- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2-24980-1064/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19665-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Jurga Šamšonienė, akcinė bendrovė „SEB“
- Advokatai
- Laimonas Šileris
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl sutarties dėl skolos grąžinimo nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys byloje Jurga Šamšonienė (notarė), akcinė bendrovė „SEB“ bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2008 m. gegužės 27 d. kredito sutarties, sudarytos tarp ieškovo G. S. ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „SEB“ bankas 5 dalies 5.2. punkto ir 5.2.1. papunkčio sąlygą, modifikuojant šią sąlygą, kad esminiu sutarties pažeidimu yra laikomas kredito gavėjo įsipareigojimų sumokėti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo nevykdymas už ilgesnį, nei 6 mėnesių laikotarpį; 2) Pripažinti nepagrįstu ir negaliojančiu 2010 m. spalio 29 d. kredito sutarties, sudarytos 2008 m. gegužės 27 d. dieną tarp ieškovo G. S. ir AB „SEB“ bankas nutraukimą; 3) Pripažinti nepagrįstu ir negaliojančiu 2013 m. vasario 6 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Būsto paskolų draudimas“ sprendimą dėl 102 697,82 Eur draudimo išmokos išmokėjimo; 4) Pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl visų reikalavimų, kylančių iš kredito sutarties ir hipotekos lakštą, sudarytą tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „SEB“ bankas; 5) Pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 21 d. sutartį dėl skolos grąžinimo, sudarytą tarp ieškovo G. S. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“; 6) Pripažinti nepagrįstu ir negaliojančiu 2019 m. spalio 21 d. sutarties dėl skolos grąžinimo, sudarytos tarp ieškovo G. S. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. gruodžio 7 d. nutraukimą; 7) Panaikinti Vilniaus miesto 20-ojo notarės biuro notarės Jurgos Šamšonienės 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 5744.
Ieškovai nurodė, kad 2008 m. gegužės 27 d. kredito sutartimi ieškovas G. S. pasiskolino iš atsakovės AB „SEB“ bankas 357 000 Lt (103 394 Eur) gyvenamojo namo įsigijimui, paskolos grąžinimo terminą nustatant iki 2048 m. gegužės 26 d. Įsigyjamas nekilnojamas turtas buvo įkeistas bankui.
Ieškovų teigimu, 2008 m. birželio 4 d. kredito draudimo sutartimi su UAB „Būsto paskolų draudimas“ jie apdraudė savo, kaip kredito gavėjų civilinę atsakomybę pagal pirmiau nurodytą 2008 m. gegužės 27 d. kredito sutartį.
Nutraukus kredito sutartį, nuo 2011 metų iki 2019 metų ieškovai mokėjo įmokas už kreditą ne AB „SEB“ bankas, bet atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir iš viso sumokėjo 33 489,42 Eur. Ieškovų skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. jie turėjo sumokėti iš viso 32 966,51 Eur, o faktiškai sumokėjo 33 489,42 Eur, todėl kredito sutartis ir po formalaus/tariamo jos nutraukimo dėl neva esminių sąlygų pažeidimo, iš tiesų buvo tinkamai ieškovų vykdoma, nepažeidžiant jokių esminių sutarties sąlygų.
Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas 2018 m. gegužės 28 d. su ieškovais sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo, pagal kurią buvo užfiksuotas nesumokėtos skolos likutis – 77 627,28 Eur, konstatuojant, kad kredito grąžinimui iki šios sutarties pasirašymo buvo sumokėta 25 070,54 Eur (Sutarties 1.8 punktas). Ieškovai nauju susitarimu įsipareigojo iki 2021 m. gegužės 30 d. sumokėti bendrovei dar 13 106,25 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d. jie su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė dar vieną sutartį dėl skolos grąžinimo (toliau – ir Sutartis), kurioje buvo nustatytas skolos grąžinimo grafikas, mokant nuo 500 Eur iki 700 Eur kas mėnesį, tačiau 2020 m. gruodžio 3 d. susidarė 3900 Eur skola atsakovei, nes ieškovai turėjo finansinių sunkumų. Ieškovai kreipėsi į atsakovę, prašydami sumažinti įmokas iki 100 Eur per mėnesį laikotarpiui iki 2021 m. birželio mėnesio, tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 7 d. nutraukė 2019 m. spalio 21 d. sutartį dėl skolos grąžinimo ir nukreipė likusios skolos išieškojimą iš įkeisto turto. 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto 2019 m. rugsėjo 4 d. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu.
Ieškovai nurodė, kad Vilniaus m. 20 notarų biuro notarės Jurgos Šamšonienės vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, buvo išduotas dar iki skolos grąžinimo sutarties nutraukimo. Be to, ieškovų skaičiavimu, jų skola sudaro 2,26 proc. suteikto kredito sumos, arba 1,43 proc. kredito, kartu su palūkanomis sumos, todėl negalėjo būti laikoma esminiu kredito sutarties pažeidimu.
Vėlesniu procesiniu dokumentu ieškovai nurodė, kad jie buvo įtraukti į civilinės bylos Nr. 2-11366-809/2014 procesą, todėl toje byloje priimtas sprendimas ieškovams turi prejudicinę galią. Atsižvelgdami į tai ieškovai atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų ir palaikė tik reikalavimus dėl 2019 m. spalio 21 d. sutarties dėl skolos grąžinimo, sudarytos tarp ieškovo G. S. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nutraukimo ir Vilniaus miesto 20-ojo notarės biuro notarės Jurgos Šamšonienės 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdomojo įrašo panaikinimo.
Ieškovų teigimu, 2019 m. spalio 21 d. sutartis buvo nutraukta, neatsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 3 d. prašymą atidėti /sumažinti/ išmokas, dėl ko laikytina, kad šis sutarties nutraukimas buvo atliktas pažeidžiant šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus. Pažymėjo, kad sutarties nutraukimas buvo atliktas tuo metu, kai šalyje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas, kas ženkliai apribojo ieškovų galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Ieškovai nurodė, kad vykdomasis įrašas naikintinas dėl to, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ į notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi esant šalių pasirašytai, galiojančiai ir nenutrauktai 2018 m. gegužės 28 d. sutarčiai su ieškovais dėl skolos grąžinimo, todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktais procesiniais dokumentais su ieškiniu nesutiko.
Dėl likusių ieškovų reikalavimų atsakovė nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d. sutartis dėl skolos grąžinimo buvo nutraukta laikantis sutarties 3.2.2. numatytos bendrovės teisės raštu įspėjus skolininkus prieš 30 kalendorinių dienų apie šios sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš skolininkų grąžinti bendrovei visą skolą, jeigu skolininkai padaro esminių šios sutarties pažeidimų. Vienas iš esminių šios sutarties pažeidimų – sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka negrąžinama bendrovei skola ir nemokamos palūkanos (sutarties 2.1.1 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, ji 2020 m. spalio 12 d. pranešimu informavo ieškovus apie netinkamą įsipareigojimų pagal sutartį dėl skolos gražinimo vykdymą, nustatė 30 d. terminą skolai padengti bei nurodė, kad iki nustatyto termino įsiskolinimų nepadengus sutartis bus vienašališkai nutraukta ir bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, sutarties dėl skolos grąžinimo nutraukimas atitiko sutarties sąlygas ir buvo pagrįstas bei teisėtas. Faktas, jog bendrovei buvo pateiktas prašymas sumažinti įmokas pagal sutartį dėl skolos grąžinimo, nesudarė pagrindo bendrovei nenutraukti sutarties, kadangi sutartyje nebuvo nustatytos bendrovės pareigos tokį prašymą tenkinti.
Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, atsakovė nurodė, kad bendrovė su ieškovais buvo sudariusi dvi sutartis dėl skolos grąžinimo: 2018 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. spalio 21 d. 2018 m. gegužės 28 d. sutartis dėl skolos grąžinimo nebuvo tinkamai vykdoma, todėl ši sutartis buvo nutraukta, prieš tai 2019 m. kovo 6 d. išsiuntus raginimą sumokėti įsiskolinimą pagal sutartį bei nustačius 30 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Nutraukus sutartį, bendrovė kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notarei išdavus vykdomąjį įrašą, ieškovai 2019 m. spalio 2 d. pateikė bendrovei prašymą atidėti/stabdyti priverstinį skolos išieškojimą ir mažinti skolą pagal draudimo sutartį. Tenkinus šį prašymą tarp bendrovės ir ieškovų buvo pasirašyta 2019 m. spalio 21 d. sutartis dėl skolos grąžinimo.
Kadangi prašomas panaikinti vykdomasis įrašas buvo išduotas nesant sutarties tarp šalių, todėl ieškinio argumentai dėl bendrovės piktnaudžiavimu teise, atsakovęs vertinimu, yra nepagrįsti. Priešingai, bendrovė ilgą laiką toleravo ieškovų netinkamus mokėjimus, siekė bendradarbiauti, kooperuotis su ieškovais, nuolat sudarydama galimybes mažinti skolą, nepradedant priverstinio skolos išieškojimo. Tačiau ieškovams vis tiek nevykdant įsipareigojimų bendrovei, bendrovė buvo priversta pateikti vykdymui 2019 m. rugsėjo 4 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą. 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdomasis įrašas buvo išduotas pagrįstai, pagal teisės aktų reglamentavimą ir jo panaikinti nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
AB „SEB“ bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą Nr. 2-11366809/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl 2013 m. vasario 6 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ priimto sprendimo. Nurodė, kad bankas 2014 m. vasario 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11366-809/2014 banko ieškinį patenkino visiškai, todėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2014 m. gegužės 30 d. sumokėjo 160 077,09 Lt bankui. Kai UAB „Būsto paskolų draudimas“ visiškai atsiskaitė su banku, pastarasis 2018 m. vasario 22 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir perleido savo turėtas reikalavimo teises į ieškovus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priėmė ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylos dalį dėl reikalavimų: 1) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2008 m. gegužės 27 d. kredito sutarties, sudarytos tarp ieškovo G. S. ir atsakovės AB SEB bankas 5 dalies 5.2 punkto ir 5.2.1 papunkčio sąlygą, kad “(…) Bankas turi teisę nutraukti Sutartį anksčiau, negu nustatyta Sutartyje, prieš 15 dienų kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs Kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu Kredito gavėjas padaro esminių Sutarties pažeidimų, o esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1-4.10 punktuose nustatytų Kredito gavėjo bet kokių įsipareigojimų nevykdymas arba bet koks netinkamas vykdymas. (...), modifikuojant šią sąlygą, kad esminiu sutarties pažeidimu yra laikomas kredito gavėjo įsipareigojimų sumokėti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo nevykdymas už ilgesnį, nei 6 mėnesių laikotarpį; 2) Pripažinti nepagrįstu ir negaliojančiu 2010 m. spalio 29 d. kredito sutarties, sudarytos 2008 m. gegužės 27 d. tarp ieškovo G. S. ir AB „SEB“ bankas nutraukimą; 3) Pripažinti nepagrįstu ir negaliojančiu 2013 m. vasario 6 d. atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendimą dėl 102 697,82 Eur draudimo išmokos išmokėjimo; 4) Pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl visų reikalavimų, kylančių iš kredito sutarties ir hipotekos lakštą, sudarytą tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „SEB“ bankas; 5) Pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 21 d. sutartį dėl skolos grąžinimo, sudarytą tarp ieškovo G. S. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, nutraukė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pakeitė AB „SEB“ banko procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje.
Teismo posėdžių metu ieškovų ir atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas papildomai nurodė, kad atsakovei sudarius antrą sutartį su ieškovais reikėjo nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, o paskui, esant reikalui, reikėjo padaryto antrą įrašą. Atstovas nurodė, kad ieškovė dirba mokytoja, o ieškovo darbinė veikla ir pajamos jam nėra žinomos. Atstovas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų galimybes vykdyti sutartį, taip pat įrodymų, kad COVID pandemija paveikė ieškovų finansines galimybes vykdyti sutartį.
Atsakovės atstovė pažymėjo, kad pats ieškovų atstovas patvirtino, jog ieškovų finansinė padėtis yra bloga. Jos teigimu, kreiptis dėl vykdomojo įrašo atsakovė galėjo po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. dar 2018 metų vasario mėnesį ir nebuvo reikalo jį panaikinti. Galiojant sutartims su ieškovais, atsakovė neperdavė jo antstoliui vykdyti, todėl nėra pagrindo abejoti jos sąžiningumu. Antstoliui vykdymui buvo perduota tik 2020 m. gruodžio 9 d., kai jokia sutartis jau nebegaliojo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teigimu, ieškovai visą laiką sutartį netinkamai, nesilaikydami susitarimo, o sutarties nutraukimo metu buvo pradelsę apie 3900 Eur.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priėmė ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, ir bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė, teismas daugiau dėl šių reikalavimų nepasisako ir bylą nagrinėja tik pagal likusius du reikalavimus.
Dėl reikalavimo pripažinti nepagrįstu ir negaliojančiu 2019 m. spalio 21 d. sutarties dėl skolos grąžinimo 2020 m. gruodžio 7 d. nutraukimą
Iš byloje esančių dokumentų nustatayta, kad ieškovų su atsakove 2019 m. spalio 21 d. sudaryta „Sutartis dėl skolos grąžinimo“ buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 7 d.
Nagrinėjamu atveju ieškovai neginčijo, kad sutartis buvo vykdoma netinkamai ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl atsakovės nurodytų sutarties nutraukimo metu egzistavusių ieškovų mokėtinų sumų (3900 Eur) nepagrįstumo.
Ieškovai taip pat neginčijo, kad atsakovės siųstą raginimą gavo, tačiau per nustatytą terminą skolos nepadengė.
Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.
Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
Kaip matyti iš šalių sudarytos 2019 m. spalio 21 d. sutarties dėl skolos grąžinimo 3.3.2 punkto, šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu skolininkai padaro esminių šios sutarties pažeidimų. Esminiu sutarties pažeidimu laikomi bet kokie Sutarties 2.1.1-2.1.7. punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymo atvejai. Sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad ieškovai privalo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka grąžinti skolą ir mokėti palūkanas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, faktinė situacija atitinka ne tik Sutarties, bet ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kuriems esant šalis gali nutraukti sutartį. Sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio mėnesį, ieškovų skolai esant 3900 Eur, kas, įvertinat Sutartyje įtvirtintus mokėjimus, sudaro daugiau kaip 6 mokėjimus iš eilės. Sutartyje buvo nustatyti 24 mokėjimai iš viso, todėl, teismo vertinimu, esant skolai, kuri viršija šešių mokėjimų dydį, toks pažeidimas tiek pagal Sutartis, tiek pagal CK nuostatas ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019) gali būti laikomas esminiu ir sudarančiu pagrindą Sutarčiai nutraukti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patys ieškovai pirminiame savo ieškinyje, reikšdami reikalavimus ir prašydami modifikuoti kredito sutartį, buvo nurodę esminiu sutarties pažeidimu laikyti kredito gavėjo įsipareigojimų sumokėti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo nevykdymą už ilgesnį, nei 6 mėnesių laikotarpį. Nors vėliau ieškovai atsisakė reikalavimų, susijusių su kredito sutartimi su AB „SEB bankas“, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant dėl su atsakove sudarytos Sutarties nutraukimo teisėtumo, kai faktiškai pradelsti mokėjimai viršija 6 mėnesių įmokas, pirminiame ieškinyje išreikšta ieškovų pozicija yra svarbi tuo aspektu, kad ji atskleidžia pačių ieškovų vertinimą, jog yra sąžininga ir teisinga ilgesnį nei 6 mėnesių sutarties nevykdymą laikyti esminiu sutarties pažeidimu.
Kaip jau buvo minėta, sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, todėl yra svarbu įvertinti, ar Sutartis galėjo (gali) būti vykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015), o sprendžiant, ar neįvykdymas teikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 54 punktas).
Nagrinėjamu atveju pats ieškovo atstovas pripažino, jog dėl nepalankios situacijos buvo netinkamai vykdomos Sutarties sąlygos, o reikalaudami tęsti sutarties vykdymą, ieškovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie yra mokūs ir turi galimybę toliau tinkamai tęsti savo sutartinių prievolių vykdymą taip, kai buvo sutarta. Duomenų, kad ieškovai po sutarties nutraukimo yra sumokėję skolą bei yra finansiškai pajėgūs tinkamai vykdyti įsipareigojimus, taip pat nepateikta.
Teismas pažymi, kad ieškovų piktavališkumas (ar jo nebuvimas) vykdant Sutartį nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, tačiau yra reikšminga tai, kad ieškovai buvo du kartus paraginti įvykdyti Sutartį: suėjus pirmame raginime nustatytam terminui, t. y. 2020 m. liepos 22 d., atsakovė Sutarties nenutraukė ir pakartotinai ieškovams suteikė galimybę ją išsaugoti ir vykdyti, tačiau per nustatytą terminą ieškovai sutarties pažeidimų nepašalino. Tai suponuoja, kad ieškovų teiginiai dėl atsakovės nebendradarbiavimo laikytini nepagrįstais. Atvirkščiai, nuolatinis prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys, teismo vertinimu, suteikė pagrindą atsakovei abejoti, kad Sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas pažymi, kad atsakovė turėjo pagrindą tikėtis, jog prievolės, kylančios Sutarties, bus vykdomos laiku, tačiau ieškovų elgesys ilgą laiką reguliariai nemokant įmokų bei nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad jei Sutartis ir bus atnaujinta, ieškovai bus finansiškai pajėgūs ją tinkamai ir laiku vykdyti, nesudarė pagrindo atsakovei manyti, jog sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Ieškovų padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, ir tai padarė laikydamasi Sutartyje nustatytos tvakos, todėl nėra pagrindo vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Dėl reikalavimo panaikinti vykdomąjį įrašą
Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 20-ais notarų biuras vykdomąjį įrašą išdavė 2019 m. rugsėjo 4 d. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu išsakytus šalių atstovų argumentus, darytina išvada, kad byloje nebėra ginčo dėl to, kad vykdomojo įrašo išdavimo metu nebegaliojo atsakovės sutartis su ieškovais. Bylos duomenimis, kurių ieškovai nenuginčijo, 2018 m. gegužės 28 d. sutartis dėl skolos grąžinimo dėl netinkamo jos vykdymo buvo nutraukta 2019 m. kovo 6 d., tada atsakovė 2019 m. liepos 22 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus m. 20-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o Vilniaus m. 20-ais notarų biuras vykdomąjį įrašą išdavė 2019 m. rugsėjo 4 d. Tenkinus ieškovų 2019 m. spalio 2 d. prašymą, antroji atsakovės sutartis su ieškovais dėl skolos grąžinimo buvo pasirašyta tik 2019 m. spalio 21 d., t. y. po vykdomojo įrašo išdavimo.
Nors ieškovų atstovas nurodė, kad sudarius antrąją Sutartį, vykdomasis įrašas turėjo būti panaikintas, tačiau nenurodė tokią poziciją pagrindžiančių teisiškai reikšmingų argumentų. Byloje nėra ginčo, kad galiojant antrajai Sutarčiai, vykdomasis įrašas nebuvo perduotas vykdyti anstoliui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-381 „Dėl Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18 punkte nustatyta, jog skolininko ar kreditoriaus prašymu notaras panaikina vykdomąjį įrašą, jeigu iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti skolininkas prievolę įvykdo sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad prievolė atsakovei nėra įvykdyta, todėl ieškovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 5,41 Eur, ši suma, atsižvelgiant į kiekvienam ieškovui tenkančią dalį, valstybės naudai nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.