girtumas. Smurtu įtariamas L. P. sugyventinis V. S.. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. L. P. nurodė, kad 2023 m. liepos 6 d., apie 14 val. 40 min. adresu: (duomenys neskelbtini), ji kambaryje vartojo alkoholį su savo sugyventiniu V. S., kai tarp jų kilo konfliktas. Dėl kokių priežasčių jis kilo, ji įvardinti negalėjo. Konflikto metu sugyventinis paėmė jos mobilųjį telefoną ir metė jai į veidą. Ant moters lūpos buvo matoma kraujuojanti žaizda. Ji paaiškino, jog dėl sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, tačiau jo balais įvertinti negalėjo. L. P. paaiškino, jog ir anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje. Namų aplinka tvarkinga. Atvykę medikai apžiūrėjo moterį, suteikė jai pirmąją pagalbą, tačiau vykti į gydymo įstaigą L. P. atsisakė. Policijos pareigūnams atvykus, sugyventinis buvo pasišalinęs, kuris nebuvo sulaikytas. Tęsiant bendravimą su moterimi, ši į bet kokius klausimus neatsakinėjo, buvo susijaudinusi, kartojo, kad policijos jai nereikia, procesinius dokumentus pasirašyti kategoriškai atsisakė. Įvykio vietoje buvo filmuota policijos pareigūnų kūno kameromis (1 tomas, b. l. 8–11).
13. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2023 m. liepos 6 d., apie 14 val. 46 min. skambučiu pranešėja L. P. bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog prieš pusvalandį vyras jai trenkė į veidą, kraujuoja. Pranešėja policijos pagalbos atsisakė, prašė atvykti tik greitosios pagalbos medikus. Policijos pareigūnai į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko 2023 m. liepos 6 d., apie 14 val. 53 min. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvykio vietoje aplinkybės fiksuotos policijos pareigūnų kūno kameromis (1 tomas, b. l. 12–15).
14. 2023 m. liepos 6 d. įvykio vietos ir mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas medinis dviejų aukštų gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog pro pirmas medines duris iš kairės pusės patenkama į namo vidų, kur stebimas dušas. Tuomet sukama dešinėn pusėn, kur yra svetainė. Svetainės kairėje pusėje yra lova, kur, nukentėjusios teigimu, yra įvykio vieta. Apžiūrint įvykio vietą, ant stalo, šalia lovos, matomas mobilus telefonas „Samsung“, kuriuo nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apžiūrint telefoną, stebima, kad jo ekranas yra sudaužytas, telefono nugarėlė yra mėlynos spalvos. Telefonas yra 16 cm ilgio ir 6,5 cm pločio. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (1 tomas, b. l. 19–27).
15. 2023 m. liepos 6 d. asmens apžiūros protokole gavus sutikimą užfiksuota L. P. kūno apžiūra. Protokole nurodyta, jog apžiūros metu ant nukentėjusiosios veido, virš lūpos, matosi kraujuojanti ir paraudusi žaizda. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nestebima. Moteris po apžiūros vykti su medikais į gydymo įstaigą atsisakė. Patirto fizinio skausmo įvertinti balais nesugebėjo. Apžiūros metu fotografuota (1 tomas, b. l. 51–56).
16. 2023 m. liepos 6 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2023 m. liepos 6 d. 14.52 val. buvo gautas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur, pranešėjos L. P. teigimu, vyras trenkė į veidą, stipraus kraujavimo nėra. L. P. apžiūrėję medikai konstatavo veido minkštųjų audinių sužalojimą ir skausmą. Pranešėja nurodė, jog buitinio konflikto metu sugyventinis paleido į veidą telefono aparatą ir taip sužeidė lūpą. Pacientei nustatytas 1,99 promilių girtumas. Virš viršutinės lūpos, kairėje pusėje, stebima muštinė nebekraujuojanti žaizdelė apie 5 mm dydžio. Pacientė vykti į ligoninę atsisakė. Patarta kreiptis į šeimos gydytoją. Nustatyta preliminari diagnozė: lūpos žaizda (1 tomas, b. l. 62–63).
17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje (tyrimas pradėtas 2023-09-28, baigtas 2023-10-03) nurodyta, jog L. P. nustatyta muštinė žaizda veide virš viršutinės lūpos. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas, kontaktuojant su buku kietu daiktu; sužalojimo padarymas gali būti paaiškintas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. P. nustatytas kūno sužalojimas gali būti padaromas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į pastarąjį. Pasakyti apie L. P. nustatyto kūno sužalojimo galimybę griuvimo metu, galima pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes (1 tomas, b. l. 71).
18. 2023 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto 2023-07-06 14.46 val. skambučio garso įrašo apžiūra. Protokole nurodoma, jog garso įraše girdima, kaip nukentėjusioji prašo greitosios medicinos pagalbos, nurodo, jog jai vyras sudaužė žandą, trenkė į veidą, prieš pusvalandį. Pranešėja nurodo, jog norės greitosios, policijos nereikia. Girdimas susigraudinęs balsas. Pranešėja nurodo adresą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pranešėja prisistato L. P. bei susigraudinusiu balsu nurodo, jog kraujuoja. Ji taip pat susigraudinusiu balsu nurodo, jog vyras pabėgo (1 tomas, b. l. 72–74).
19. 2023 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu matoma, kaip 2023-07-06 14:53:54 val. policijos pareigūnai eina į namo kiemą, pasibeldžia į duris. Tarpduryje pasirodo moteris, kuri teigia, kad policijos nekvietė. Policijos pareigūnė klausia moters, kas atsitiko, o moteris sako, kad nesvarbu. Policijos pareigūnė klausia, kodėl kvietė greitąją medicinos pagalbą. Moteris sako, kad vyras mušė. Policijos pareigūnė klausia, kur jis yra, o moteris sako, kad pabėgo, bet gyvena kartu. Paklausus sugyventinio vardo ir pavardės, moteris sako, kad nerašys jokių pareiškimų, kad jai jau gana. Policijos pareigūnė klausia, kodėl nerašys, jei sugyventinis mušė. Moteris ašaroja, susigraudinusi. Paklausus, kuo mušė, moteris neatsako. Paklausus dar kartą, moteris pasako, kad paleido, metė iš telefono ir pataikė į veido sritį, virš lūpos. Moteris paaiškina, kad vieną kartą metė. Matosi žaizda ant moters veido. Policijos pareigūnas eina į policijos automobilį atnešti alkotesterio. Atvyksta greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai ir policijos pareigūnas eina į gyvenamąjį namą. Medikai apžiūri moterį, o po to moteris tikrinama alkotesteriu, kuris parodo 1,99 promilių girtumą. Policijos pareigūnė paaiškina: „sugyventinis metė iš telefono, mes matome faktą, todėl bus pradėtas tyrimas“. Moteris aiškina, kad jai nieko nereikia. Policijos pareigūnas pildo alkotesterio knygą. Girdima, kaip policijos pareigūnė klausia moters vardo ir pavardės, bet moteris aiškina, kad jai nieko nereikia. Girdima, kaip moteris atsisako ką nors rašyti, sako, kad vaikų neturi. Paklausus sugyventinio vardo ir pavardės, moteris sako, kad nieko nerašys. Policijos pareigūnai aiškina, kad pasakytų vardą ir pavardę, kad niekas neliepia rašyti. Moteriai paaiškinama, kad ji niekur nebus vežama. Tada moteris pasako sugyventinio vardą ir pavardę: V. S.. Policijos pareigūnai aiškina, kad pagal pateikto skambučio informaciją važiuoja medikai ir policija. Moteris sako, kad su sugyventiniu gyvena 3 metus, anksčiau ikiteisminių tyrimų yra buvę. Moters paklausus, ar vaikščiojo pas tyrėją, moteris nusijuokia ir sako: „net labai“. Policijos pareigūnė klausia, ar vieną kartą metė iš telefono, ir prašo papasakoti. Moteris sako: „kas iš to pasikeis?“ Moteris nurodo, jog V. S. telefono numerio neprisimena, o elektroniniu paštu jis nesinaudoja. Policijos pareigūnė prašo moters telefone rasti V. S. telefono numerį, kurį moteris nurodo. Policijos pareigūnas klausia, dėl ko kilo konfliktas, o moteris aiškina, kad jis toks žmogus yra. Policijos pareigūnas klausia: „tai be jokios priežasties jums metė?“ Moteris sako, kad jis yra emociškai nestabilus, bet kas sukelia agresiją, užtenka žodį pasakyti. Policijos pareigūnė tikslinasi: „kartu gėrėte ir jam iš niekur nieko kilo agresija?“ Policijos pareigūnė tikslinasi: „tik telefoną metė, ar dar ką nors padarė?“ Moteris sako: „žiūrėjo televizorių ir į ją paleido telefoną“. Policijos pareigūnė klausia: „ar ką nors jam pasakėt, ar jis jums pasakė?“ Moteris sako: „tiksliai žodžių nepamenu, bet užtenka veiksmo ar žodžio, ir viskas, apsižodžiavo, jis metė į ją telefoną ir pabėgo, jis nestabilus, ji jį išlaiko, jis visada teisus“. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2023-07-06 14:54:00 val. matoma, kad, kai kitas policijos pareigūnas išeina paimti alkotesterio, o policijos pareigūnė lieka su moterimi, policijos pareigūnė klausia: „kodėl sugyventinis paleido iš telefono?“ Moteris sako: „kad jūsų nekviesčiau“. Moteris nenori kalbėti, nenori nieko pasakoti. Paklausus, ar pirmą kartą taip nutiko, moteris atsako, kad ne pirmą kartą, kad nesvarbu. Paklausus, ar dar kur nors mušė, moteris atsako, kad - ne, tik iš telefono. Moteris sako, kad sukonfliktavo, kartu vartojo alkoholį ir vartojant kilo konfliktas. Moteris nurodo, kad sugyventinis paleido iš jos telefono, kuris dabar guli ant stalo. Atvyksta medikai. Policijos pareigūnė paklausia du kartus, ar moteris patyrė fizinį skausmą, bet atsakymo nesigirdi. Moters vaizdo nesimato, nes filmuojama kita kambario pusė. Medikai apžiūri moterį, o policijos pareigūnė fotografuoja telefoną, gulintį ant stalo. Policijos pareigūnė paklausia moters vardo ir pavardės, o moteris atsako, kad ji nieko nerašo, kad atsisako. Policijos pareigūnė dar kartą paklausia moters, koks jos vardas ir pavardė. Moteris atsako: „L. P.“ bei nurodo gimimo datą ir telefono numerį. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2023-07-06 15:04:36 val., matome greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir L. P. sėdinčią ant lovos. Policijos pareigūnė prašo moters persėsti, bet L. P. kartoja, kad ji nieko nerašo. Policijos pareigūnas medikams primena, kad L. P. girtumas 1,99 promilės. Policijos pareigūnė atlieka moters apžiūrą, fotografuoja veidą. Policijos pareigūnė tikslinasi įvykio vietą. Moteris nurodo, kad viskas vyko šiame kambaryje, šioje vietoje. L. P. priekaištauja, kad negalima išsikviesti greitosios medicinos pagalbos, kad reikia bijoti, kad atvažiuos policija. Policijos pareigūnė paaiškina: „nereikia bijoti policijos, jei būtumėt pasakiusi, kad esate užsirakinusi, tai ir gaisrinė būtų atvažiavusi“. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2023-07-06 15:06:18 val., matomi greitosios medicinos pagalbos medikai. Policijos pareigūnė kalba su L. P., kuri sėdi ant lovos. Moteris aiškina, kad visko atsisako. Policijos pareigūnas tariasi su kolega, kad surašys tarnybinį pranešimą dėl nukentėjusiosios atsisakymo. Policijos pareigūnas klausia L. P., ar ji atsisako pasirašyti dokumentus, kurie yra dabar reikalingi procesiniams veiksmams atlikti. Moteris atsako, kad atsisako pasirašyti. L. P. nurodo, jog atsisako nuo visko. Policijos pareigūnas informuoja, kad bet kokiu atveju ikiteisminis tyrimas bus pradėtas. L. P. dar kartą kartoja, kad atsisako nuo visko. Policijos pareigūnas paaiškina, kad jie dirba savo darbą. Medikai paklausia, ar vyks L. P. į ligoninę. Moteris atsisako vykti su medikais. Vienas iš medikų moteriai sako: „vieną sykį jus užmuš“. Medikai išeina iš kambario. Policijos pareigūnė paklausia moters, kur galima jį rasti, bet atsakymo nesigirdi (1 tomas, b. l. 75–78).
20. 2023 m. spalio 10 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos J. Z. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios L. P. apklausos nurodyta, kad L. P. davė parodymus ne protokolui. L. P., 2023 m. liepos 10 d. atvykusi į apklausą, paaiškino, kad susižalojo pati. Jos paklausus, ar tikrai, ji priminė moteriai, kad bendrojo pagalbos skambučio įraše ir pareigūnų kūno kamerose užfiksuota, jog ji sakė, kad sužalojo sugyventinis V. S.. L. P. pasakė, kad sugyventinis jai į veidą metė telefono aparatą. Moteris primygtinai reikalavo apie tai niekam nesakyti ir į apklausos protokolą nerašyti. Ji norėjo, kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau nutrauktas. Paklausus, kodėl ji taip elgiasi, moteris paaiškino, kad nenori problemų. Paklausus, kodėl moteris su vyru nesiskiria, ji paaiškino, kad bijo, negali jam prieštarauti, kadangi jo žodis būna paskutinis, o iš kitos pusės jai jo gaila, nes jis serga odos liga, neturi darbo, neturi kur eiti, todėl su viskuo susitaiko. 2023 m. liepos 10 d. pradedant apklausą protokolui, dar kartą ji paklausė nukentėjusiosios L. P., kas atsitiko tą dieną, moteris jau paaiškino, kad susižalojo pati, kambaryje užkliuvo už kilimo, griuvo ir atsitrenkė į stalo kampą. Įvykio aplinkybės surašytos 2023 m. liepos 10 d. liudytojo apklausos protokole (1 tomas, b. l. 83–84).
21. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. S. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, jokių priklausomybių neturi. Su L. P. jis gyvena kartu 3 metus, adresu: (duomenys neskelbtini). Butas priklauso L.. Jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Su L. sutaria gerai, gyvena tvarkingai, kol ji nepavartoja alkoholio. Anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tuomet jis kaltę pripažino, nes buvo kaltas. Jie susitaikė ir toliau gyvena kartu. Įvykio dieną, datos jis neprisimena, jis buvo namuose kartu su L.. Kitų žmonių nebuvo. Abu jie vartojo alkoholį, gėrė degtinę 40 laipsnių stiprumo, kurios jis išgėrė 4-5 taureles. Kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko, jis negali pasakyti. Išgėrusi alkoholio, L. pradeda prie jo kabinėtis, priekaištauti dėl visko, todėl tiksliai pasakyti dėl ko viskas prasidėjo, jis negali. Pamatęs, kad ji nenustoja konfliktuoti, ir nenorėdamas jos klausytis, jis atsistojo ir išėjo iš namų. Kas nutiko L. po to, jis nematė ir nežino. Telefono L. į veidą jis nemetė, jai sužalojimų nepadarė. Ji buvo stipriai neblaivi, todėl prikalbėjo nesąmonių. Jos telefono ekranas buvo sudaužytas anksčiau, ji pati buvo jį išmetusi iš rankų, todėl jis jau buvo apgadintas. Vakare jis grįžo namo ir pamatė, kad L. lūpa sužalota. Jis paklausė, kas atsitiko, o ji pasakė, kad užkliuvo už kilimo ir trenkėsi į stalo kampą, todėl prasikirto lūpą, smarkiai bėgo kraujas. Ji pasakojo, kad išsigando ir pati išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, o policijos pareigūnai atvažiavo kartu. Apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nežinojo, o sužinojo, kai paskambino tyrėja ir kvietė jį į apklausą. Jis tada nustebo, nesuprato kodėl. Tada jis sužinojo, kad neblaivi L. pripasakojo policijos pareigūnams, kad jis jai į veidą metė mobilų telefoną. Tai yra netiesa. Kodėl ji taip pasielgė, jis nežino, o tik žino, kad jai alkoholio gerti negalima, nes prikalba nesąmonių. Šiandien su L. jis jau susitaikė, jie vienas kitam atleido dėl konflikto, gyvena ramiai ir tvarkingai. Jei nebūtų vartojamas alkoholis, tokių problemų nebūtų (1 tomas, b. l. 154–157, 163–165).
Motyvuojamoji dalis
22. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
23. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
24. Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu neprisipažino, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, jog 2023 m. liepos 6 d., apie 14.40 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiąja L. P. sukonfliktavo žodžiu, dėl ko išėjo iš namų, tačiau jos atžvilgiu nesmurtavo, nukentėjusiajai L. P. į veido sritį mobilaus ryšio telefono nemetė.
25. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. nurodė, jog 2023 m. liepos 6 d., apie 14.40 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju V. S. vartojo alkoholį, kai tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio V. S. išėjo iš namų, o ji bėgdama užkliuvo už kilimo ir krisdama susižeidė lūpą į stalo kampą, tai yra teigė susižalojusi pati. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos kaip teisingus, prašė teismo jais remtis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. nurodė, jog įvykio dieną ji buvo stipriai neblaivi, todėl nelabai pamena visų įvykio detalių. Po žodinio konflikto V. išėjo iš namų, nenorėjo su ja toliau ginčytis, ji bėgo paskui jį ir užkliuvo už kilimo bei trenkėsi į staliuko kampą ir taip prasikirto lūpą, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Ji labai išsigando, kad prasikirto lūpą, kad reikės siūti, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir prašė tik medikų pagalbos. Policija jai buvo nereikalinga. Kodėl policija atvažiavo, ji nesuprato. Atvykus policijos pareigūnams, ji sakė, kad V. jai paleido iš telefono, bet tada sakė netiesą, nes buvo neblaivi, norėjo jam atkeršyti, nes jai atsibodo jo priekaištai dėl buvusio draugo. Šiandien, būdama blaivi, gali pasakyti, kad fizinio skausmo nepatyrė, jai neskaudėjo, pretenzijų V. neturi.
26. Šiuos kaltinamojo V. S. parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, o nukentėjusiosios L. P. parodymus – kaip neatitinkančius tikrovės ir duodamus siekiant, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, kadangi teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įrodymais teismo pripažintų duomenų visuma patvirtina V. S. smurtavus prieš nukentėjusiąją L. P..
27. Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėto nukentėjusiosios L. P. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2023 m. liepos 6 d. apie 14 val. 46 min. skambučiu L. P. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog prieš pusvalandį vyras „sudaužė žandą, trenkė į veidą“, kraujuoja. Prašė atvykti greitosios pagalbos medikus, policijos pagalbos atsisakė. Iš 2023 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2023 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtų policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų, liudytojų R. N. ir D. L. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog 2023 m. liepos 6 d., apie 14 val. 53 min į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji L. P. buvo neblaivi, nustatytas 1,99 promilių girtumas, labai susijaudinusi, vengė bendrauti su policijos pareigūnais, tačiau atsakydama į policijos pareigūnus atvirus klausimus nurodė, jog V. S. ją mušė, į ją metė vieną kartą iš telefono, kuris padėtas ant stalo, ir pataikė į jos veido sritį, virš lūpos. Atsakydama į įvykio aplinkybes patikslinančius klausimus, nurodė, jog „žiūrėjo televizorių ir į ją paleido telefoną“, „tiksliai žodžių nepamena, bet užtenka veiksmo ar žodžio, ir viskas, apsižodžiavo, jis metė į ją telefoną ir pabėgo, jis nestabilus, ji jį išlaiko, jis visada teisus“. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir asmens apžiūros protokole užfiksuotas sužalojimas nukentėjusiosios L. P. nurodytoje vietoje, kraujuojanti žaizda virš lūpos, 2023 m. liepos 6 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyto duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai L. P. nustatyta preliminari diagnozė: lūpos žaizda. Virš viršutinės lūpos, kairėje pusėje, stebima muštinė nebekraujuojanti žaizdelė apie 5 mm dydžio. Nukentėjusioji L. P. atvykusiems medikams nurodė, jog buitinio konflikto metu sugyventinis paleido į veidą telefono aparatą ir taip sužeidė lūpą.
28. Teismo vertinimu, nesiremti nukentėjusiosios L. P. parodymais įvykio vietoje nėra teisinio pagrindo, kadangi policijos pareigūnai gavę pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atvyko į įvykio vietą, ir, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, teisėtai L. P. paaiškinimus fiksavo policijos pareigūnų kūno kameromis darydami garso ir vaizdo įrašus, po ko atliko įvykio vietos, nukentėjusiosios kūno apžiūras, jų metu fotografavo. Ir nors iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog įvykio vietoje nukentėjusiajai L. P. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, vis tik tiek iš pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, tiek iš bendravimo, kuris užfiksuotas garso ir vaizdo įrašuose, su policijos pareigūnais turinio, matyti, kad L. P. elgiasi adekvačiai, pakankamai rišliai, aiškiai nurodo įvykio aplinkybes, atsako į patikslinančius klausimus. Taigi, teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiosios neblaivumas galėjo turėti ir turėjo įtakos jos gebėjimui suvokti esmines įvykio aplinkybes, jas prisiminti bei atpasakoti.
29. Be to, pažymėtina ir tai, jog aplinkybes apie susižalojimą krentant ir atsitrenkiant į stalo kampą, nukentėjusioji L. P. nurodė ne iš karto įvykio vietoje, o vėliau, 2023 m. liepos 10 d., kuomet ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja. Šiuos nukentėjusiosios parodymus, jog ji galėjo susižaloti pati, teismo vertinimu, paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog L. P. nustatyta muštinė žaizda veide virš viršutinės lūpos, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryta kontaktuojant su buku kietu daiktu, užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, bei teisiamojo posėdžio metu specialisto T. Š. duoti paaiškinimai, jog nukentėjusiajai L. P. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek mobilaus ryšio telefono briauna, tiek ir griuviminės traumos metu atsitrenkus į stalo kampą, kuris objektas labiau tikėtinas, specialistas negalėjo nurodyti. Tačiau paaiškino, jog tokio pobūdžio sužalojimas griuviminės traumos metu galėjo būti padarytas atsitrenkus tiesiogiai ta vieta į stalo kampą, jei būtų atsitrenkta į apvalų stalą, jo plokštumą, sužalojimas turėtų būti iš vidinės pusės, būtų sužalota gleivinė, žaizda būtų didesnė, nes traumuojantis paviršius būtų išsiplėtęs. Įvertinęs specialisto išvadas ir specialisto paaiškinimus byloje ištirtų įrodymų kontekste, teismas sprendžia, jog tikimybė, kad nukentėjusioji L. P. nustatytą sužalojimą patyrė krisdama ir tiesiogiai ta vieta atsitrenkdama į stalo kampą, paneigiama ir nukentėjusiosios parodymais, kuomet teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus, nukentėjusioji L. P. atsakydama į klausimus painiojosi ir keitė savo parodymus, nurodydama, jog griuvo eidama link virtuvės. Vaizdo įraše matyti baltas staliukas, į kurį ji trenkėsi, jis stovi jai už nugaros, tai yra kitoje pusėje, nei ji krisdama judėjo, tačiau tas staliukas turi ratukus, galbūt ji staliuką pastūmė, nežino. Nurodė, jog tiksliai negali pasakyti, kurioje tiksliai vietoje buvo staliukas jai judant, nes buvo neblaivi. Kai bėgo, neprisimena, kurioje vietoje ji sėdėjo ir kur buvo staliukas.
30. Apibendrindamas visa tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog V. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. P.. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusiąją ir taip gali sukelti jai fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
31. 2023 m. spalio 10 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos J. Z. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios L. P. apklausos nurodyta, kad L. P. davė parodymus ne protokolui. L. P., 2023 m. liepos 10 d. atvykusi į apklausą, paaiškino, kad susižalojo pati. Jos paklausus, ar tikrai, ji priminė moteriai, kad bendrojo pagalbos skambučio įraše ir pareigūnų kūno kamerose užfiksuota, jog ji sakė, kad sužalojo sugyventinis V. S.. L. P. pasakė, kad sugyventinis jai į veidą metė telefono aparatą. Moteris primygtinai reikalavo apie tai niekam nesakyti ir į apklausos protokolą nerašyti. Ji norėjo, kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau nutrauktas. Paklausus, kodėl ji taip elgiasi, moteris paaiškino, kad nenori problemų. Paklausus, kodėl moteris su vyru nesiskiria, ji paaiškino, kad bijo, negali jam prieštarauti, kadangi jo žodis būna paskutinis, o iš kitos pusės jai jo gaila, nes jis serga odos liga, neturi darbo, neturi kur eiti, todėl su viskuo susitaiko. 2023 m. liepos 10 d. pradedant apklausą protokolui, dar kartą ji paklausė nukentėjusiosios L. P., kas atsitiko tą dieną, moteris jau paaiškino, kad susižalojo pati, kambaryje užkliuvo už kilimo, griuvo ir atsitrenkė į stalo kampą. Įvykio aplinkybės surašytos 2023 m. liepos 10 d. liudytojo apklausos protokole (1 tomas, b. l. 83–84). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. Z. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes.
32. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai gali apklausti liudytojus tik laikydamiesi visų BPK nustatytų reikalavimų, ir, teismo vertinimu, jokiu būdu neleistini jokie policijos pareigūnų ir liudytojų pokalbiai iki jų apklausų, liudytojams nurodant byloje esančius duomenis, aiškinantis įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. policijos komisariate tyrėja J. Z. nurodė, jog į liudytojo apklausą atvykusi L. P. buvo pasimetusi, nedrąsi. Tarnybiniame pranešime buvo duomenys, kad moteris nieko nenori, nepageidauja, pretenzijų neturi. Buvo susipažinusi su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu, su pareigūnų kamerų įrašais, kuriuose visur buvo nurodoma, kad ją sužalojo sugyventinis. Iki apklausos vyko pokalbis, kurio metu L. P. nurodė, kad susižalojo pati. Patikslinus klausimą, ji paaiškino, kad susižalojo pati ir jokių pretenzijų neturi. L. pokalbio metu prisipažino, kad ją sužalojo sugyventinis, bet ji prašė apklausoje to neminėti. Be to, iš liudytojos J. Z. parodymų matyti, jog aptariamo pokalbio metu, nukentėjusiajai L. P. nebuvo išaiškintas jos statutas, teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas tokio policijos pareigūno veikimo nepripažįsta teisėtu, todėl gautais duomenimis nesiremia, pripažindamas juos neleistinais.
33. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
34. Kaltinamasis V. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, už analogiškas nusikalstamas veikas – smurtą artimoje aplinkoje, tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, ir nors 2023 m. gruodžio 22 d. paskirtą bausmę atlikęs, nusikalto neatlikęs bausmės, nes ją pradėjo atlikinėti 2023 m. lapkričio 9 d., neužilgo po to, kai 2023 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas galutine subendrinta 45 parų arešto bausme. V. S. baustas administracine tvarka. Registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nedirbantis. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
35. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės nepasiekė savo tikslų, kaltinamasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, todėl šiuo atveju kaltinamajam skiriama griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytinas artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
36. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai ne pirmoji, tačiau ankstesniais teismų sprendimais paskirtas švelnesnes (laisvės apribojimo, arešto) bausmes kaltinamasis atlikęs, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra atliekama, nukentėjusioji L. P. kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, jie susitaikė ir kartu gyvena, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti V. S. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bei paskyrus jam įpareigojimus/draudimus, padėsiančius keisti jo elgesį.
38. 2023 m. liepos 14 d. kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kurios terminas pratęstas iki 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 m. spalio 31 d. teismo nutartimi kardomoji priemonė palikta galioti bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje laikui, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (1 tomas, b. l. 169–172, 176–178, 184–186).
39. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
40. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
41. Proceso išlaidų byloje nėra.
42. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti prie 1 tomo galinio bylos viršelio (vokuose), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
43. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė teismo prašė nutartimi prokurorui pranešti apie L. P. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl melagingų parodymų davimo.
44. Pažymėtina, jog BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi ši įstatymo nuostata gali būti taikoma tik esant bent vienam iš nurodytų dviejų alternatyvių pagrindų: a) kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, arba b) nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, ir esant būtinajai sąlygai – bent vienas pagrindas paaiškėja nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad antrasis pagrindas gali būti nustatomas šiais atvejais: a) bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad padarant nusikalstamą veiką galimai dalyvavo ir kitas asmuo, kuris nėra kaltinamas; b) bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus, ekspertas ar specialistas galimai pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, vertėjas atliko galimai melagingą arba žinomai neteisingą vertimą.
45. Motyvuotą nutartį dėl to, kad ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus, ekspertas ar specialistas galimai pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, vertėjas atliko galimai melagingą arba žinomai neteisingą vertimą, teismas anksčiausiai gali priimti tik nuosprendžio ar nutarties priėmimo metu, t. y. tik atlikęs įrodymų tyrimą. Baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie turi proceso įstatymo nustatytą diskreciją atlikti įrodymų vertinimą. Taigi BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį gali priimti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Tai reiškia, kad teismas, paaiškėjus, kad ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus, ekspertas ar specialistas galimai pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, vertėjas atliko galimai melagingą arba žinomai neteisingą vertimą, nėra saistomas pareigos motyvuota nutartimi informuoti prokurorą per tam tikrą terminą, tačiau jis yra saistomas bendrųjų proceso principų (proceso operatyvumo, ekonomiškumo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.). Teisėjų kolegija sprendė, jog informuoti prokurorą motyvuota nutartimi apie pirmiau nurodytas aplinkybes galima šiais atvejais: a) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo metu, kai yra atliktas įrodymų vertinimas ir galutiniame procesiniame sprendime yra pateiktas įrodymų vertinimas, arba vėliau po sprendimo priėmimo, tačiau neįsiteisėjus jam; b) įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui ar nutarčiai, jeigu jie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; c) įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui ar nutarčiai, jeigu buvo skųsta apeliacine tvarka ir jeigu to nepadarė apeliacinės instancijos teismas; d) apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo metu, jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas, e) bylą išnagrinėjus kasacine tvarka ir kasacinės instancijos teismui nepanaikinus galutinio procesinio sprendimo dalies dėl atlikto įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2022. Teismų praktika. 2022, 57, p. 953-963).
46. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas prokurorės prašymą dėl prokuroro informavimo apie L. P. galimai duotus melagingus parodymus spręs įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 1 tomo galinio bylos viršelio (vokuose), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.