- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-475-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12682-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. R. B.
- Trečiasis asmuo
- E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Trinapolis“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-330-435/2019 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. R. B., tretieji asmenys E. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Trinapolis“ dėl nepagrįstai gautų lėšų (avanso) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. R. B., kuriame prašė priteisti iš atsakovės 8 688,60 Eur nepagrįstai gautas lėšas (avansą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trinapolis“ ir atsakovės A. R. B. 2007 m. kovo 14 d. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo UAB „Trinapolis“ parduoti žemės sklypą ar sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 28 d. išduotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai. Savo pareigą atsakovė įsipareigojo įvykdyti ne vėliau kaip per 60 dienų, po to kai bus sutvarkyti visi minėto žemės sklypo ar sklypų nuosavybės dokumentai. Preliminariosios sutarties sudarymo metu UAB „Trinapolis“ iš anksto (kaip avansą) sumokėjo atsakovei visą sutartyje numatytą kainą – 30 000 litų (8 688,60 Eur). Tarp UAB „Trinapolis“ ir ieškovo V. K. 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta sutartis, kuria UAB „Trinapolis“ perleido savo teises ir pareigas kylančias iš Preliminariosios sutarties ieškovui. Atsakovei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei A. R. B.“ atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą ar sklypus, šis sklypas (-ai) nebuvo parduotas UAB „Trinapolis“ ar ieškovui sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. V. K., atstovaujamas teisinio patarėjo, 2018 m. birželio 18 d. pranešimu apie teisių ir pareigų perleidimą informavo atsakovę, kad visus įsipareigojimus kylančius iš Preliminariosios sutarties pastaroji turi įvykdyti naujajam kreditoriui – ieškovui. Atsakovė pranešimą ignoravo, į jį neatsakė. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės pagal Preliminariąją sutartį sumokėtų lėšų (avanso) grąžinimo. Kadangi sudarytoje Preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarta dėl palūkanų dydžio, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. R. B. 2018 m. spalio 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Ji nurodė, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovė nei 2018 m. birželio 18 d. pranešimo apie teisių ir pareigų perleidimą, nei kartu su ieškiniu pateikto 2018 m. vasario 26 d. raginimo dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, negavo. Apie Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė sužinojo po to, kai jau buvo pradėta byla teisme ir buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2018 m. birželio 18 d. pranešimą ir 2018 m. vasario 26 d. raginimą ieškovas būtų išsiuntęs atsakovei, taip pat nepateikė duomenų, kad minėtus dokumentus išsiuntus, jie būtų įteikti atsakovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei nebuvo pranešta ir viešu skelbimu. Tokiu būdu buvo nepagrįstai pažeista atsakovės teisė reikšti atsikirtimus į naujojo kreditoriaus reikalavimus, dėl ko ieškovas neįgijo teisės reikšti teisme reikalavimo, kylančio iš Preliminariosios sutarties. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atsisakė vykdyti prievoles pagal Preliminariąją sutartį ar kliudė tai padaryti pirkėjui. Atsakovė jokiais būdais neribojo UAB „Trinapolis“ ar įmonės reikalavimo teises perėmusio ieškovo teisės sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, todėl laikė, jog negalima konstatuoti buvus atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant Preliminariąją sutartį. Nurodė, kad nuo Preliminariosios sutarties sudarymo 2007 m. kovo 14 d. būsimas turto pirkėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Būsimas pirkėjas ilgiau kaip 11 metų nesidomėjo pagal Preliminariąją sutartį įgytino turto nuosavybės teisių atkūrimo eiga, su atsakove visiškai nebendradarbiavo, todėl laikė, jog būtent pirkėjui kyla pareiga atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius (Preliminariosios sutarties 6 punktas). Nurodė, jog ieškovas nutyli, kad sutartį sudaręs E. K. (pagal įgaliojimą atstovavęs UAB „Trinapolis“), išviliojęs iš atsakovės visus su žemės nuosavybės atkūrimu susijusius dokumentus ir Preliminariosios sutarties 4 punktu įsipareigojęs savo jėgomis ir piniginėmis lėšomis padėti pabaigti atsakovei sutvarkyti žemės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, dingo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, avanso nesumokėjo. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ieškovas iniciavo tik 2018 m. vasario 26 d. raginimu, kuomet šalių prisiimti įsipareigojimai dėl pagrindinės sutarties sudarymo jau buvo pasibaigę. Todėl laikė, jog ieškovui neįrodžius, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, kad pats ieškovas nepagrįstai atsisakė vykdyti Preliminariąją sutartį, buvo nesuinteresuotas pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti jokių mokėjimų, nes jie, jei būtų sumokėti, turėtų būti laikomi netesybomis Preliminariosios sutarties 6 punkto prasme ir atlygintini atsakovei. Atsakovė, būdama senyvo amžiaus moteris (gim. (duomenys neskelbtini)), nebuvo linkusi bylinėtis teisme, reikalaujant priteisti jai priklausančių nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai iš atsakovės reikalauja grąžinti 30 000 litų (8 688,60 Eur) avansą, kadangi šių pinigų atsakovė iš UAB „Trinapolis“ negavo, todėl Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Trinapolis“ tokios teisės ieškovui negalėjo perleisti. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl pagal pareikštą ieškinį dėl be pagrindo sumokėtos sumos grąžinimo ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovė praturtėjo būsimo pirkėjo sąskaita, t. y. įrodyti 30 000 litų perdavimo atsakovei faktą. Pinigų perdavimo faktą ieškovas įrodinėjo UAB „Trinapolis“ išrašytu 2007 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderiu, kuris, atsakovės nuomone, nepatvirtina 30 000 litų perdavimo atsakovei fakto, nes jis neatitinka tuo metu galiojusių privalomų teisės aktų reikalavimų. 2007 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderiui nėra suteiktas privalomas dokumento numeris, jo nepasirašė įmonės vadovas ir vyr. finansininkas, taip pat nėra kasininko, kuris iš įmonės kasos išduoda pinigus, parašo. Kadangi pateiktas kasos išlaidų orderis neturi numerio ir jis nėra pasirašytas nė vieno atsakingo ūkio subjekto atstovo, laikė, jog nėra pagrindo laikyti, kad kasos operacija įvyko, t. y. kad kasininkas iš UAB „Trinapolis“ kasos išmokėjo 30 000 litų. Kad atsakovė 30 000 Lt negavo, papildomai patvirtintų 2007 m. kovo mėnesio įmonės kasos knyga (kasos operacijų žurnalas), kurioje kasininkas privalo įrašyti kiekvieną orderį, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė, nors juos privalėjo pateikti. Kadangi minimalus kasos operacijų žurnalo saugojimo terminas yra 10 metų (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.29 punktas), laikė, kad ieškovas, siekdamas suklaidinti teismą, sulaukęs minimalaus kasos operacijų žurnalo saugojimo termino, kuomet bylai reikšmingi dokumentai buvo sunaikinti, sąmoningai į teismą kreipėsi 2018 m. liepos 25 d. Vertindama tariamą piniginių lėšų perdavimo faktą, svarbia aplinkybe atsakovė pripažino ir tai, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovė buvo senyvo, (duomenys neskelbtini) amžiaus fizinis asmuo, būsimas pirkėjas – juridinis asmuo UAB „Trinapolis“. Iš UAB „Trinapolis“ internetinės svetainės http://trinapolis.lt/ duomenų nustatė, kad UAB „Trinapolis“ veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu ir jo statyba, kas reiškia, kad ji turėjo pakankamai patirties panašiuose teisiniuose santykiuose sudarant sandorius, todėl jai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Taip pat nurodė, kad Preliminariąją sutartį įmonės vardu sudarė E. K., veikęs pagal įgaliojimą už UAB „Trinapolis“, kurio sutarties sudarymo metu atsakovei nepateikė, o atsakovė būdama senyvo amžiaus ir neturėdama patirties sudarant tokio pobūdžio sandorio, tokių duomenų nepareikalavo. Įgaliojimo nebuvimas kelia pagrįstų abejonių, ar E. K. turėjo teisę pasirašyti Preliminariąją sutartį įmonės vardu, tuo pagrindu ir iš įmonės lėšų sumokėti atsakovei 30 000 litų avansą, taip pat, ar atsakovei kaip silpnesnei sutarties šaliai tinkamai išaiškino Preliminariosios sutarties pasirašymo pasekmes, ar atsakovė suprato pasirašanti dėl tariamo avanso jai sumokėjimo. Atsakovė nurodė, kad ji laiko, jog sutartį sudarius tinkamai neįgaliotam asmeniui, Preliminarioji sutartis nesukuria ją sudariusioms šalims teisių ir pareigų.
5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trinapolis“ 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimus tinkamai pagrindė teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – trečiojo asmens ir atsakovės 2007 m. kovo 14 d. sutartimi ir trečiojo asmens 2007 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderiu, trečiojo asmens ir ieškovo 2011 m. rugsėjo 21 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei A. R. B. ir ieškovo 2018 m. birželio 18 d. pranešimu apie teisių ir pareigų perleidimą. Atsakovės pateikti atsikirtimai į ieškinį nėra pagrįsti, prieštaraujantys ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. K. atsakovei A. R. B. advokato pagalbai apmokėti turėtas išlaidas ir valstybei 32,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas pripažino nustatytu, kad Preliminarioji sutartis tarp UAB „Trinapolis“ ir atsakovės A. R. B. buvo sudaryta 2007m. kovo 14 d., kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo UAB „Trinapolis“ parduoti žemės sklypą ar sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities išduotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (1 t., el. b. l. 5–8 ). Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo žemę parduoti per 60 dienų terminą, po to kai bus sutvarkyti visi minėto žemės sklypo ar sklypų nuosavybės dokumentai. 2007 m. kovo 14 d. įgaliojimu, patvirtintu notaro, atsakovė įgaliojo A. K. atstovauti ją visose įstaigose tvarkant reikalus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, ir parduoti jai priklausantį minėtą turtą. Šiuo įgaliojimu nebuvo suteikta teisė įgaliotiniui perįgalioti kitą asmenį (1 t., el. b. l. 153). 2011 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Trinapolis“ ir ieškovo V. K., UAB „Trinapolis“ perleido savo teises ir pareigas kylančias iš Preliminariosios sutarties ieškovui (1 t., el. b. l. 10–11). 2011 m. rugsėjo 21 d. perįgaliojimas, kuriuo A. K., veikiantis atsakovės interesais perįgaliojo ieškovą galiojo iki 2016 m. kovo 14 d. (1 t., el. b. l. 151–152). Ieškovas pateikė 2007 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderio nepatvirtintą kopiją (1 t., el. b. l. 9), kurios pagrindu įrodinėjo pinigų (30 000 litų) perdavimo atsakovei faktą. 2016 m. gegužės 25 d. Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė atsakovei nuosavybės teises į 0,5256 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 7,31 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 12–13). Iš Nuosavybės teisės atkūrimo bylos (1 t., el. b. l. 137–155) matyti, kad vykstant nuosavybės atkūrimo procesui už atsakovę pasirašinėjo ieškovas 2011 m. rugsėjo 21 d. perįgaliojimo pagrindu. V. K., atstovaujamas advokato, 2018 m. birželio 18 d. pranešimu apie teisių ir pareigų perleidimą informavo atsakovę, kad visus įsipareigojimus kylančius iš Preliminariosios sutarties pastaroji turi įvykdyti naujajam kreditoriui – ieškovui (1 t., el. b. l. 14–16). Atsakovė, atstovaujama advokato, 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi į UAB „Trinapolis“, prašydama pateikti kokybišką 2007 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį ir 2007 m. kovo mėnesio avansinių apyskaitų suvestinių registrų kopiją. UAB „Trinapolis“ 2018 m. spalio 8 d. raštu nurodė, kad neturi galimybės pateikti prašomų dokumentų, kadangi jie buvo sunaikinti pasibaigus teisės aktuose nustatytam jų saugojimo terminui (1 t., el. b. l. 35–36). 2018 m. spalio 9 d. atsakovė, atstovaujama advokato, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu paaiškinti ar UAB „Trinapolis galėjo sunaikinti atsakovės prašytus pateikti finansinius dokumentus ir ar nesant kitų įrodymų, kasos išlaidų orderis, kuriam nėra suteiktas numeris ir kuris nėra pasirašytas jį išdavusio asmens, gali pagrįsti pinigų gavimo faktą (1t., el. b. l. 98). Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 7 d. raštu atsakė, jog kad prašyme nurodytų dokumentų minimalus saugojimo terminas yra pasibaigęs, jie galėjo būti sunaikinti, o Kasos išlaidų orderyje turi būti nurodyti visi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse. Kasos išlaidų orderis, neturintis numerio ir kuriame nėra asmens, turinčio teisę jį surašyti ir pasirašyti vardo, pavardės, pareigų, parašo, negali būti laikomas juridinę galią turinčiu dokumentu, pagrindžiančiu pinigų operacijos faktą (1t., el. b. l. 99). Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. R., buvusi UAB „Trinapolis“ direktorė nurodė, kad ji vadovavo įmonei, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 rugsėjo 30 d. Po to ji kaip kitos įmonės vadovė teikė konsultacines paslaugas UAB „Trinapolis“ dėl nekilnojamo turto projektų vystymo. E. K. buvo įgaliotas UAB „Trinapolis“ asmuo atstovauti įmonę tam tikrais projektiniais klausimais, susijusiais su žemės įsigijimu, supirkimu. Ji taip pat nurodė, jog jai nėra žinoma, kad dėl 2007 m kovo 14 d. sudarytos sutarties įmonė būtų patyrusi kokių nors finansinių nuostolių. 2011 m. rugsėjo 21 d. ji pasirašė sutartį su V. K. dėl reikalavimo perleidimo, tačiau jis pasirašant sutartį betarpiškai nedalyvavo, ji V. K. nėra mačiusi.
8. Teismas sprendime nurodė, kad šalys neginčijo, jog 2007 m. kovo 14 d. buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis dėl žemės sklypų, į kuriuos atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės ateityje pardavimo, taip pat neginčijo aplinkybės, kad Preliminariojoje sutartyje numatytas terminas sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigęs, atsakovė nereiškė pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimą grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, tačiau atsakovė teigė, kad pasirašant Preliminariąją sutartį jokio avanso negavo, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti to, kas atsakovei nebuvo perduota. Ieškovas pinigų perdavimo faktą įrodinėjo 2007 m. kovo 14 d. šalių pasirašyta Preliminariąja sutartimi ir tą pačią dieną išrašyto kasos išlaidų orderio kopija. Tačiau į bylą nepateikė kasos išlaidų orderio originalo, 2007 m. įmonės kasos knygos (kasos operacijų žurnalas), nurodydamas, kad jie buvo sunaikinti pasibaigus teisės aktuose nustatytam jų saugojimo terminui. Vertindamas kasos išlaidų orderio kopiją teismas pripažino, kad orderiui nebuvo suteiktas privalomas dokumento numeris, jo nepasirašė nė vienas atsakingas ūkio subjekto atstovas, t. y. įmonės vadovas ir vyr. finansininkas, taip pat nėra kasininko, kuris iš įmonės kasos išduoda pinigus parašo bei nėra ir trečiųjų asmenų, kurie galėtų patvirtinti pinigų perdavimo faktą, parašų. Todėl laikė, jog tokiu būdu pažeisti 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 12, 13 punktų reikalavimai, be to laikė, kad kasos išlaidų orderis, neturintis numerio negalėjo būti įtrauktas į kasos knygą (minėtų Taisyklių 16,17 punktai). Atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimus, nustatytus iš pateiktos kasos išlaidų orderio kopijos bei atsakovės kategoriškos pozicijos, jog ji kasos išlaidų orderio nepasirašė, teismas sprendė, kad ieškovas negali pateikti kasos išlaidų orderio bei, kad pinigai atsakovei nebuvo išmokėti.
9. Vertindamas 2007 m. kovo 14 d. tarp atsakovės ir UAB „Trinapolis“ atstovo E. K. pasirašytą Preliminariąją sutartį teismas nustatė, kad nepažįstamo žmogaus atsakovei pateiktus dokumentus ji pasirašė gatvėje, jo įkalbėta, dokumentų neskaitė, nes neturėjo akinių. Iš atsakovės paaiškinimų apie tai, kad jai buvo pateiktas pasirašyti mašinėle spausdintas dokumentas, teismas laikė tikėtinu, kad tai buvo minėta Preliminarioji sutartis, kas reiškia, jog ji buvo UAB „Trinapolis“ parengta iš anksto, paliekant vietos ranka įrašyti tam tikrus duomenis, kurių atsakovė pati neįrašinėjo ir kurie jos pasirašymo metu galėjo būti netgi neįrašyti, o jei įrašyti – ieškovės teigimu, jos neperskaityti, kas reiškia, kad sutartis pasirašyta neįsigilinus į jos esmę. Įvertinęs atsakovės amžių sutarties pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)), sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini)), sutarties pasirašymo aplinkybes, kurios byloje nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, teismas sprendė, kad įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto – tame tarpe žemės įsigijimu bei supirkimu atstovas, pateikdamas pasirašyti atsakovei tokio turinio sutartį pasinaudojo ja, kaip silpnesniąja sutarties šalimi, kuri neturėjo nei patirties tokio pobūdžio sandorių sudaryme, nei pakankamo išsilavinimo suvokti tokios sutarties pasirašymo pasekmes. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė apklausiama teismo posėdyje teigė nepasirašiusi įgaliojimo, nepaneigia nurodytos teismo išvados ir negali būti vertinama kaip nesąžininga jau vien dėl tos priežasties, kad būdama 86 metų amžiaus ji objektyviai gali detaliai nebeprisiminti įvykių, vykusių prieš 12 metų. Be to, teismas nurodė, kad tiek Preliminarioji sutartis, tiek įgaliojimas A. K. pasirašyti tą pačią dieną ir reiškia, kad viskas vyko greituoju būdu, t. y. atsakovei nespėjus įsigilinti į pasirašytą sutartį buvo pasirašytas įgaliojimas, kurio turinys tikėtina, taip pat atsakovės nebuvo suprastas.
10. Teismas nurodė, jog lingvistinis Preliminariosios sutarties tekstas nepagrindžia fakto, kad 30 000 litų avansas atsakovei buvo sumokėtas, o rašytinėje sutartyje nesant tiesiogiai (lot. expressis verbis) užfiksuoto sutarties pinigų perdavimo fakto (nėra padaryta įrašo apie UAB „Trinapolis“ atstovo avanso sumokėjimą ar atsakovės avanso gavimą), laikė, jog ši aplinkybė turėtų būti įrodyta ne tik sutarties turiniu, bet ir kitais įrodymais. Tačiau jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių avanso sumokėjimą atsakovei, į bylą nepateikta. Ieškovas tokių aplinkybių objektyviai patvirtinti negalėjo (nedalyvavo nei susitarimuose nei sutarties pasirašyme), trečiasis asmuo E. K., tiesiogiai dalyvavęs dokumentų pasirašyme, nei atsiliepimo į ieškinį nei jokių paaiškinimų teismui neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, žinodamas apie užvestą bylą, teismo procesą ignoravo.
11. Vertindamas tolimesnį šalių elgesį po sutarties pasirašymo teismas nurodė, kad atsakovės nereagavimas į registruotus laiškus, siųstus jai praėjus 11 metų nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo, kuriuose buvo prašoma nurodyti notarą būsimo sandorio sudarymui, o taip pat sugrąžintos žemės padovanojimas sūnui, tik patvirtina labiau tikėtiną prielaidą, kad pinigų ji už žemę negavo ir tapusi žemės savininke, nesulaukusi būsimo pirkėjo, perleido ją savo sūnui.
12. Vertindamas tolimesnį būsimo pirkėjo UAB „Trinapolis“ elgesį po sutarties pasirašymo teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad iki sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su ieškovu, jos atstovai nei karto nepasidomėjo žemės atkūrimo proceso eiga, taip pat nesidomėjo ar atsakovė nepanaikino įgaliojimo A. K., ar atsakovė kaip senyvas ir sergantis asmuo nepaliko vaikams testamentu atkurtų žemių, kas rodo, jog UAB „Trinapolis“ kaip būsimas pirkėjas ir neva sumokėjęs sutarties kainą asmuo, ilgiau kaip ketverius metus visiškai nebendradarbiavo su atsakove, nebuvo suinteresuotas sandorio įgyvendinimu, kas taip pat leido teismui daryti labiau tikėtiną prielaidą, jog atsakovei buvo žadėta pinigus sumokėti po to, kai atkūrus nuosavybės teisę į žemes, jas įvertins nekilnojamojo turto agentas. Ieškovas, 2011 m. rugsėjo 21 d. Sutartimi už 13 000 litų perėmęs UAB „Trinapolis“ teises ir pareigas, neteisėtai suteikto perįgaliojimo pagrindu ėmėsi vykdyti Preliminariojoje sutartyje numatytų perimtų įsipareigojimų, tačiau taip pat nepranešė atsakovei apie teisių perėmimą, apie perįgaliojimo gavimą, nesidomėjo atsakove ir į ją kreipėsi tik tuomet, kai pasibaigė perįgaliojimo (įgaliojimo) terminas dėl naujo įgaliojimo suteikimo. Atsakovei nesutikus pateikti naujo įgaliojimo ieškovas 2,5 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų Preliminariajai sutarčiai įgyvendinti. Be to, ieškovas, pasirašydamas 2011 m. rugsėjo 21 d. sutartį perėmė iš UAB „Trinapolis“ ir visus jos turimus dokumentus, patvirtinančius pagal sutartį ketinamas perleisti teises ir pareigas (sutarties 13 p.), kas reiškia, ir kasos išlaidų orderio kopiją. Todėl teismas vertino, kad ieškovas, kuris, kaip nurodė posėdžio metu, turėjo savo įmonę, yra kelių įmonių vadovas (viešai prieinama informacija), galėjo įvertinti jam pateiktą buhalterinio dokumento – kasos išlaidų orderio kopiją, kuri dėl akivaizdžių dokumento trūkumų, teismo nuomone, turėjo sukelti ieškovui abejonių dėl tokio dokumento juridinės reikšmės. Nepaisant to, ieškovas nei 2011 m. rugsėjo 21 d. sutarties pasirašymo metu, nei pasibaigus įgaliojimo terminui 2016 m. kovo 14 d. neieškojo atsakovės tikslu išsiaiškinti 30 000 Lt avanso sumokėjimo / nesumokėjimo aplinkybes. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė 30 000 Lt avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasirašytą Preliminariąją sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo pateikė ieškovas. Su šiuo skundu jis pateikė ir atsakovės (duomenys neskelbtini) testamentą. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, jo ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kasos išlaidų orderį, neįvertino fakto, kad pačiame orderyje buvo atsakovės parašas. Nors atsakovė ir neigė jį pasirašiusi, tačiau parašo autentiškumo nepaneigė. Todėl vien žodiniai teiginiai negali paneigti rašytinių įrodymų, turint omenyje faktą, kad atsakovė buvo suinteresuota bylos baigtimi.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog trečiasis asmuo atsakove pasinaudojo kaip silpnesniąja sutarties šalimi, kuri neturėjo patirties tokio pobūdžio sandorių sudaryme ir nesuvokė sutarties pasirašymo pasekmių, peržengė ginčo ribas ir pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis šalys tiesiogiai byloje nesivadovavo ir neprašė teismo taikyti jokių juridinių padarinių.
1.3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistas rungimosi principas. Pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą prioritetą vienos šalies parodymams neatsižvelgdamas į kitos šalies paaiškinimus ir pateiktus rašytinius dokumentus. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė dalyvavo ne tik su E. K. pasirašant preliminarią sutartį, tačiau ir vykstant pas notarą tvirtinti įgaliojimą. Taip pat, kad atsakovė gerai suvokė kokiame santykyje dalyvauja, kokios pareigos jai tenka. Be to, asmeniui nesuvokiant sandorio ar jo esmės, notaras nebūtų tvirtinęs įgaliojimo, o pati atsakovė privalėjo jį perskaityti ir savo parašu patvirtino, kad žinojo kokiu tikslu įgaliojimą suteikė.
1.4. Atsakovė byloje nereiškė priešieškinio, neginčijo sudarytos Preliminariosios sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės net daryti išvados, kad buvo pasinaudota atsakove kaip silpnesniąja šalimi, kuri nesuprato sandorio esmės. Nenuginčijus ir esant teisėtai sudarytai preliminariai sutarčiai, nepaneigus joje esančių įrašų teisingumo, sutartis laikytina galiojančia.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, logiškai nepagrindžia, kokiu tikslu po sutarties pasirašymo atsakovė bendravo su trečiuoju asmeniu, taip pat nepaaiškina, kodėl tiki atsakovės versija, jog UAB „Trinapolis“ atstovas pažadėjo sumokėti pinigus už atsakovei priklausančią žemę tik po to, kai atsakovei bus atkurtos nuosavybės į tą žemę, įvertinus jos vertę nekilnojamojo turto vertintojo. Atsakovė byloje nepateikia jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių jos teiginius bei paneigiančius preliminarios sutarties įrašų teisingumą.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai aiškino šalių sudarytą sutartį bei jos turinį, ypač jos 2 ir 3 punktus. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad UAB „Trinapolis“ sumoka atsakovei visą sutarto turto kainą - 30 000 litų prieš pasirašant sutartį, o 3 punkte nustatyta, kad atsakovė, užtikrindama savo įsipareigojimų įvykdymą priėmė jai sumokėtus 30 000 litų iš UAB „Trinapolis“, toliau sutartyje nurodyta, jog pirkėjas, prieš pasirašant sutartį, ir dėl atsiskaitymo už turtą jokių pretenzijų pirkėjui neturi ir ateityje nereikš. Taip pat nurodyta, kad pasirašydamos šią sutartį, šalys patvirtina, kad pirkėjo sumokėta pardavėjui 30 000 litų suma yra vienintelė ir galutinė parduodamo turto kaina ir jokie vienašališki kainos pakeitimai yra negalimi. Sutartį atsakovė pasirašė du kartus, apmokėjimo suma, apmokėjimo ir pinigų gavimo faktas, prieš pasirašant sutartį šalių nurodytas net tris kartus, todėl naudojant net pažodinį sutarties aiškinimą, kitoks aiškinimas, kaip, kad pinigų sumokėjimo fakto patvirtinimas iki pasirašant sutartį nėra ir negali būti galimas. Kitokio sutarties punktų aiškinimo, taikymo ar galiojimo atsakovė neįrodė ir šių sutarties nuostatų neginčijo. Esant vienareikšmiškam įrašui apie pinigų perdavimą ir priėmimą, aiškinti, kad mokėjimas turi būti atliktas ateityje, nėra jokio pagrindo. Be to, vertinant visus įrodymus byloje sistemingai, šį faktą patvirtina ir papildomas byloje esantis įrodymas, t. y. pinigų priėmimo-perdavimo orderis, kuris buvo atsakovės pasirašytas. Akivaizdu, kad atsakovė negalėjo pasirašinėti tiek daug dokumentų ir bet kur bei nesuvokti tokio veikimo juridinės reikšmės. Taip pat nurodė, jog sutartis ir jos tekstas nėra sudėtingas ar komplikuotas, kad asmeniui, turinčiam net minimalų išsilavinimą ar žinias, nebūtų įmanoma suprasti, kokia tai buvo sutartis, dėl ko ji sudaryta ir kokie iš to kyla įsipareigojimai.
1.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, kad pagal šalių sudarytos sutarties 4 punktą buvo numatyta, jog sutarties pasirašymo dieną pardavėjas įsipareigoja pateikti pirkėjui notariškai patvirtintą įgaliojimą. Todėl atmestina teismo sprendimo išvada, kad viskas buvo daroma paskubomis ir atsakovei neturint galimybės įvertinti ir suvokti sutarties. Be to, įgaliojimas, tai vienašalis dokumentas, kuris sudarytas pačios atsakovės, tiesiogiai šiame juridiniame akte nedalyvavus ieškovui ir buvo tvirtintas pas notarą. Šis faktas įrodo, kad vykdant Preliminariąją sutartį, t. y. jos 4 punktą atsakovė asmeniškai ir laisva valia sudarė įgaliojimą, laikantis prisiimtų įsipareigojimų, ko nebūtų dariusi, jei nebūtų pasirašiusi sutarties ar nebūtų suvokusi, jos prisiimtų prievolių, tame tarpe, jeigu nebūtų gavusi avansinio mokėjimo pagal sutartį.
1.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino išvados Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, išduotos Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 28 d. Tokiai išvadai, kokia atsakovės pateikta pirmosios instancijos teismui, atsakovė turėjo parašyti prašymą, nurodyti konkrečią vietovę į kurią nukreipia savo prašymu šią išvadą ir kurioje bus atkurtas žemės sklypas ateityje ir tai atlikti dar prieš išvados išrašymo dieną t. y. 2007 m. vasario 28 d. Ši vietovė atsakovei nurodyta UAB „Trinapolis“ atstovo, kadangi UAB „Trinapolis“ planavo įgyti sklypus ir šioje vietoje Preliminariąsias sutartis buvo sudaręs ir su kitais fiziniais asmenimis. Su išvada atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta 2007 m. kovo 13 d., todėl 2007 m. kovo 14 d. sudaryta sutartis nebuvo atsitiktinė, atsakovei nebuvo netikėta, atsakovei nežinant ant ko ir dėl ko ji pasirašo. Vien šios aplinkybės įrodo, kad pati atsakovė buvo vykstančio proceso dalyve, dokumentų, ant kurių rašėsi turinys jai buvo suprantamas ir aiškus. Todėl atmestinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl sandorio skubos, atsakovės nepatyrimo ar negebėjimo suvokti kokį sandorį sudaro.
1.9. Pažymėtina dar vieną esminė aplinkybė, liudijanti atsakovės nenuoseklumą ir siekį išvengti prievolių vykdymo. Viso proceso metu atsakovė neigė ne tik, kad nebuvo sudariusi įgaliojimą trečiajam asmeniui, tačiau tvirtino, kad nebuvo sudariusi ir testamento pastarojo naudai. Tačiau apelianto šiuo metu gautais duomenimis yra žinoma, jog atsakovė sakė netiesą, kadangi ji trečiojo asmens naudai buvo sudariusi testamentą, kurio turinys buvo nukreiptas būtent į ginčo sandorio sudarymą su ieškovu (trečiuoju asmeniu).
Atsiliepimas
14. Atsakovė A. R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Spendžiant dėl naujų įrodymų prijungimo laikytina, kad apeliantui negalint paaiškinti naujų įrodymų gavimo aplinkybių ir laiko kada buvo gautas dokumentas, turėtų būti laikoma, jog 2007 m. kovo 14 d. testamentas galėjo ir privalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantas su ieškiniu kreipėsi į pirmos instancijos teismą, taipogi į apeliacinės instancijos teismą apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip ir nepateikdamas įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo faktą dėl ko ir buvo netenkintas ieškinys.
2.3. Apeliantas, teigdamas ir kritikuodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, nesiremia jokia aktualia teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ir nurodė, jog apmokėjimo faktą galima įrodinėti visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau teismui jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių avanso sumokėjimą atsakovei, į bylą nepateikė, ieškovas tokių aplinkybių objektyviai patvirtinti negalėjo (nedalyvavo nei susitarimuose nei sutarties pasirašyme). Be to, 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta ieškovė, patvirtino, jog 2007 m. kovo 14 d. gatvėje sutiktas asmuo prašė parduoti jai dokumentus į žemės atkūrimą, o atsiskaityti žadėjo, kai žemės bus atkurtos, jas galės įvertinti nekilnojamojo turto agentas ir nustatyti realią vertę. Ieškovė kategoriškai neigia, jog UAB „Trinapolis“ perdavė pinigus (30 000 Lt), ji nėra akyse mačiusi neva jos pasirašyto kasos išlaidų orderio, kuris pateikiamas byloje (garso įrašas nuo 1:13:49 iki 1:14:52). Be nurodytų aplinkybių ieškovė taip pat nurodo, jog jai pirkėjas liepė pasirašyti ant tuščio lapo (garso įrašas nuo 1:03:36 sek. iki 1:04:15 sek.), kame taipogi galima įžvelgti UAB „Trinapolis“ nesąžiningumą. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jai buvo pateiktas pasirašyti mašinėle spausdintas dokumentas, todėl tikėtina, kad tai buvo ginčo Preliminarioji sutartis, kas reiškia, jog ji buvo UAB „Trinapolis“ parengta iš anksto, paliekant vietos ranka įrašyti tam tikrus duomenis, kurių atsakovė pati neįrašinėjo (garso įrašas nuo 1:04:17 sek. iki 1:05:10) ir kurie jos pasirašymo metu galėjo būti netgi neįrašyti, o jei įrašyti - ieškovės teigimu, jos neperskaityti (kadangi tą dieną buvo nepasiėmusi akinių, be kurių ieškovė absoliučiai nieko nemato), kas reiškia, kad sutartis pasirašyta neįsigilinus į jos esmę.
2.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė teismui kitų pinigų perdavimo faktą įrodančių dokumentų kaip tik nepatvirtintą ir nustatytų taisyklių neatitinkančio kasos išlaidų orderio kopiją ir Preliminariąją sutartį, kurios sudarymo aplinkybės yra keliančios daug neaiškumų. Apeliantui neįrodžius pinigų perdavimo fakto ir neįgyvendinus esminės sutarties sąlygos - avanso sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas teisingai laikė, jog nebuvo siekta sudaryti pagrindinės sutarties. Teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiąjį asmenį E. K., kuris tiesiogiai dalyvavo dokumentų pasirašyme, tačiau trečiasis asmuo nei atsiliepimo į ieškinį nei jokių paaiškinimų teismui neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, žinodamas apie užvestą bylą, teismo procesą ignoravo. Todėl apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą prioritetą vienos šalies parodymams neatsižvelgdamas į kitos šalies paaiškinimus ir pateiktus rašytinius dokumentus yra ne tik, kad teisiškai nepagrįsti, tačiau jais yra siekiama suklaidinti apeliacinės instancijos teismą.
2.5. Apelianto teiginys, jog aplinkybė, kad atsakovė byloje nereiškė priešieškinio, neginčijo sudarytos Preliminariosios sutarties, dėl to pirmosios instancijos teismas neva neturėjo teisės net daryti išvados, kad buvo pasinaudota atsakove kaip silpnesniąja šalimi, kuri nesuprato sandorio esmes, yra absurdiškas atsižvelgiant į atsakovės amžių ((duomenys neskelbtini)), sveikatos būklę bei finansinę padėtį. Atsakovės sveikatos būklė šiuo metu yra gan sudėtinga dėl to ją saugodama ir nesistengdama prailginti teisminio proceso, atsakovė nereiškė priešieškinio, neginčijo Preliminariosios sutarties sudarymo fakto, tačiau visą laiką teigė, kad 30 000 litų avanso jai niekada niekas neperdavė, daug metų nesidomėjo ar ginčo žemė jau yra atkurta, nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties. Visos šios aplinkybės tik patvirtina atsakovės teiginius, jog jai buvo žadėta pinigus sumokėti po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemes bei jas įvertins nekilnojamojo turto agentas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės 2007 m. kovo 14 d. sudarytą testamentą. Tačiau šio įrodymo, kuris jo teigimu patvirtina atsakovės nenuoseklumą, neprašo priimti į bylą, nepaaiškina, kodėl jį teikia tik su apeliaciniu skundu, kodėl jo nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikia įrodymų, kad šio įrodymo negalėjo anksčiau pateikti. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį rašytinį įrodymą atsisako priimti.
17. Byloje sprendžiama dėl lėšų (avanso) pagal Preliminariąją sutartį sumokėjimo ir grąžinimo, kai preliminariosios sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo – pardavimo.
18. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje 2007 m. kovo 14 d. tarp E. K., veikiančio pagal įgaliojimą už UAB „Trinapolis“, ir atsakovės A. R. B. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kurios pagrindu atsakovė, per 60 dienų terminą, po to kai bus sutvarkyti visi žemės sklypo ar sklypų nuosavybės dokumentai, įsipareigojo UAB „Trinapolis“ parduoti žemės sklypą ar sklypus į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities išduotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. 2007 m. kovo 14 d. įgaliojimu, patvirtintu notaro, atsakovė įgaliojo UAB „Trinapolis“ įgaliotą asmenį E. K. tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės atkūrimu. 2011 m. rugsėjo 21 d. UAB „Trinapolis“ sudarė su ieškovu V. K. R. teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria UAB „Trinapolis“ perleido savo teises ir pareigas kylančias iš Preliminariosios sutarties ieškovui. E. K., veikiantis atsakovės interesais, 2011 m. rugsėjo 21 d. perįgaliojo ieškovą veikti atsakovės interesais iki 2016 m. kovo 14 d. Atsakovei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei A. R. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ar sklypus. 2018 m. birželio 18 d. V. K. išsiuntė atsakovei pranešimą apie teisių ir pareigų perleidimą. Ieškovas ieškiniu prašomų priteisti pinigų (30 000 litų) perdavimo faktą atsakovei įrodinėjo UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderio nepatvirtinta kopija, kurioje nurodyta, jog įmonė 2007 m. kovo 14 d. sutarties pagrindu 2007 m. kovo 14 d. išduoda atsakovei 30 000 litų, gavėjo parašas ir jo asmenį liudijančio dokumento duomenys. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu, teigdama, jog ieškovo ieškiniu prašomų priteisti pinigų (avanso) nėra gavusi, 2018 m. spalio 4 d. raštu prašė UAB „Trinapolis“ pateikti kokybišką 2007 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį ir 2007 m. kovo mėnesio avansinių apyskaitų suvestinių registrų kopiją. UAB „Trinapolis“ 2018 m. spalio 8 d. pateikė atsakovei atsakymą, jog neturi galimybės pateikti prašomų dokumentų, kadangi jie buvo sunaikinti pasibaigus teisės aktuose nustatytam jų saugojimo terminui. 2018 m. spalio 9 d. raštu atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu paaiškinti ar UAB „Trinapolis“ galėjo sunaikinti atsakovės prašytus pateikti finansinius dokumentus ir ar nesant kitų įrodymų, kasos išlaidų orderis, kuriam nėra suteiktas numeris ir kuris nėra pasirašytas jį išdavusio asmens, gali pagrįsti pinigų gavimo faktą. Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakovės prašyme nurodytų dokumentų minimalus saugojimo terminas yra pasibaigęs, todėl jie galėjo būti sunaikinti. Taip pat nurodė, kad kasos išlaidų orderyje turi būti nurodyti visi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse. Kasos išlaidų orderis, neturintis numerio ir kuriame nėra asmens, turinčio teisę jį pasirašyti vardo, pavardės, pareigų, parašo, negali būti laikomas juridinę galią turinčiu dokumentu, pagrindžiančiu pinigų operacijos faktą. Kauno apylinkės teismas pripažinęs, kad ieškovas V. K. neįrodė 30 000 litų avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasirašytą Preliminariąją sutartį, skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. K. apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai ir neatsakingai vertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino šalių sudarytą sutartį ir jos turinį.
19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovas neįrodė 30 000 litų avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasirašytą Preliminariąją sutartį. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas, nesutikdamas su teismo padarytų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu vien aplinkybės, kad teismas motyvuotai atsakove ginčo situacijoje laikė silpnesniąja sutarties šalimi bei priėmė ieškovo lūkesčių neatitinkantį teismo sprendimą (ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus), nepagrindžia įrodymų vertinimo netinkamumo bei nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar byloje esančius įrodymus vertino netinkamai.
22. Apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į atsakovės paaiškinimus, nepateikdamas jokio racionalaus paaiškinimo, vertino, kad lingvistinis Preliminariosios sutarties tekstas nepagrindžia fakto, jog 30 000 Lt avansas atsakovei buvo sumokėtas, sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „Trinapolis“ sumoka atsakovei visą sutarto turto kainą 30 000 litų prieš pasirašant sutartį. Sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į garbaus amžiaus atsakovės paaiškinimą, kad ji sutartyje nurodytos pinigų sumos negavo, prieš pasirašydama sutartį jos teksto negalėjo be akinių perskaityti, pagrįstai vertino, ar pinigų perdavimo faktas įrodytas kitais įrodymais, t. y. sutartį sudariusios įmonės privalomais mokėjimo dokumentais. Nustatęs, kad įmonės mokėjimas neįrodytas tinkamais įrodymais, teismas ir pripažino, jog ieškovo nurodytas pinigų perdavimo atsakovei faktas nėra įrodytas, vien Preliminariosios sutarties tekstas nepagrindžia fakto, jog 30 000 litų avansas atsakovei buvo sumokėtas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nes teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, taip pat pateiktus įrodymus vertinti kritiškai ar nuspręsti, kad priimant sprendimą atitinkamais įrodymais nebus vadovaujamasi (CPK 185 straipsnis).
23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo išvadomis ir konstatavimu pažeidė šalių rungimosi principą, suteikė prioritetą vienos šalies parodymams, peržengė ginčo ribas ir pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis šalys tiesiogiai byloje nesivadovavo ir neprašė teismo taikyti jokių juridinių padarinių. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nagrinėdamas bylą šis teismas pagrįstai vertino esminę ieškovo reikalavimų pagrįstumui aplinkybę – pinigų perdavimo atsakovei faktą.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
25. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė 30 000 litų avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasirašytą Preliminariąją sutartį, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Teisėjų kolegija, atmetusi ieškovo apeliacinį skundą, tenkina atsakovės prašymą priteisti jai 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, jos patirtų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.