Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1010-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: e2A-1010-324/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: R. V.
Atsakovas: Z. V.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-1010-324/2023Teisminio proceso Nr.

2-69-3-19982-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ir atsakovo Z. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. patikslintą (papildomą) ieškinį atsakovui Z. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, turto padalinimo ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo ir atsakovo Z. V. patikslintą priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. V. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo Z. V. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei pavardę V., o atsakovui V.; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,58 idealines dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 46/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir paskirti naudotis žemės sklypo A A1 dalį pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, sudarytą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezininkai“ (toliau – ir ieškovės planas); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,42 id. dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visą pastatą - ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), 0,42 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 54/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir paskirti naudotis žemės sklypo B dalį pagal Planą; 4) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu: atsakovui paskirti naudotis šias gyvenamo namo patalpas: pirmame aukšte patalpas 1-1 (2,02 kv. m), 1-2 (6,41 kv. m), 1-3 (24,11 kv. m); antrame aukšte patalpas 1-10 (2,25 kv. m), 1-11 (1,79 kv. m), 1-12 (24,17 kv. m), viso 60,75 kv. m.; ieškovei paskirti naudotis šias patalpas: pirmame aukšte patalpas 1-4 (2,08 kv. m), 1-5 (5,99 kv. m), 1-6(17,98 kv. m), 1-7 (15,26 kv. m); antrame aukšte patalpas 1-8 (32,99 kv. m), 1-9 (9,86 kv. m), viso 84,16 kv. m.; bendram šalių naudojimuisi palikti inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti ieškovei teisę įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį, atsakovui pripažinti teisę įsirengti atskirą vandens, dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo vandens ir dujų įvado; 6) po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui AB SEB pripažinti solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini), joje susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai. Su atsakovu buvo bandyta rasti bendrą kompromisą ir išsaugoti santuoką, tačiau atsakovas tam buvo abejingas ir nerodė noro bei pastangų. Toks sutuoktinio elgesys ilgą laiką itin pablogino ieškovės ir dukros psichologinę būseną, ji buvo priversta su dukra išsikelti laikinai gyventi į nuomojamą butą, nes dėl nuolatinio šaukimo, rėkimo, žeminimo, konfliktavimo nebuvo galima pilnavertiškai jaustis, gyventi. Skyrium gyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas neprisidėjo prie ieškovės gyvenimo kokybės nei materialiai, nei moraliai, kas itin apsunkino jos kasdienį gyvenimą. Mano, kad santuoka yra nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nevykdo savo kaip sutuoktinio pareigų, yra nesugyvenama ir konfliktiška asmenybė. Atsakovas nebendrauja su savo suaugusiais vaikais, nepalaiko ryšio, nesidomi jų gyvenimu arba tik paskambina siekiant sumenkinti, apkalbėti, apkaltinti kažkuo ieškovę. Atsakovas pažeidė abipusės pagarbos pareigą, kadangi visiškai nepaisė sutuoktinės nuomonės, nesitarė su ja dėl bendro kasdieninio gyvenimo, laisvalaikio praleidimo, pinigų panaudojimo, jis liepdavo nesikišti į jo turimų pinigų tvarkymą. Net ir gyvenant skyrium ieškovė tvarko mokesčių mokėjimo reikalus. Nuo 2015 m. pabaigos tik kartais atsakovas duoda pinigų mokesčiams už savo dalį kredito ar komunalinių mokesčių. Siekiant išvengti šeimos būsto, kito turto arešto, ieškovė apmokėdavo atsakovo asmenines skolas. Pinigų atsakovas ieškovei nėra grąžinęs. Santuokos iširimui didelę įtaką padarė ir tai, kad atsakovas turėjo keletą meilužių, su viena moterimi kelis metus draugavo, vyko pas savo gimines, į užsienį. Atsakovas nedirba ir dėl konfliktiško elgesio negali ilgai padirbti vienoje įmonėje. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, žemės sklypas. Pagal siūlomą turto padalijimą ieškovei atitenka 0,58 idealiosios namo dalys, o atsakovui 0,42 idealiosios namo dalys. Ieškovei atitenka 23 kv. m didesnė namo dalis, todėl ji sutinka, kad ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų paskirtas naudotis atsakovui. Mano, kad tokia tvarka nepažeidžia šalių interesų, kadangi ieškovei atitenka senos 1935 m. statybos, didesnio nusidėvėjimo, mažesnės vertės medinio namo dalies patalpos, o atsakovui naujai pastatytas pastatas, kurių vertė didesnė. Įvertintina ir tai, kad atsakovui atitenka didesnė žemės sklypo dalis. Yra pagrindas paskirti ieškovei didesnę gyvenamojo namo dalį ir dėl to, kad jį perkant, rekonstruojant buvo investuotos lėšos, gautos perleidus jos asmeninį turtą, ir panaudotos lėšos, gautos iš tėvo dovanų. Perkant (duomenys neskelbtini) namo dalį, ieškovės tėvas buvo padovanojęs 30 000 Lt, kurie panaudoti pirkimui, o perleidus šiuos namus buvo perkama (duomenys neskelbtini) esanti namų valda. Į (duomenys neskelbtini) namo rekonstrukciją buvo investuoti paveldėti pinigai ir pinigai, gauti pardavus paveldėtą turtą. Namas (duomenys neskelbtini) yra šildomas dujomis, kurių katilas įrengtas atsakovui tenkančiose patalpose. Ieškovė pageidauja įsirengti savo patalpose kitą katilą, prisijungiant prie to paties dujų įvado, įsirengti atskirą įėjimą iš (duomenys neskelbtini) pusės, kuris rekonstrukcijos metu buvo užaklintas, taip pat pageidauja prisijungti prie vandens įvado atskirą atšaką. Siekiant išvengti šalių konfliktų, būtina įsirengti ir atskirą elektros įvadą.

3. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų šalių kaltės, paliekant ieškovei pavardę V., o atsakovui V.; 2) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti: 0,58 idealines dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskiriant jam naudotis pirmame aukšte patalpas 1-4 (2,08 kv. m), 1-5 (5,99 kv. m), 1-6(17,98 kv.m), 1-7 (15,26 kv. m), o antrame aukšte patalpas 1-8 (32,99 kv. m), 1-9 (9,86 kv. m), iš viso 84,16 kv. m.; ½ dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant jam naudotis žemės sklypo dalimi, atsakovo užsakymu UAB „Geodezininkai“ parengtame žemės sklypo plane (toliau – ir atsakovo planas) pažymėta raide A (204 kv.m.); ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti: 0,42 id. dalis pastato gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskiriant naudotis pirmame aukšte patalpas 1-1 (2,02 kv. m), 1-2 (6,41 kv. m), 1-3 (24,11 kv. m), o antrame aukšte patalpas 1-10 (2,25 kv. m), 1-11 (1,79 kv. m), 1-12 (24,17 kv. m), iš viso 60,75 kv. m.; ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant jai naudotis žemės sklypo dalimi, atsakovo užsakymu UAB „Geodezininkai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta raide B (204 kv. m.); bendram šalių naudojimuisi palikti inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalį, atsakovo užsakymu UAB „Geodezininkai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą raide C (117 kv. m.); 3) pripažinti ieškovei ir atsakovui teisę įsirengti atskirus elektros įvadus į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), teisę įsirengti atskirą vandens, dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo vandens ir dujų įvado; 4) nustatyti šalims šešerių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visoms persikraustymo procedūroms atlikti, atskirų vandens, dujų įvadų ir tiekimo darbų atlikimui; 5) po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui AB SEB pripažinti solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole; 6) patikslinto ieškinio pašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą neištikimybe, nesirūpinimu šeima, lojalumo pareigos nevykdymu, ieškovės nuomonės nepaisymu. Paskutiniais santuokos metais šalims gyvenant kartu, atsakovas iš ieškovės patyrė pastovų psichologinį smurtą – ieškovė rėkdavo ir šaukdavo ant atsakovo, terorizuodavo jį vaikų akivaizdoje. Atsakovas negalėdavo ir nenorėdavo tokiu pat būdu gintis, tad įsiplieskus barniams ir ginčams, ieškovei naudojant psichologinį smurtą, atsakovas užsidarydavo sandėliuke, vonioje ar garaže, kad jo nepasiektų ieškovės riksmai ir jis galėtų atgauti ramybę. Atsakovo pastangos šeimai ieškovei atrodė bevertės, nereikalingos. Ieškovas statė šeimos namus, daug metų šiuos darbus dirbdavo po savo darbų. Ieškovė statybos metais nesidomėjo namais, nepadėjo atsakovui. Dėl motinos suformuotos neigiamos nuomonės apie jį vaikai su atsakovu nebendrauja, tai labai skaudina atsakovą. Atsakovas vienas rūpinosi ne tik statybomis, namais, bet ir žemės sklypu, pasodino sodą, kasmet sodina daržoves, gėles. Atsakovui nepavyksta pasikalbėti su ieškove, nes ji vengia be kokio bendravimo, nesiskaito su atsakovu, nelaiko jo lygiaverčiu partneriu. Būtent atsakovas dėl tokio ieškovės elgesio patyrė didelę žalą, sugadino sveikatą. Faktiškai tokie įtempti sutuoktinių santykiai tęsiasi jau 10 metų. Prieš 10 metų šalys kalbėjo apie skyrybas, bet tuo metu abu priėjo prie išvados, kad jų nei vienam nereikia, nors nuo to laiko santykiai tik blogėjo. Šalių šeimos jau seniai nebėra, neegzistuoja jokių tarpusavio ryšių, bendrų interesų, lojalumo ir pagarbos, santuoka iširusi ir nutrauktina. Atsakovo nuomone, abu sutuoktiniai kalti, kad negebėjo sukurti tvirtos šeimos, išlaikyti meilės ir pagarbos, remti vienas kitą moraliai, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nekilnojamas turtas turėtų būti padalintas taip, kad atitiktų abiejų šalių interesus. Ieškinyje ir ieškovės parengtoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2022 m. rugsėjo 29 d.) ieškovė siūlė nekilnojamą turtą – statinius – padalinti taip, kaip to patikslintu priešieškiniu prašo atsakovas, tokios nuosavybės dalys ir naudojimosi tvarka faktiškai atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi tvarką: ieškovė jau keletą metų negyvena sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje valdoje ir nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, atsakovas naudojasi senąja namų valdos dalimi, kurią ieškovė ir siūlė palikti jam naudotis. Patikslintu ieškiniu ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nes, padalinus gyvenamąjį namą ir nustačius jo naudojimosi tvarką pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, atsakovas praranda priėjimą prie dalies namo, kas apribotų jo galimybes prižiūrėti ir remontuoti turtą. Jo užsakymu buvo parengta naudojimosi žeme tvarka, kuri atitinka abiejų šalių interesus: kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti naudotis žemės sklypo dalis yra vienoda, abi šalys turės priėjimą prie jiems priskirtų naudotis gyvenamojo pastato dalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu patikslintą (papildomą) ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „V.”, atsakovui „V.“. Padalino santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,58 idealiąsias dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,58 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 46/100 dalis Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir paskyrė naudotis žemės sklypo A, A1 dalis pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, sudarytą UAB „Geodezininkai“; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,42 idealiąsias dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,42 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 54/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir paskyrė naudotis žemės sklypo B dalį pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, sudarytą UAB „Geodezininkai“; nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei paskyrė naudotis šias patalpas: pirmame aukšte patalpas 1-4 (2,08 kv. m), 1-5 (5,99 kv. m), 1-6 (17,98 kv. m), 1-7 (15,26 kv. m); antrame aukšte patalpas 1-8 (32,99 kv. m), 1-9 (9,86 kv. m), viso 84,16 kv. m; atsakovui paskyrė naudotis šias gyvenamo namo patalpas: pirmame aukšte patalpas 1-1 (2,02 kv. m), 1-2 (6,41 kv. m), 1-3 (24,11 kv. m); antrame aukšte patalpas 1-10 (2,25 kv. m), 1-11 (1,79 kv. m), 1-12 (24,17 kv. m), viso 60,75 kv. m; bendram ieškovės ir atsakovo naudojimuisi nusprendė palikti inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo C dalį pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, sudarytą UAB „Geodezininkai“; pripažino ieškovei teisę įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini); pripažino atsakovui teisę įsirengti atskirą vandens, dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo vandens ir dujų įvado; nustatė šalims 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persikraustymo procedūroms, atskirų vandens, dujų įvadų ir tiekimo darbams atlikti; nustatė, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė; kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 485,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžeto pajamas 326,50 Eur žyminį mokestį ir 535 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

6. Nustatė, kad remiantis šalių pripažintais faktais sutuoktiniai kartu nustojo gyventi 2019 metais, kai ieškovė išėjo iš bendrų namų, tačiau santuokiniai ryšiai nutrūkę daugiau kaip dešimtmetį; šalims gyvenant santuokoje gimė vaikai, kurie yra pilnamečiai; santuokos metu sutuoktiniai įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto: po santuokos sudarymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys yra įsigijusios nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas įsigytas 2002 m. liepos 9 d., yra registruotas atsakovės vardu ir kartu su žemės sklypu, ant kurio stovi namas, yra įkeistas sutartine hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), pakartotinai įkeistas hipoteka 2006 m. birželio 21 d. (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), SEB bankui suteikus kreditą būsto statybos refinansavimui ir apmokėti už perkamas statybines medžiagas.

7. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia skirtingą šalių požiūrį į vaikų auklėjimą, pagalbą pilnamečiams vaikams, tačiau neįrodo atsakovo nesirūpinimo šeima/ vaikais fakto, nulėmusio santuokos iširimą. Iš pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad šalys dėl apsunkintos komunikacijos gyveno skirtingus gyvenimus ir apie savo pasirinkimus, sprendimus, finansinių lėšų panaudojimą (įskaitant atvejus, kai vaikams buvo duodami grynieji pinigai) viena kitos neinformuodavo. Ieškovė teigė, kad atsakovas iki 2016 metų mokėjo mokesčius ir šeimoje buvo įprasta, kad ji savo pinigines lėšas skiria vaikams ir maistui, o jis mokesčiams. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. ieškovė mokėjo mokesčius už vandenį, dujas, elektrą. Teismas sprendė esant tikėtina, kad sutuoktiniai pareigomis dėl mokesčių mokėjimo, vaikų išlaikymo dalijosi chaotiškai. Duomenys apie turėtus įsiskolinimus nepagrindžia, kad atsakovas nemokus ar naudojo šeimos bendras pajamas išskirtinai tik savo reikmėms. VSDFV išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina, kad nuo 1999 m. gegužės 21 d. Z. V. dirbo kaip savarankiškai dirbantis asmuo, turėjo savo firmą „(duomenys neskelbtini)“, daugiausia vertėsi individualia veikla, yra trumpais laikotarpiais dirbęs keliose bendrovėse, todėl atsakovės argumentai, kad atsakovas ilgą laiką nedirbdamas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, yra nepagrįsti. Teismas laikė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Sprendė, kad ieškovė nepateikė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės. Padarius priešingą išvadą teismas remtųsi tik ieškovės nurodytomis prielaidomis, subjektyviu manymu. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai negebėjo kalbėtis, nusileisti, ieškoti kompromisų, spręsti iškilusių problemų, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad konfliktai konstruktyviai šeimoje nebuvo sprendžiami. Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymėjo kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą. Teismas padarė išvadą, kad, byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima gyventų darniai kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti abu sutuoktiniai. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio. Teismas manė, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Faktinė šalių santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnio 4 dalis).

8. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

9. Nurodė, kad ginčas tarp šalių iš esmės kyla dėl naujosios ir senosios namo dalies pasidalijimo. Teismas, atsižvelgdamas į dalijamo turto ypatumus, sprendė, kad prioritetinis turto atidalijimas natūra šiuo atveju yra galimas ir labiausiai atitinkantis šalių interesus. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti padalijamas atskiriant namo medinę ir mūrinę dalį kaip du atskirus vienetus, suformuojant du atskirus įėjimus, mūrinėje dalyje įrengiant virtuvę, vonios kambarį ir laiptus į antrą aukštą. Tarp šalių nėra ginčo dėl padalijamo turto vertės, abi šalys sutinka, kad senoji namo dalis verta mažiau, negu naujoji. Atsakovas savo iniciatyva nukrypo nuo statybos projekto ir to neneigia, todėl teismas laikė, kad remiantis protingumo ir sąžiningumo principais jam turėtų tekti ir pareiga, susijusi su iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Teismas padarė išvadą, kad labiausiai šalių interesus atitiktų toks turto padalijimo būdas ir nustatyta naudojimosi tvarka, kai, siekiant suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, ieškovei paliekama senoji gyvenamojo pastato dalis, kuri, nors ir didesnė, tačiau yra mažesnės vertės, o atsakovui paliekama naujoji mūrinė gyvenamojo namo dalis, kurioje, nors šiuo metu nėra virtuvės ir sanitarinio mazgo, tačiau pagal projektą tam numatytos patalpos ir yra objektyviai įmanomas jų įsirengimas, tuo pačiu užtikrinant, kad atsakovas galėtų gyventi dalyje, į kurios statybą jis yra investavęs daugiausia savo laiko ir pastangų. Teismas nustatė bendram šalių naudojimui žemės sklypo C dalį pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, sudarytą UAB „Geodezininkai“. Teismas patenkino ieškovės patikslinto (papildomo) ieškinio reikalavimus dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atmetė analogiškus atsakovo priešieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai bei esant byloje duomenims apie reikalavimus elektros, vandens bei dujų įvadų įrengimui, teismas pripažino ieškovei teisę įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), o atsakovui teisę įsirengti atskirą vandens, dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo vandens ir dujų įvado. Šalims nustatė 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persikraustymo procedūroms, atskirų vandens, dujų įvadų ir tiekimo darbams atlikti.

10. Nurodė, kad sutuoktiniai turi bendrą kreditorių SEB bankas, AB pagal 2006 m. balandžio 28 d. Paskolos sutartį (Kredito sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo ginčo dėl prievolės pobūdžio ir vykdymo, todėl teismas patenkino šalių reikalavimą, po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą pagal 2006 m. balandžio 29 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui AB SEB pripažino solidariąja R. V. ir Z. V. prievole.

11. Nurodė, kad byloje šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai. Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį teismas padarė išvadą, kad patikslintas (papildomas) ieškinys ir patikslintas priešieškinis patenkinti po 50 procentų. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

12. Nurodė, kad už ieškinį dėl santuokos nutraukimo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 504 Eur. Ieškovė sumokėjo 160 Eur žyminį mokestį, teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi jai buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (344 Eur) sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Ieškovė iš viso patyrė 971,19 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu atsakovas 100 proc. buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. kovo 14 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1070 Eur. Materialiuoju teisiniu atžvilgiu patenkinta 50 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų, todėl 50 procentų valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų 535 Eur teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą priteistinos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės (CPK 96, 99 straipsniai). 344 Eur dalis žyminio mokesčio mokėjimo ieškovei buvo atidėta teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis 504 Eur. Patenkinus 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, pusė šio žyminio mokesčio (252) priteistina iš ieškovės valstybei. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 160 Eur žyminio mokesčio, iš jos valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis yra 92 Eur. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kurio 50 procentų reikalavimų buvo patenkintas. Teikdamas priešieškinį jis nemokėjo žyminio mokesčio, kadangi buvo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už patikslintą priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma (pritaikius 2022 m. birželio mėnesio vartotojų kainų indeksą 126,6) yra 469 Eur (374+95=469). Atsižvelgiant į tai iš ieškovės valstybei priteistina 234,50 (469:2) Eur mokėtinos už patikslintą priešieškinį sumos. Iš viso valstybei iš ieškovės teismas priteisė 861,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96, 99 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, patenkinus 50 procentų ieškovės reikalavimų ir atitinkamai 50 procentų atsakovo reikalavimų atmetus, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 485,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą: 1) pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą ir priteisti ieškovei iš jo 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 2) nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ir paskirti ieškovei naudotis žemės sklypo dalimis A-126 kv.m., A1-56 kv.m., atsakovui B-231 kv.m. , bendram šalių naudojimuisi C-114 kv.m. pagal planą, esantį bylos 2 tome b.l. 83-84; 3) nustatyti ieškovei ir atsakovui 2 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persikraustymo, įvadų atlikimo darbams; priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas išlaidas byloje, patirtas pirmosios instancijos teisme bei valstybei už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės. Teismas įrodymus įvertino neobjektyviai, nevisapusiškai, padarė neteisingas išvadas dėl santuokos iširimo priežasčių. Tai įtakojo ir įstatymo dėl neturtinės žalos nepagrįstą netaikymą. Teismas nenurodė, kaip pasireiškė ieškovės kaltė, jos nepagrindė įrodymais.

13.2. Atsakovas neteikė įrodymų, kuriais įrodytų sutuoktinės kaltę, sutuoktinės kaltę grindė tik savo subjektyviais paaiškinimais, tačiau jie nepatikimi, duoti konfliktiškai nusiteikusio sutuoktinio.

13.3. Teismas neobjektyviai vertino ir padarė neteisingas išvadas dėl ieškovės pateiktų įrodymų: ieškovė pateikė banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtino ne tik sūnaus Ž. V. finansinę paramą, bet ir mokesčių mokėjimą, skolų mokėjimą. Atsakovas neteikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis atliko mokėjimus, dėl šeimos gerovės patyrė išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV), kad ji visą gyvenimą dirbo keliuose darbuose, gavo nuolatines pajamas, tai pripažino ir atsakovas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo darbo užmokestį, gautas pajamas iš individualios veiklos, turto–pajamų deklaracijų ir pan. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo pajamų, įmonę, vykdė individualią veiklą. Individualios veiklos ar įmonės įregistravimas savaime nepatvirtina pajamų gavimo, todėl teismo išvados negali būti grįstos tik subjektyviu atsakovo paaiškinimu ir įmonės įregistravimo faktu.

13.4. Teismas neobjektyviai vertino ieškovės pateiktus įrodymus apie skolas ir jos mokėjimus bei padarė neteisingas išvadas, jog tariamai tai nepatvirtina, kad atsakovas neturėjo pajamų ar pajamas naudojo ne šeimos interesais. Teismas neobjektyviai įvertino ir atsakovo parodymų visumą apie skolas, nes vadovavosi tik tam tikrais jam naudingais epizodiniais paaiškinimais.

13.5. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas nežinojo fakto apie skolą ir kad sutuoktinė ją apmoka. Pats atsakovas teisme pripažino aplinkybę apie skolą už ryšio paslaugas, tik nurodė, kad jis nesutiko su ja, kad jam buvo tas pats, kas ką jam siuntinėja. Atsakovas neturėjo pajamų, į kurias galima būtų nukreipti priverstinį išieškojimą, ką gerai žinojo ieškovė, ji suvokė, kad skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į jos uždarbį, todėl aplinkybių priversta mokėjo sutuoktinio skolą dalimis.

13.6. Teismas neįvertino ir kitų pateiktų įrodymų, kurie patvirtino atsakovo kaltę, neigiamai charakterizavo atsakovo asmenybę, parodė jo nesirūpinimą šeimos gerove, aplaidumą iškilusioms problemoms, jų nesprendimą ir kt. Byloje nustatyta, kad buvo vykdomas išieškojimas dėl atsakovo vaikų iš pirmosios santuokos išlaikymo, dėl kurio atsakovas nurodė, kad jam nerūpi, neįdomu, kas ten vyksta. Buvo pateiktas Registrų centro išrašas, patvirtinantis sutuoktinių nekilnojamojo turto areštą, abi šalys pripažino, kad tai buvo dėl atsakovo skolų. Byloje yra 2017 m. antstolės patvarkymas, iš kurio matyti, kad iš atsakovo buvo išieškoma 43,44 Eur skola dėl administracinės nuobaudos.

13.7. Teismas neteisingai vertino nustatytą aplinkybę, kad atsakovas visai nerėmė pilnamečių vaikų, nevertino, kad jis neteikė jokios finansinės paramos nepilnamečių vaikų išlaikymui.

13.8. Abiejų nepilnamečių vaikų neišlaikymas ir visiškas nerėmimas besimokant aukštojoje mokykloje negali būti pateisinamas tik skirtingu požiūriu į pilnametį vaiką, jo savarankiškumo ugdymu.

13.9. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino šalių susirašinėjimą ir padarė neteisingas išvadas, kad tai nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Iš laiškų turinio akivaizdu, kad siekiant sudaryti normalias, ramias sąlygas dukrai mokytis, ruoštis egzaminams, ji prašydavo atsakovo užtikrinti ramią aplinką, netriukšmauti. Teismas turėjo vadovautis ir atsakovo pripažintu faktu, kad jis yra konfliktiška asmenybė, sangvinikas, greitai užsidegantis.

13.10. Teismas akcentavo, kad atsakovas prie namo statybų prisidėjo savo darbu, daug laiko skyrė statyboms, tačiau neįvertino, kad statybos yra neužbaigtos daugiau nei 20 metų dėl paties atsakovo aplaidumo, nerūpestingumo, nesugebėjimo pasirūpinti statybinėmis medžiagomis, tingėjimo, pajamų neturėjimo. Jis pripažino, kad turėjo sutuoktinės įgaliojimą dokumentų tvarkymui, statyboms, tačiau, savavališkai pakeitęs stogo sprendimus, toliau gyveno nerūpestingai, abejingai šeimos turtui, nepakoregavo projekto. Ieškovei nustojus duoti lėšas statybos darbai baigėsi, nes atsakovas daug metų nedirba ir negali pasirūpinti šeimos būsto tinkamu sutvarkymu. Teismas neįvertino namo vidaus, išorės, kiemo vaizdo, ūkinio pastato nuotraukų.

13.11. Atsakovas pripažino, kad jis negrįždavo į namus, kad išvykdavo atostogauti be šeimos į kitas šalis, kad vykdavo su kita moterim. Į ieškovės atstovės klausimus jis atsakydavo, kad jo su ieškove niekas nesiejo, kad miegojo atskirai, kad šeima jau buvo iširus ir jis galėjo daryti ką nori.

13.12. Pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą, iš jo ieškovės naudai priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes ieškovė ilgai kentėjo, taikstėsi, tikėjosi išsaugoti šeimą, siekė išvengti barnių, triukšmo, dėl to rašė laiškus, vėliau išsikraustė iš namų. Šalių sūnus patvirtino, kad gyvendama santuokoje mama daug verkė dėl tėvo, ėjo miegoti į virtuvę ir pan.

13.13. Spręsdamas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, siekiant išvengti nesusipratimų registruojant teismo sprendimą dėl daiktinių teisių ir nuosavybės statuso, teismas turėtų patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant bendram naudojimuisi atitekusios dalies žymėjimą ne tik raide, bet ir skaičiumi, rodantį tam tikros dalies dydį, nes byloje yra keli naudojimosi tvarkos pasiūlymų projektai, kuriuose nurodyta ta pati data. Įvertinus tai, kad priteistos 0,46 ir 0,54 dalys, naudojimosi projektas yra tas, kuriame bendras naudojimosi plotas C yra 114 kv.m., ieškovei atitenka naudojimuisi dalys A-126 kv.m. ir A1 56 kv.m., o atsakovui – B -231 kv.m. Tikslinga nurodyti ir bylos lapą, kuriame yra planas (2 tomas, b.l. 83-84).

13.14. Nesutiktina su teismo nustatytu 6 mėn. terminu, per kurį šalys turėtų atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas neįvertino, kad byla yra užsitęsusi, ieškovė siekia kuo greičiau įsirengti atskirą įėjimą, atskirti savo naudojamas patalpas, įvadus, kad galėtų grįžti gyventi į namus, nes siekdama išvengti konfliktų ji ilgą laiką nuomojasi būstą. Persikraustymas iš vienos patalpos į kitą yra nesudėtingas ir daug laiko nereikalaujantis procesas, tam pakanka 2 mėnesių. Atsakovas niekur nedirba, nuolat būna namuose, yra statybų žinovas, inžinierius bei statybininkas, jam nekils problemų atlikti reikiamus veiksmus, juolab kad ir atsakovas prašė nustatyti trumpesnį 4 mėn. terminą.

13.15. Nesutiktina su teismo išvada, kad patikslintas (papildomas) ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini po 50 procentų. Teismas nepagrindė tokio skaičiavimo, ši išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Faktiškai buvo patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl išlaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai, o ne remiantis prielaidomis. Teismas neteisingai nurodė ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dydį 160 Eur, nes už papildomą ieškinį 2023 m. rugsėjo 9 d. ji yra sumokėjusi papildomai dar 100 Eur.

14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų paskirti jam gyvenamojo namo ir žemės sklypo atitinkamas dalis, nenustatė jo pasiūlytos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, taip pat dalis, kuriomis teismas pripažino ieškovei teisę įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovui teisę įsirengti atskirą dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo dujų įvado bei nustatė šalims 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persikraustymo procedūroms, atskirų dujų įvadų ir tiekimo darbams atlikti. Prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovas siūlė nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovei ir atsakovui paskiriant po 204 kv. m asmeninio naudojimo žemės sklypo dalis (plane pažymėtomis A ir B) pagal atsakovo parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo, jų analizavimo, nenagrinėjo ir nemotyvavo aplinkybių, kuriais šalių pateiktais žemės sklypo naudojimosi tvarkos planais jis vadovavosi. Byloje buvo pateikti du žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai, parengti tos pačios UAB „Geodezininkai“ tą pačią 2022 m. rugpjūčio 3 dieną. Pirmas į bylą pateiktas planas buvo parengtas pagal ieškovės pasiūlytą variantą, antrasis – pagal atsakovo pasiūlytą žemės naudojimosi tvarkos variantą. Ir ieškovės, ir atsakovo pasiūlytuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos planuose nustatyta, kad atsakovui atitenka asmeninio naudojimo žemės sklypo dalys A ir A1 (ieškovės plane) arba A (atsakovo plane), o ieškovei B (atsakovo ir ieškovės pateiktuose planuose), tik skiriasi asmeninio naudojimo dalys. Pagal ieškovės siūlomą variantą atsakovui tenka 182 kv.m asmeninio naudojimo žemės (A+A1), ieškovei 229 kv.m (dalis B). Pagal atsakovo siūlomą variantą atsakovui ir ieškovei tenka po 204 kv.m asmeninio naudojimo žemės (A+A1), pagal ieškovės siūlomą planą – ieškovei 229 kv.m (dalis B). Tačiau ieškovė savo papildomame ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti jai 46/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti naudotis žemės sklypo A, A1 dalis pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarką, nors jos pasiūlytame plane A, A1 dalys atitenka būtent atsakovui. Tai reiškia, kad teismas, priteisęs ieškovės naudai 46/100 dalis arba 239 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesirėmė pačios ieškovės pasiūlymu, išdėstytu jos parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, todėl įgyvendinant tokį teismo sprendimą reikšminga grafinė teismo sprendimo dalis – žemės sklypo planas pagal Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalis neatitiktų ieškovės pasiūlymų ir prieštarautų teismo sprendimui. Byloje nėra tokio žemės naudojimosi tvarkos plano, kuris atitiktų teismo sprendimą ir kuriuo būtų galima vadovautis bylos šalims ir tretiesiems asmenims viešai prieinamame Nekilnojamojo turto registre.

14.2. Atsakovas yra vienintelis bendraturtis, gyvenantis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir vienintelis dirbantis žemę savo poreikiams. Asmeninio naudojimo 204 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“ pagal atsakovo parengtą žemės naudojimo tvarkos planą, stovi pastatyti atsakovo naudojami laikini statiniai - šiltnamis ir metalinis garažas.

14.3. Nors teismas sprendimo 31 punkte nurodė kasacinio teismo praktiką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau – LAT) 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012)), tačiau ja nesivadovavo.

14.4. Šalys nurodė, kad ieškovė nuo 2019 m. namų valdoje (duomenys neskelbtini), negyvena ir neplanuoja gyventi, todėl reikia atsižvelgti į minimalius atsakovo buitinius poreikius, nes ieškovė nori perleisti savo nekilnojamųjų daiktų šioje valdoje dalis. Teismas nevertino senosios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinės dalies (84,16 kv. m) ir naujosios dalies (naujo 60,75 kv. m mūrinio priestato) verčių, įvertino tik patalpų kvadratūrą, tačiau neįvertino, kad senojoje dalyje išvedžiotos visos komunikacijos, kanalizacija, vandentiekis, įrengta elektros energijos instaliacija, tik šioje dalyje yra įrengta virtuvė ir vonia, o naujoje dalyje jokių patogumų nėra, joje yra tik du kambariai su betonuotomis grindimis be komunikacijų. Teismo sprendimu patvirtintas ieškovės paaiškinimas, kad ji ir anksčiau su vaikais gyveno senojoje pastato dalyje ir ten yra likę jos daiktai, neatitinka bylos aplinkybių. Ieškovė su vaikais gyveno visame antrame aukšte, t. y ir medinėje dalyje, ir naujoje mūrinėje dalyje (24 kv. m). Atsakovas gyveno tokiam pačiam kambary (24 kv. m) pirmame aukšte ir naudojosi virtuve ir vonia gyvenamojo namo medinėje dalyje pirmame aukšte.

14.5. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėjo atsižvelgti į racionalius sutuoktinių pageidavimus. Ieškovė buvo pati sutikusi, kad gyvenamasis namas gali būti padalintas ir atvirkščiai, kad jai atitektų naujoji mūrinė pastato dalis 60,75 kv. m, o atsakovui atitektų senoji pastato dalis 84 kv.m. Atsakovas naudojasi medinėje dalyje esančia virtuve ir vonia ir be šių patogumų ir komunikacijų negali išgyventi.

14.6. Sprendimo dalys pripažinti ieškovei teisę įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį, pripažinti atsakovui teisę įsirengti atskirą dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo dujų įvado, nustatyti šalims 6 mėnesių terminą persikraustymo procedūroms, atskirų vandens, dujų įvadų ir tiekimo darbams atlikti yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, prieštarauja CPK 185 straipsnio 1 daliai ir 263 straipsnio 1 daliai. Vertinant atsakovo priešieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atskiro vandens tiekimo atsakovui, atitinkamai ir kanalizacijos su atskiru vandens tiekimo įvadu įrengimo, buvo remtasi statybos leidimu bei UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. sausio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šalys nepateikė į bylą įrodymų dėl dujų ir elektros tiekimo įvadų įrengimų, įvadų įsirengimo techninių galimybių, o teismas tokių įrodymų iš šalių nepareikalavo. Nėra aišku, kodėl teismas nustatė 6 mėnesių terminą, jei byloje nėra įrodymų dėl techninių galimybių bylos šalims įsirengti dujų ir elektros tiekimo įvadus, jų įsirengimo tvarką ir terminus. Nepagrįstas ir teismo nustatytas 6 mėnesių terminas persikraustymui, nes neaišku, kur reikia išsikraustyti, kokios galimybės atsakovui bus gyventi pagal teismo sprendimu nustatytą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kurią atsakovas ginčija.

14.7. Teismo sprendimo 33 punktas dėl santuokinio turto padalijimo būdo nėra tinkamai motyvuotas. Šios išvados nėra pagrįstos reikiamais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

14.8. Gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal statybos leidimą yra nebaigta. Iš bylos medžiagos negalima spręsti apie teismo sprendimu nustatyto gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos atitikimą objektyviems bylos šalių turtiniams interesams, dviejų atskirų namo dalių teisėtą ir saugų eksploatavimą, būtinų komunikacijų ir energijos tiekimo linijų techninį įsirengimą nesant šio gyvenamojo namo projektinių pakeitimų dėl papildomų patalpų dar vienam vonios kambariui ir dar vienai virtuvei įrengimo, nesant AB „Lesto“ ir AB „ESO“ pažymoms apie technines galimybes į šį gyvenamąjį namą įsivesti atskirus dujų ir elektros energijos įvadus, nesant duomenų apie statybą leidžiančio dokumento pratęsimą ir pakeitimą. Šios aplinkybės byloje neįrodytos. Abi šalys neįvykdė savo pareigos įrodyti savo reikalavimus, o teismo naudojimasis aktyviu savo vaidmeniu pagal CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas nekompensuoja nurodytų rašytinių įrodymų trūkumų. Tai patvirtina teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą bei prieštaravimą CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

14.9. Teismas neteisingai nustatė atsakovo dalis gyvenamajame name. Teismas vertino aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto įsigijimu, gautomis paskolomis, tačiau nepakankamai įvertino abiejų sutuoktinių indėlį savo darbu prisidedant prie gyvenamojo namo statybos darbų organizavimo ir vykdymo. Atsakovui pastoviai talkino A. Č., kurio atsakovas (jo atstovė) neprašė apklausti bylos nagrinėjimo metu, tačiau šį liudytoją bus prašoma apklausti grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jis paliudys, kiek laiko kartu su atsakovu dirbo prie namo statybos, kokius darbus ir kada padarė. Šį liudytoją atsakovas negalėjo prašyti apklausti pirmosios instancijos teisme, nes jis tuo metu sunkiai sirgo, kilo grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, atsakovas nežinojo jo naujos gyvenamosios vietos. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neprisidėjo prie gyvenamojo namo statybos.

Atsiliepimas

15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas nurodė, kuriais įrodymais rėmėsi sprendime, visapusiškai, objektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimą nurodė ir išnagrinėjo byloje esančius įrodymus dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo ir nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl įrodymų vertinimo.

Šalies argumentai

15.2. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų, kuriais siekė įrodyti ieškovės (sutuoktinės) kaltę, o tik grindė sutuoktinės kaltę savo subjektyviais paaiškinimais. Atsakovo paaiškinimai, kaip ir ieškovės paaiškinimai, yra įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuriuos teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

15.3. Atsakovas neginčija ieškovės pateiktų duomenų apie jos darbinę, pedagoginę ir mokslinę veiklą. Tai yra stiprioji ieškovės pusė siekiant prisidėti prie santuokos išlaikymo, sutuoktinių materialiųjų poreikių tenkinimo. Ieškovė nevertino atsakovo triūso ir jo pastangų savo darbu statyti gyvenamąjį namą, apdirbti nedidelį sklypelį, dirbti atsakovo tėviškėje, pačiam pinigais prisidėti iš darbo pajamų ir iš kitų pajamų. Teismas išaiškino, kad įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą, todėl ieškovė taip pat turėjo pareigą prisidėti prie šeimos materialinės gerovės kūrimo, pajamų uždirbimo ir šeimos poreikių tenkinimo.

15.4. Ieškovė apeliaciniame skunde neigiamai charakterizavo atsakovą, tačiau nėra aišku, kaip iki 2019 m. ji ištvėrė atsakovo elgesį, kaip ir kokiu būdu praėjus trisdešimt metų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo ji ryžosi tą santuoką nutraukti. Todėl daugelį ieškovės apeliacinio skundo teiginių reikia vertinti atsargiai ir kritiškai remiantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais.

15.5. Teismas iš atsakovo paaiškinimų nustatė nesutarimus, gilėjusią nesantaiką šeimoje, apie 2009 metus prarastą tarpusavio ryšį, ieškovės apsigyvenimą kitame kambaryje, nutrūkusius santuokinius ryšius. Dėl to atsakovas mano, kad abu sutuoktiniai neprisidėjo prie santuokos išsaugojimo.

15.6. Šalių pilnametis sūnus turėjo teisę pareikšti ieškinį pagal CPK 3.192¹ straipsnio 1 dalį, jei laikė, kad atsakovas neteikia jam išlaikymo tuo metu, kai jis studijavo aukštojoje mokykloje. Priešingu atveju tai reiškia, kad sūnui išlaikymo pakako, įskaitant ir atsakovo (tėvo) teikiamą išlaikymą, kitaip tai negali būti įrodinėjama ir nepagrindžia atsakovo nesirūpinimo šeima kaip sąlygos santuokos iširimui. Teismas teisingai nurodė, kad šios aplinkybės atskleidžia skirtingą šalių požiūrį į vaikų auklėjimą, pagalbą pilnamečiams vaikams.

15.7. Atsakovas nuo 1999 m. gegužės 21 d. dirbo kaip savarankiškai dirbantis asmuo, turėjo savo firmą „(duomenys neskelbtini)“, daugiausia vertėsi individualia veikla, buvo trumpais laikotarpiais dirbęs keliose bendrovėse, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas ilgą laiką nedirbdamas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo.

15.8. Teismas nenustatė ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu. Esmine šalių santuokos iširimo priežasčių laikė abipusę lojalumo pareigos pažeidimą, vienokiu ar kitokiu mastu turėjusią įtakos santuokos iširimui, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

15.9. Teismas pagrįstai nenustatė CK 3.60 straipsnio 3 dalies prezumpcijos dėl neištikimybės, nes dėl tarpusavio lojalumo stokos abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigos vienas kitam (CK 3.28 straipsnis), jų šeimyniniai santykiai atšalo ir buvo seniai nutrūkę, ką patvirtino ir ieškovės pasitraukimas iš namų 2019 m. bei liudytojas Ž. V., parodęs apie tėvų miegojimą skirtinguose kambariuose.

15.10. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo siekiant išvengti nesusipratimų registruojant teismo sprendimą Registrų centre dėl daiktinių teisių ir nuosavybės statuso nėra aktualus, nes atsakovas savo apeliaciniu skundu ginčija žemės sklypo naudojimosi tvarką ir žemės sklypo padalijimą dalimis bylos šalims iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

15.11. Ieškovės argumentai dėl per ilgo termino, per kurį šalys turėtų atlikti tam tikrus veiksmus, nustatymo, rodo, kad ji pati neplanuoja grįžti gyventi į šį gyvenamąjį namą, nes nenurodė jokių savo veiksmų, kaip įrenginės atskirą elektros įvadą ir atskirą įėjimą į savo gyvenamojo namo dalį, kaip įsivaizduoja tokį procesą. Ji nurodė apie atsakovo kvalifikaciją, sukauptą statybininko patirtį, bet nenurodė, kaip spręs teismo sprendimu nustatytus inžinerinio pobūdžio atsidalijimo klausimus, kaip susitvarkys per savo reikalaujamą 2 mėnesių terminą su atskiru elektros įvado ir įėjimo įrengimu. Ją domina tik jos dalies gyvenamojo namo ir jos dalies žemės sklypo perleidimas tretiesiems asmenims. Teismo nustatytas 6 mėnesių persikraustymo ir atskirų elektros įvado, dujų, vandens tiekimo linijų įrengimo terminas, nesant rašytinių įrodymų byloje, kad tokios techninės galimybės realios ir galimi gyvenamojo namo projekto pakeitimai, yra per trumpas, tačiau ieškovė jį nori sutrumpinti dar tris kartus.

15.12. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas patenkino 90 procentų jos reikalavimų. Teismas patenkino atsakovo reikalavimą santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės, abiejų šalių reikalavimus dėl pavardžių šalims palikimo; netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą; patenkino ieškovės reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo; patenkino ieškovės ir atsakovo tuos pačius reikalavimus dėl gyvenamojo namo bei inžinerinių kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo, išskyrus žemės sklypo dalies C naudojimosi tvarką, kurią išimtinai tenkino pagal atsakovo reikalavimą, taip pat dėl žemės sklypo dalių (A, A1 ir B) naudojimo, kuris buvo patenkintas pagal ieškovės reikalavimą; pagal abiejų šalių reikalavimus pripažino ieškovei teisę įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), o atsakovui teisę įsirengti atskirą vandens, dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo vandens ir dujų įvado. Teismas pagal abiejų šalių reikalavimus pripažino, kad po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą pagal 2006-04-28 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui AB SEB pripažinti solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole. Teismas patenkino atsakovo reikalavimą nustatyti šalims šešerių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, visų persikraustymo procedūroms atlikti, atskirų vandens, dujų įvadų ir tiekimo darbų atlikimui. Vertinant visus reikalavimus, buvo patenkinti trys ieškovės ir penki atsakovo reikalavimai. Tai reiškia, kad faktinis santykis yra 38 procentai prieš 62 procentus tenkintų reikalavimų atsakovo naudai.

Atsiliepimas

16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Nors fiziškai atsakovė ir mažiau prisidėjo prie statybos darbų, tačiau tai yra normalus, dėsningas reiškinys, nes ji tvarkė šeimos buitį, augino, rūpinosi dviem vaikais, dirbo keliuose darbuose, kad uždirbtų šeimai lėšų pragyvenimui, mokesčių mokėjimui ir gerbūviui. Reikšminga tai, kad ieškovė į gyvenamojo namo rekonstrukciją yra įdėjusi žymiai daugiau asmeninių lėšų, kurias įgijo paveldėjusi ir uždirbusi keliuose darbuose.

16.2. Atsakovas sureikšmina motyvus dėl virtuvės, vonios ir klaidina teismą, kad jis naudojasi dviem mūriniais kambariais su betono grindimis, kad nėra vandens, sanitarinio mazgo. Pirma, atsakovas jau daug metų užėmęs, užsirakinęs gyvenamojo namo dalį - gyvenamąjį priestatą, kurį statė, įsirengė, kurį faktiškai naudoja savo reikmėms. Teismo sprendimu įteisinta daug metų nusistovėjusi naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, į šalių pageidavimus ir pan. Antra, nors atsakovas nurodo, kad patalpos, kurias naudoja, yra be apdailos ir pan., tačiau tai pagrindžiančių įrodymų neteikia, todėl skundo argumentai paremti tik jo subjektyviais paaiškinimais, kuriais nesivadovautina. Trečia, atsakovas pripažino, kad jis užrakinęs tą dalį, kad ten miega, ten jo baldai, daiktai. Ieškovė dar kartą patvirtina, kad atsakovo kambariai su grindimis, atlikta sienų ir grindų apdaila, pastatytas gražus židinys, patalpos apstatytos baldais, yra sanitarinis mazgas, kriauklė (1 tomas, b. l. 35,39,47), reikia tik nupirkti ir pastatyti dušo kabiną. Virtuvės įrengimas, kaip teismas pažymėjo, tik laikinas nepatogumas. Jam atitenka daug patalpų, vieną iš kurių gali naudoti maisto ruošimui, o baldus, buitinę techniką turi galimybę išsinešti iš esamos virtuvės, nusipirkti kitus, juolab kad priešieškiniu prašė 4 mėnesių termino įsirengimui, persikraustymui, o dabar tariamai nesupranta ką jis turi daryti, kur, kaip kraustytis.

16.3. Teismas teisingai nurodė, ką abi šalys pripažino teismo posėdžio metu, jog pinigine išraiška yra vertingesnė naujai pristatyta gyvenamojo namo dalis. Akivaizdu, kad, nors atsakovui priteista mažesnio ploto dalis, ji yra žymiai vertingesnė.

16.4. Siekiant operatyviau išnagrinėti bylą ir rasti kompromisą su atsakovu dėl namo padalinimo, ieškovė buvo pateikusi alternatyvius reikalavimus, tačiau nepavykus sudaryti sutartį dėl turto padalinimo nusprendė, kad sau geriau prašyti senosios medinės namo dalies, nes yra įdėjusi visas gautas asmenines lėšas, gyveno su vaikais šioje dalyje ir nenori eiti į naują sutuoktinio pastatytą, naudotą namo dalį, kuri dar nevisiškai užbaigta, nes nėra nuolatinių laiptų, dušo kabinos. Atsakovui šiuos darbus atlikti daug paprasčiau, nes jis yra statybų inžinierius, išmano visus statybos darbus, vairuoja automobilį. Ieškovės sveikata pašlijusi, ji gauna išankstinę 303 Eur dydžio senatvės pensiją, nevairuoja automobilio ir neturi galimybės, pajamų užsiimti statybos darbų organizavimu, medžiagų pirkimu.

16.5. Atsakovas pripažino, kad jis turi projekto originalą, kad užsakė, rūpinosi projekto sudarymu ir kad šiuo metu reikia užsakyti projekto koregavimą. Ieškovė atliko daug dokumentų tvarkymo darbų, apmokėjo žemės sklypo matavimo darbus, užsakė ir atliko gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, todėl atsakovas privalėtų užbaigti pradėtus darbus, kurių dėl aplaidumo, tingėjimo neužbaigė tvarkyti.

16.6. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas, kad bylą reikia grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Namas buvo statomas pagal projektą, statybos leidimą ir tai, kad šiuo metu nėra atlikta teisinė registracija, neduoda pagrindo pripažinti, kad negalima turto dalyti, negalima nustatyti naudojimosi tvarkos. Gyvenamas namas nėra savavalinės statybos rezultatas, dėl ko negalima būtų priimti teismo sprendimo dėl turto padalinimo.

16.7. Teismo sprendimą dėl žemės sklypo padalinimo faktiškai nulėmė individualios ginčo aplinkybės, o svarbiausia - parinktas gyvenamojo namo padalinimas, naudojimosi tvarkos nustatymas. Kadangi atsakovui priteista naujai pastatyta namo dalis (priestatas), todėl ir paskirta naudotis prie jos esanti žemės sklypo dalis pagal ieškovės pateiktą naudojimosi sklypu planą. Nors atsakovas nori dalies, kurioje yra metalinis garažas, tariamas daržas, tačiau nelogiška ir neracionalu būtų paskirti naudotis ieškovei žemės sklypo dalį prie atsakovo naudojamos namo dalies, jo įėjimo durų, langų. Jis žemės sklypo dalį prie savo naudojamos naujos namo dalies yra apleidęs, apkrovęs nereikalingais, nenaudojamais daiktais, šiukšlėmis, tačiau tai nereiškia, kad ji negali būti paskirta jo naudojimuisi. Viena iš ieškovės išėjimo iš namų priežasčių buvo atsakovo polinkis kaupti namuose įvairius nereikalingus daiktus, popierius, nesitvarkyti.

Žemesnės instancijos teismas

16.8. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyme būtina patikslinti paskiriamo naudotis žemės sklypo dalis nurodant plotą. Kadangi naudojimosi tvarka namu ir žemės sklypu nustatyta pagal patikslintą ieškinį, todėl pagal projektą, esantį 2 tomas, b. l. 83, patikslintina, kad ieškovei paskiriama naudotis žemės sklypo dalis A-126, A1-56, atsakovui B-229, bendram šalių naudojimuisi C-114.

16.9. Nesutiktina su atsakovo prašymu bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas ir toliau suinteresuotas vilkinti byloje procesą, nes namų valdoje gyvena vienas, ieškovė priversta gyventi nuomojamame būste, patirti išlaidas, nes dėl konfliktinės situacijos su atsakovu negali bendrai gyventi ir naudotis turimu namu, žemės sklypu.

16.10. Atsakovas nurodo, kad neaišku dėl elektros bei dujų įvado, tačiau pats priešieškiniu teismo prašė pripažinti teisę įsirengti atskirus įvadus nuo esamų. Tokie prašymai buvo inicijuoti abiejų šalių siekiant išvengti po santuokos nutraukimo bendrų reikalų tvarkymo, sumažinti konfliktinę situaciją. Byloje yra ne tik UAB „Kauno vandenys“ raštas, tačiau ir atsakymas apie galimybę įsirengti atskirą tiekimą ir reikalavimus dėl elektros ir dujų tiekimo įsirengimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, ar teisingai padalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį gyvenamąjį namą, nustatė naudojimosi tvarką namo patalpomis, ūkio pastatu ir žemės sklypu bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos

20. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo šalims kyla atitinkami padariniai.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

22. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šalių santuoka iširusi, nes jos daug metų gyvena skyrium (ieškovės teigimu, iš šeimos būsto ji išsikėlė 2019 m. rugsėjo mėn.; atsakovas nurodė, kad įtempti santykiai tęsiasi 10 metų, ieškovė apie 2009 m. nuo jo atsiskyrė ir apsigyveno kitame kambaryje, šalys kalbėjosi ir apie skyrybas, tik nutarė, kad tuo metu jų nei vienam nereikia). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės.

23. Apeliantės teigimu, šis pirmosios instancijos teismo vertinimas atliktas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendime nenurodyta, kuo pasireiškia ieškovės kaltė, neišvardinti ją pagrindžiantys įrodymai. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta. Apeliantė pripažįsta, kad teismas jos kaltę grindė atsakovo paaiškinimais. Atsakovas nurodė, kad iš ieškovės patyrė pastovų psichologinį smurtą – ieškovė rėkdavo ir šaukdavo ant jo, terorizuodavo jį vaikų akivaizdoje. Atsakovas, kuris ir pats yra greitai užsidegančio būdo, negalėdavo ir nenorėdavo tokiu pat būdu gintis, todėl, įsiplieskus barniams ir ginčams, gindamasis nuo ieškovės psichologinio smurto užsidarydavo sandėliuke, vonioje ar garaže, kad galėtų atgauti ramybę.

24. Nesutiktina su apeliante, kad šie paaiškinimai yra nepatikimi dėl jų subjektyvumo ir dėl to, jog atsakovas yra konfliktiškai nusiteikęs.

25. Pirma, šalys nekonfliktuoja dėl fakto, kad jų santuoka yra seniai iširusi. Antra, civiliniame procese visų šalių paaiškinimų kilmė yra subjektyvi, nes jos bylai aktualias aplinkybes vertina per savo suvokimo prizmę. Trečia, atsakovo paaiškinimus apie psichologinį smurtą iš ieškovės pusės patvirtina ir kiti įrodymai (CPK 178 straipsnis). Atsakovas į bylą pateikė 2022 m. išduotą medicininių dokumentų išrašą, pagrindžiantį, kad jam pasireiškiantys sveikatos sutrikimai (vargina bloga nuotaika, nerimas, įtampa, skausmas epigastryje ir t.t.) galimai yra psichosomatinės priežasties (dėl streso, nerimo), jie tęsiasi keletą metų, atsakovas yra konsultuotas psichiatro, paskirti raminantys vaistai. Liudytojas šalių sūnus Ž. V., kurio parodymais apeliantė grindžia savo skundą, taip pat patvirtino, kad, kiek jis pamena, tėvai miegodavo atskiruose kambariuose, neleisdavo kartu laisvalaikio, o namuose vyravo įtampa, motina dažnai verkdavo, tėvas greitai užsipliksdavo ir į santykių problemas reaguodavo užsirakindamas savo kambaryje. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad visa tai liudija ne vien ieškovės deklaruojamą atsakovo kaltę nemokant taikiai spręsti šeiminiuose santykiuose iškylančių problemų, bet ir pačios ieškovės (CPK 185 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant apie kaltę dėl šeimos iširimo negalima remtis ir kita apeliantės argumentų grupe, susijusia su atsakovo prisidėjimu prie šeimos materialinės gerovės – atsakovo darbine veikla (pajamų šeimai teikimu), bendrų vaikų išlaikymu ir parama jiems, ieškovės apmokėtu įsiskolinimu už atsakovo naudojimąsi mobiliuoju Tele 2 ryšiu, 43,44 Eur administracinės baudos išieškojimu iš atsakovo, jo nepasirūpinimu užbaigti šeimos būsto rekonstrukciją.

27. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010, kt.).

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiomis nuostatomis vadovavosi tinkamai.

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria išsamiai motyvuotam pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog visos šios aplinkybės atskleidžia skirtingą šalių požiūrį į vaikų auklėjimą, pagalbą pilnamečiams vaikams, šeimos ūkio vedimą, tačiau neįrodo atsakovo nesirūpinimo šeima ar vaikais fakto, nulėmusio santuokos iširimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog esminę šeimos iširimo priežastį ieškovė įvardijo jau pirminiame ieškinyje, teigdama, kad ji yra dėstytoja, išsilavinusi, supratinga asmenybė, o atsakovas, jos vertinimu, nesugyvenama asmenybė, kuriai neįmanoma įtikti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažino, jog yra ūmaus būdo, tačiau ieškovė šeimos problemas sprendė naudodama psichologinį smurtą, neleisdama jam nurimti, kad gyvenant kartu išryškėjo jų charakterių nesuderinamumas, kurio nulemti nesutarimai toliau tik gilėjo, kol apie 2009 metus sutuoktinių tarpusavio ryšys buvo visiškai prarastas. Šalims nurodžius ir bylos nagrinėjimo metu nustačius tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad esant nesutarimams išsiskyrė skirtingas sutuoktinių požiūris, kiekvieno iš sutuoktinių indėlis į santykių išsaugojimą buvo nepakankamas, neproporcingas vienas kito elgesio netoleravimas lėmė, kad iširo tarpusavio santykiai – abu sutuoktiniai negebėjo kalbėtis, nusileisti, ieškoti kompromisų, spręsti iškilusių problemų, konfliktai konstruktyviai šeimoje nebuvo sprendžiami, nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą (CPK 185 straipsnis).

30. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės argumentas apie atsakovo nesidomėjimą šeima iš pirmosios jo santuokos bei atsakovo pripažinimas, kad faktiškai nutrūkus šeiminiams ryšiams su ieškove jo gyvenime buvo kita moteris. Šalių santuoka iširo ne dėl šių aplinkybių. Nors apeliantė remiasi tuo, kad atsakovo bendravimas su kita moterimi rodo jo nesistengimą atkurti šeimos ryšius, abi šalys pripažino, kad tuo metu šeima jau buvo iširusi, be to, ieškovė neteigė, jog šeima iširo dėl atsakovo neištikimybės ar ieškovo nesidomėjimo pirmąja šeima. Jos argumentų visuma rodo, kad šalių santuoka nutrūko dėl nesuderinamų asmenybinių skirtumų.

31. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

32. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir nurodytais motyvais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, šeimai iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl gyvenamojo namo padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo

33. Nustatyta, jog abi šalys pageidauja, kad joms būtų pripažinta nuosavybės teisė į senąją gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,58 idealines pastato dalis, o kitai šaliai pripažinta nuosavybės teisė į 0,42 idealines dalis šio gyvenamojo namo, t. y. nebaigto statyti priestato, atitinkamai nustatant ir naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, t. y. priteisus senąją namo dalį paskirti naudotis pirmame aukšte patalpas 1-4 (2,08 kv. m), 1-5 (5,99 kv. m), 1-6 (17,98 kv. m), 1-7 (15,26 kv. m), o antrame aukšte patalpas 1-8 (32,99 kv. m), 1-9 (9,86 kv. m), iš viso 84,16 kv. m.; priteisus naująją dalį (nebaigtą statyti priestatą) pirmame aukšte paskiriant patalpas 1-1 (2,02 kv. m), 1-2 (6,41 kv. m), 1-3 (24,11 kv. m), o antrame aukšte patalpas 1-10 (2,25 kv. m), 1-11 (1,79 kv. m), 1-12 (24,17 kv. m), iš viso 60,75 kv. m.

34. Nėra ginčo dėl to, kad prašomos priteisti idealinės nuosavybės dalys atitinka pageidaujamas paskirti naudotis pagrindinio daikto dalis.

35. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą jai paskirti senąją namo dalį ir nustatyti atitinkamą naudojimosi tvarką pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 12 d. pateiktą papildomą ieškinį įvertinęs aplinkybes, susijusias su šio nekilnojamojo turto įsigijimu, abiejų sutuoktinių indėliu (finansiniu ir grįstu savo laiku bei darbu) į nekilnojamojo turtą bei faktinį naudojimąsi turtu. Abi šalys nurodė, kad gyvenamojo namo įsigijimui buvo panaudotos ir jų abiejų asmeninės lėšos. Šis teismo vertinimas apeliacine tvarka neginčijamas, kaip ir vertinimas, kad atsakovas, turėdamas su statybomis susijusį išsilavinimą, norėdamas įgyvendinti savo tikslą gyventi nuosavame name, statė naująją namo dalį ir pasirinko gyventi naujoje mūrinėje namo dalyje naudodamasis senojoje namo dalyje esančia vonia ir virtuve, taip pat kad jis pats, niekam nepadedant, priestatą statė septynerius metus, statant buvo nukrypta nuo projekto (apelianto teigimu, pakeista suprojektuoto stogo konstrukcija), todėl siekiant įteisinti statybą reikalingas statybos projekto pakeitimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovas savo iniciatyva nukrypo nuo statybos projekto ir to neneigia, remiantis protingumo ir sąžiningumo principais jam turėtų tekti ir pareiga, susijusi su iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Sprendė, jog labiausiai šalių interesus atitiktų toks turto padalijimo būdas ir nustatyta naudojimosi tvarka, kai siekiant naudojimuisi suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto vienetus ieškovei paliekama senoji gyvenamojo pastato dalis, kuri, nors ir didesnė, tačiau yra mažesnės vertės, o atsakovui paliekama naujoji mūrinė gyvenamojo namo dalis, kurioje, nors šiuo metu nėra virtuvės ir sanitarinio mazgo, tačiau pagal projektą tam numatytos patalpos ir yra objektyviai įmanomas jų įsirengimas, tuo pačiu užtikrinant, kad atsakovas galėtų gyventi dalyje, į kurios statybą jis yra investavęs daugiausia savo laiko ir pastangų.

36. Apeliantas šią sprendimo dalį kvestionuoja nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik patalpų kvadratūrą, tačiau neatsižvelgė į nurodytų namo dalių vertes, nes senojoje namo dalyje yra išvedžiotos visos komunikacijos, o naujoje dalyje jokių patogumų nėra; kad ieškovė neplanuoja ten gyventi, todėl reikia atsižvelgti į minimalius atsakovo buitinius poreikius; kad teismas neteisingai nustatė atsakovo dalį name, nepakankamai atsižvelgdamas į jo indėlį darbu prisidedant prie statybos darbų organizavimo; kad teisė įsirengti įvadus į paskirtas namo dalis suteikta nenustačius tam techninių galimybių.

37. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas neatsižvelgė į namo dalių vertes.

38. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju šalys nekelia klausimo dėl kompensacijos už nelygias gyvenamojo namo dalių nustatymo, nes abi pageidauja didesniosios, tačiau mažiau vertingos idealinės jo dalies, siedamos tokį turto padalijimą su naudojimosi tvarkos šiuo turtu nustatymo.

39. Bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl padalijamo turto vertės, abi šalys sutiko, kad senoji namo dalis, nors ir sudaranti didesnę idealinę dalį, dėl savo fizinio nusidėvėjimo yra verta mažiau negu naujoji. Ieškovė pateikė VĮ Registrų centro duomenis, kad pagal 2006 m. atliktą įvertinimą gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 20 977 Eur, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) vertė 144 Eur, kitų kiemo statinių (pavėsinės ir tvoros) vertė 127 Eur, leidimas statyti priestatą išduotas 2003 m. liepos 2 d. Ieškovės pateiktoje 2021 m. spalio mėn. sudarytoje gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje duomenų apie namo ir jo priestato dabartines vidutines rinkos vertes nėra; nurodyta, jog gyvenamojo namo atkuriamoji vertė yra 32 876 Eur, gyvenamojo priestato 51 344 Eur, bendra atkuriamoji vertė 107 630 Eur. Nustatydamas nelygias namo dalis teismas rėmėsi abiejų šalių asmeninėmis piniginėmis investicijomis namą įsigyjant, o atsakovas neteikė įrodymų apie tai, kokią namo vertės dalį sudaro jo darbinis indėlis sukuriant priestatą. Priešieškinyje atsakovas nesirėmė aplinkybe, kad gyvenamojo namo ir jo priestato vertė yra kitokia, nei nurodyta ieškovės, nekėlė kompensacijų už didesnę turto dalį priteisimo klausimo (priteisti kompensacijas neprašė abi šalys). Apeliacinio proceso metu apeliantas irgi neteikė naujų įrodymų apie namo dalių vertes. Atsižvelgiant į tai bei remiantis CPK 312 straipsnyje nustatytu draudimu apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, apelianto atsakovo argumentai apie neįvertintas namo dalių vertes atmestini.

40. Nors apeliantas teisingai teigia, kad ieškovė vienu iš patikslintų ieškinių siūlė ir alternatyvią gyvenamojo namo padalijimo tvarką, visgi pažymėtina, jog paskutiniuoju ieškinio patikslinimu ji prašė tokio padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, kokį ir patvirtino pirmosios instancijos teismas. Ieškovė neneigia apelianto motyvo, kad nesirengia šiame name gyventi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne pastaroji pirmosios instancijos teismui žinoma aplinkybė lėmė ieškinio reikalavimų patenkinimą, nurodomas apelianto argumentas nepripažintinas svarbiu.

41. Apelianto teigimu, senoji namo dalis vertingesnė praktine prasme dėl joje jau esančių komunikacijų. Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo priešieškinio reikalavimų patenkinimui. Nors šiuo metu naujojoje namo dalyje nėra virtuvės ir sanitarinio mazgo, pagal projektą tam yra numatytos patalpos bei jų įsirengimas, o projekto realizavimą atsakovui lengviau įgyvendinti dėl to, kad jis yra statybininkas profesionalas. Tuo pačiu užtikrinama, kad atsakovas galėtų gyventi dalyje, į kurios statybą jis yra investavęs daugiausia savo laiko ir pastangų. Ieškovei būtų neproporcingai sunkiau toliau organizuoti, o ypač vykdyti statybos nebaigtus darbus, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino nukrypimą nuo priestato statybos projekto.

42. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra ydinga dėl nepateiktų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektų, iš kurių būtų galima spręsti apie pirmosios instancijos teismo patvirtinto gyvenamojo namo padalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo realumą. Konstatuodamas, jog priestato projektas įgalina įsirengti atitinkamas patalpas, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad projektas parengtas gyvenamojo namo priestato pastatymui, o ne gyvenamojo namo padalinimui.

43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors atsakovas ir pats pageidavo atskirų įvadų įsirengimo ir nepateikė tokią teisę nustatančių įrodymų, apeliaciniu skundu šią sprendimo dalį pagrįstai ginčija remdamasis tuo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovei teisę įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį, o atsakovui – teisę įsirengti dujų tiekimą į jo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo dujų įvado, nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių technines galimybes tokių įvadų įsirengimui ginčijamo turto padalijimo ir nustatytos naudojimosi tvarkos atveju.

44. Vertinant atsakovo priešieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atskiro vandens tiekimo atsakovui, atitinkamai ir kanalizacijos su atskiru vandens tiekimo įvadu įrengimo, buvo remtasi statybos leidimu bei UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. sausio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, nors abi to pageidavo, šalys nepateikė į bylą įrodymų dėl dujų ir elektros tiekimo įvadų įrengimų.

45. Byloje yra tik 2022 m. sausio 27 d. ESO atsakymas ieškovei el. paštu į jos laišką dėl elektros ir dujų įvadų, kuriame nurodyta, jog ieškovei priklauso esamas elektros įvadas (skaitiklis) (duomenys neskelbtini). Jos vardu parengta elektros tiekimo sutartis. Statinys priklauso vienam savininkui, kitas vartotojas negalėtų įsivesti elektros įvado savo vardu. Kai statinys ir žemės sklypas bus padalintas bei įregistruota nustatyta naudojimosi tvarka, ESO galės išduoti sąlygas elektros įvedimui kitam vartotojui. Jungiantis nuo esamo dujų įvado būtų numatomas prie žemės sklypo ribos nuo esamos apskaitos spintos keitimas į didesnę. Prisijungimo paslaugos sutartyje skaičiuojama fiksuota įmokos dalis. Dokumentų rengimui bus reikalingas bendrasavininko sutikimas (jeigu apskaitos spinta bus prie jo naudojamos žemės sklypo dalies). Jeigu paraiška bus pateikta atskiram dujų įvadui, būtų planuojamas naujas dujų įvadas iki sklypo ribos. Prijungimo paslaugos sutartyje skaičiuojama fiksuota įmokos dalis ir kintama dalis (už planuojamus dujotiekio metrus). Abiem atvejais vartotojo sistema nuo apskaitos spintos įvengiama kliento lėšomis. Statinys ir žemės sklypas turi būti padalinti bei įregistruota nustatyta naudojimosi tvarka.

46. Pažymėtina, kad teisė įsirengti atskirą elektros įvadą atsakovo ginčijamu sprendimu pripažinta ieškovei, nors ji yra elektros energijos vartotoja, su kuria sudaryta atitinkama sutartis. Byloje nėra jokio projekto ar plano, patvirtinančio, kad pagal ieškovės pageidavimu patvirtintą gyvenamojo namo padalijimą ir naudojimosi tvarkos nustatymą yra reikalingas atskiras elektros įvadas į senąją namo dalį. El. laiške minimi bendro pobūdžio reikalavimai atskiro dujų įvado įrengimui, tačiau byloje nėra projektinio sprendinio dėl atskiro dujų įvado įrengimo į šalių gyvenamojo namo priestatą, kai pagal bendruosius reikalavimus tam būtina įregistruoti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau ir naudojimosi žemės sklypu tvarką. Logiška vertinti, kad nesant įregistruotų pastarųjų tvarkų, negalimas ir joks projektinis sprendinys dėl atskiro dujų įvado (šie įrenginiai gali būti susiję su žemės sklypo naudojimosi tvarka), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino abiejų šalių teisę įsirengti atskirus elektros ir dujų tiekimo įvadus į jiems nuosavybės teise pripažintas bei naudotis paskirtas dalis bei nustatė jų įrengimo bei persikraustymo procedūrų terminus.

47. Kadangi šalių teisė įsirengti minėtus įvadus, įskaitant tam reikalingų terminų nustatymą, pripažinta nesant tą teisę nustatančių pagrindų (CK 1.136 straipsnis), pastaroji pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir šie ieškinio bei priešieškinio reikalavimai atmestini. Toks sprendimas nekeičia teisėjų kolegijos pritarimo gyvenamo namo padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymui – gavę atitinkamas sąlygas ir projektus, teisę įsirengti atskirus elektros ir dujų tiekimo įvadus į joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias namo dalis šalys galės įgyvendinti tapusios gyvenamojo namo bendraturtėmis, o dėl to kilusius ginčus, jei tokie būtų, spręsti CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl ūkinių pastatų, žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo

48. Apeliacinės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su atskirais atitinkamų komunikacijų įvadais, vertinimą sustiprina ir tai, kad neegzistuoja žemės sklypo planas, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką.

49. Žemės sandoriams taikomus reikalavimus nustatančio Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatskiriama žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, kt.). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

50. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad nei pirminiu, nei patikslintu ieškiniu ieškovė neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypu, kuriame yra gyvenamasis namas. 2022 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė į bylą pateikė vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, parengtą UAB „Geodezininkai“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. (registracijos Nr. DOK-107664), pagal kurį atsakovui siūloma naudotis sklypo dalimis A+A1 182+C, iš viso 239 kv. m., ieškovei sklypo dalimi B 229+C57, iš viso 286 kv. m. (sklypo dalimi C 57 kv. m. siūloma naudotis bendrai). Sklypo idealinės dalys pagal siūlomą naudojimosi tvarką neapskaičiuotos.

51. 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovo užsakymu UAB „Geodezininkai“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. parengtą žemės sklypo planą, jam pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, paskiriant jam naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A (204 kv. m); ieškovei paskirti ½ dalį žemės sklypo, paskiriant jai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (204 kv. m); bendram šalių naudojimuisi palikti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide C (117 kv. m).

52. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovė pateikė papildomą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, jai nuosavybės teise priteisiant 46/100 sklypo dalis ir paskiriant naudotis sklypo dalimi A, A1 pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Geodezininkai“ parengtą planą, atsakovui nuosavybės teise priteisti 54/100 sklypo dalis ir paskirti naudotis žemės sklypo dalį B. Prie papildomo ieškinio naudojimosi tvarkos projektas nepridėtas.

53. 2023 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė naudojimosi žemės sklypu planą, parengtą 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Geodezininkai“, kuriame atsakovui siūloma paskirti naudotis A+187+C (iš viso 244 kv. m), bendrai naudotis dalimi C 57 kv. m., ieškovei B 224+C57 (iš viso 281 kv. m). Sklypo idealinės dalys pagal siūlomą naudojimosi tvarką neapskaičiuotos. Ieškovės prašyme priimti šį planą nurodoma, jog jis parengtas įvertinus atsakovo norą, kad būtų dalis žemės sklypo prie senos medinės namo dalies iš kiemo vidaus.

54. Taigi byloje yra du ieškovės pateikti 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Geodezininkai“ parengti naudojimosi žemės sklypu nustatymo planai su skirtingais naudojimosi tvarkos pasiūlymais bei neįvardintu siūlomą naudojimosi tvarką atitinkančiu sklypo idealinių dalių apskaičiavimu ir vienas atsakovo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Geodezininkai“ parengtas naudojimosi žemės sklypu nustatymo planas.

55. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių nesuprantama, pagal kokį planą ar schemą, iš dalies tenkinant ieškovės ieškinį, yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir jai priteistos 46/100 sklypo dalys, o atsakovui 54/100 sklypo dalys, koks plotas sudaro ieškovei paskirta sklypo dalis A, A1, o atsakovui sklypo dalis B, kokią sklypo dalį sudaro bendro naudojimosi sklypas C.

56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai, dėl kurių naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, negali būti pašalinti apeliantės ieškovės nurodomu būdu, patikslinant, kad „naudojimosi projektas yra tas, kuriame bendras naudojimosi plotas C yra 114 kv. m., ieškovei atitenka naudojimuisi dalys A-126 kv. m. ir A1 56 kv. m., o atsakovui – B -231 kv. m.“ bei nurodant ir bylos lapą, kuriame yra planas (2 tomas, b. l. 83-84).

57. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuose bylos lapuose yra ieškovės 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas planas, kuriame atsakovui siūloma naudotis sklypo dalimis A+A1 182+C, iš viso 239 kv. m., ieškovei sklypo dalimi B 229+C57, iš viso 286 kv. m., sklypo dalimi C 57 kv. m. siūloma naudotis bendrai, apeliantė gi prašo nurodyti kitokius duomenis.

58. Antra, tokių pakeitimų negalima atlikti remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nes ši sprendimo dalis (dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo) yra visiškai nemotyvuota. Apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo 43 punkte teismas tik konstatavo, kad, „nors ieškovė patikslintame ieškinyje to nenurodė, tačiau 2023 m. sausio 4 d. posėdžio metu patikslino savo reikalavimą (posėdžio garso įrašas, laikas nuo 1:25:31 val.), todėl teismas sprendimu nustato bendram šalių naudojimui žemės sklypo C dalį pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, sudarytą uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ (CPK 376 straipsnio 3 dalis)“.

59. Trečia, minėta, kad ieškovės pateikti žemės sklypų planai yra parengti neįvardijant idealinių žemės sklypo dalių.

60. Ketvirta, remiantis išvardintais motyvai pritartina apeliantui atsakovui, kad nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo, jų analizavimo, nenagrinėjo ir nemotyvavo aplinkybių, kuriais šalių pateiktais žemės sklypo naudojimosi tvarkos planais jis vadovavosi. Byloje nėra tokio žemės naudojimosi tvarkos plano, kuris atitiktų teismo sprendimą ir kuriuo būtų galima vadovautis bylos šalims ir tretiesiems asmenims viešai prieinamame Nekilnojamojo turto registre.

61. Išvardinti motyvai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatskleidė šios bylos dalies esmės, todėl ši sprendimo dalis panaikintina. Pastaroji išvada lemia ir sprendimo dalies, kuria nustatytas šalių naudojimasis gyvenamojo namo priklausiniais (ūkiniais pastatais) panaikinimą, nes naudojimasis jais neatsiejamas nuo naudojimosi žemės sklypu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

62. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, tinkamai padalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį gyvenamąjį namą ir nustatė naudojimosi tvarką namo patalpomis, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Pripažindamas teisę šalims įsirengti atskirus elektros ir dujų tiekimo įvadus bei nustatydamas persikraustymo procedūrų ir atskirų įvadų įsirengimo terminus, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė nutartyje nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina ir šie ieškinio bei priešieškinio reikalavimai atmestini (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

64. Nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies esmės, todėl nurodoma sprendimo dalis panaikintina. Pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

65. Priimdamas nurodomą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu bei dėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų. Jos bus paskirstytos iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei R. V. pripažinta teisė įsirengti atskirą elektros įvadą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), atsakovui Z. V. pripažinta teisė įsirengti atskirą dujų tiekimą į savo naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo esamo dujų įvado ir abiem šalims nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persikraustymo procedūroms, atskirų elektros, dujų įvadų ir tiekimo darbams atlikti. Šiuos ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo Z. V. ieškovei R. V. 485,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės R. V. į valstybės biudžeto pajamas 326,50 Eur žyminį mokestį ir 535 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėAnita SereikienėEdita Šliumpienė