Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-27648-861/2015 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. M. ir L. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir L. L. 1 508,92 EUR skolos už būsto nuomą, 46,11 EUR delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovas jį valdo patikėjimo teise. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-907-827/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. M., L. L., A. K., J. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė nutraukti nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos nuomos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų V. M., L. L., A. K., J. K. ir iškeldinti minėtus asmenis su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atsakovams V. M. ir L. L. atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. 2015 m. kovo 31 d. ieškovas ir V. M. pasirašė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomojimo. 2015 m. birželio 4 d. Buto patikrinimo akto Nr. 10206 duomenimis, bute be pagrindinio buto nuomininko V. M. gyvena ir L. L.. Atsakovas V. M. nuomos sutarties 27 punktu įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį. Įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. sudaro 1 508,92 EUR, taip pat už termino sumokėti praleidimą ieškovas paskaičiavo 46,11 EUR delspinigių. Atsakovai skolos iki šiol nepadengė, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų šią sumą.Atsakovai V. M. ir L. L. su ieškiniu nesutiko iš dalies, prašė ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisti 603,56 EUR už būsto nuomą. Pažymėjo, jog 2001 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1. punktas numato, kad Socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Šis koeficientas atsakovų atžvilgiu nepagrįstai nebuvo taikomas, todėl priskaičiuotas per didelis įsiskolinimas už būsto nuomą. Atsakovo paskaičiavimu, įsiskolinimas turėtų būti 603,56 EUR, kurį atsakovas sutinka sumokėti, kai tik leis finansinės galimybės. Pažymėjo, jog analogiškas ginčas tarp šalių buvo nagrinėtas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaikė atsakovams 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantį koeficientą, todėl ir dabar prašo taikyti šį koeficientą ir sumažinti nuomos mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 767,82 EUR skolos, 33,76 EUR delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (801,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė.Teismas nurodė, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., tuo tarpu Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-H15/0917 (toliau – Sutartis) tarp ieškovo ir atsakovo V. M. sudaryta 2015 m. kovo 31 d. Šalių sudarytos sutarties 36 punktas numato, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, todėl šioje byloje šalių santykiams dėl nuomos mokesčio taikoma ne šalių sudaryta Sutartis, o bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos santykius.Byloje ginčo dėl to, ar šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, nekyla, ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, o atsakovai privalėjo vykdyti pareigą ir mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Atsakovai neginčija fakto, jog jie yra skolingi ieškovui nuomos mokestį už socialinį būstą, tačiau byloje kilo ginčas dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 2.1 punkte numatyta, kad socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas ir savivaldybės vykdomajai institucijai pateikusiems rašytinį prašymą ir duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių), socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas taikomas vienerius metus (Nutarimo 2.3 p.). Atsakovas 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į ieškovą raštu Dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientą, kuriuo prašė taikyti sumažintą socialinio būsto nuomos koeficientą už 2012-2014 metus, ieškovas, vadovaudamasis šiuo prašymu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, atliko nuomos mokesčio perskaičiavimą už ankstesnius laikotarpius. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, pateiktas prašymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, ieškovui nebuvo pagrindo taikyti mažinantį koeficientą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį. Teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra pažymėjęs, jog atsisakymas sumažinti atsakovams priklausantį mokėti nuomos mokestį vien tuo pagrindu, kad jie nėra pateikę ieškovui atitinkamų dokumentų, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1120-823/2014). Teismas pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., t. y. beveik visą laikotarpį, už kurį ieškovas prašo iš atsakovų priteisti nuomos mokestį, tarp šalių vyko teisminiai ginčai dėl nuomos mokesčio dydžio, ieškovas nesutiko sumažinti atsakovams nuomos mokesčio, todėl atsakovams pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės kreiptis į ieškovą dėl nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkai, t. y. atsakovai, ginčo laikotarpiu atitiko ir šiuo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims numatytas sąlygas. Tą patvirtina ir priimtos aukštesnių instancijų nutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014), ieškovo ir atsakovo sudaryta 2015 m. kovo 31 d. Sutartis, nes Socialinio būsto skyrius, svarstydamas atsakovo V. M. prašymą sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį ir ją sudarydamas, be kita ko, patikrino, ar atsakovas atitinka įstatymo numatytas sąlygas, kurioms esant pripažįstama, kad asmuo turi teisę į socialinį būstą, kartu ir teisę mokėti sumažintą nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnis, Nutarimo 2.1, 2.3 p., Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 14 p.). Sunkią atsakovų finansinę padėtį, teismo vertinimu, pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, paskirta 100 procentų kompensuojama antrinė teisinė pagalba. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis nuo 2014 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo pagerėjo, kad atsakovai piktybiškai vengia vykdyti savo prievoles (CPK 178 str.).Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuris yra konstatavęs, kad teismas privalo įvertinti kiekvieno nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumą pagal byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismai, pasisakydami dėl kasatoriaus pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovų nuomos mokestį, vertino, ar jis pagrįstas, ir ar pagrįstas visa apimtimi. Dėl to byloje esant aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad prašomas priteisti nuomos mokestis nepagrįstai apskaičiuojamas remiantis koeficientu 1, teismai turėjo teisę tenkinti reikalavimą ne visa, o tik ta apimtimi, kuria jis pagrįstas atsakovams taikytinu nuomos mokesčio koeficientu – 0,4 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).Taigi teismas sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 bei 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 nuostatomis, faktu, jog nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su pirmine socialinio būsto nuomininke R. M. sudaryta iki 2002 m. gruodžio 31 dienos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į atsakovų nuomos teisinių santykių ypatumus, atsakovams už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 patvirtinto aprašo 2.1. punktas, numatantis, jog socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems įstatymų numatytas sąlygas socialinio būsto nuomos sutarčiai sudaryti, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Tuo tarpu nuomos mokesčiui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovams taikytinas koeficientas 1. Teismas sprendė, kad aplinkybės, sudariusios pagrindą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. gruodžio 12 d. priimtoje nutartyje taikyti atsakovams 0,4 koeficientą, pagal surinktus įrodymus išliko nepakitusios, todėl atsakovams už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikė 0,4 koeficientą nuomos mokesčiui, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui už įsiskolinimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. taikė koeficientą – 1. Taigi teismas ieškovo naudai solidariai iš atsakovų priteisė 767,82 EUR (1 235,17 EUR x 0,4 + 273,75 EUR). Atitinkamai teismas sumažino iš atsakovų priteistinų delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokestį sumą, iš viso priteisdamas ieškovui iš atsakovų solidariai 33,76 EUR delspinigių ((6,32 EUR + 6,86 EUR + 7,41 EUR) x 0,4 +7,96 EUR + 8,51 EUR + 9,05 EUR).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybės būsto nuomos santykius, taip pat nesilaikė CPK 176, 185 straipsnyje numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos sprendimo dalies priėmimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014 konstatavo, kad teisės aktuose nenustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos savo iniciatyva (be nuomininko prašymo ir kartu su juo pateiktinų dokumentų) svarstyti galimybę taikyti nuomininkui mažesnį nuomos mokesčio koeficientą ir priimti sprendimą jį taikyti. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 20 d. V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrių, prašydamas sudaryti su juo socialinio būsto nuomos sutartį, kartu pateikdamas jo darbingumo lygį patvirtinančius dokumentus ir metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Atsižvelgiant į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei 2001 m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 472 nuostatas, darytina išvada, kad atsakovams nuomos mokestį mažinantis koeficientas turi būti taikytas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2013 m. kovo 20 d. Todėl atsakovai, norėdami, kad jiems nuo 2013 m. kovo 21 d. vėl būtų taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas, ne vėliau kaip iki minėto termino pabaigos turėjo pateikti ieškovui prašymą bei metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Teisės aktai, reglamentuojantys nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymą, nenumato galimybės minėtą koeficientą taikyti nuomos mokesčiui už laikotarpį, kuris yra prieš prašymo pateikimo dieną. Be to, nuomos mokestį mažinantis koeficientas taikomas tik vienerius metus nuo prašymo pateikimo dienos ir tik vadovaujantis kartu su prašymu pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Atsakovas kartu su 2015 m. vasario 17 d. pateiktu prašymu reikiamų dokumentų nepateikė, be to, teisės aktai nenumato galimybės nuomos mokestį mažinantį koeficientą taikyti nuomininkams, kurie nėra pateikę prašymo taikyti minėtą koeficientą be metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, taip pat taikyti koeficientą už laikotarpį iki prašymo pateikimo dienos ir/ ar ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Be to, teismas, nepagrįsdamas savo išvados jokiais įrodymais, konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytinas socialiniu, taip pat, kad Socialinio būsto skyrius, prieš priimdamas sprendimą sudaryti su atsakovu buto nuomos sutartį, patikrino atsakovų turtinę padėtį. Priešingai nei nurodė teismas, Socialinio būsto skyrius atsakovų turtinės padėties netikrino, kadangi atsakovai, sudarę ne socialinio būsto, o Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nėra socialinio būsto nuomininkai. Taigi teismas neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, neįvertino faktinės aplinkybės, kad prašymo taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą ir reikalingų dokumentų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakovai laiku nepateikė, todėl ieškovas negalėjo įvertinti, ar atsakovai atitinka LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas bei taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai L. L. ir V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.Nurodo, kad teismas turi diskrecijos teisę taikyti LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 2.1. punktą, kadangi dokumentai, reikalingi įvertinti atsakovų turtinę padėtį, byloje surinkti. Analogiškas ginčas tarp šalių jau buvo išnagrinėtas 2014 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o šį laikotarpį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ net nepripažino atsakovų teisės į buto nuomą, teisme vyko teisminis ginčas dėl pastarųjų iškeldinimo, kuris baigtas minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Taigi atsakovai ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės kreiptis dėl nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo, nes tokį prašymą turi teisę pateikti tik buto nuomininkai, o savivaldybė atsakovų nuomininkais nepripažino. Tokį prašymą atsakovas pateikė 2015 m. vasario 17 d., t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, tačiau ieškovas nuomos mokestį perskaičiavo tik iki 2013 m. kovo 20 d., o už vėlesnį laikotarpį to nepadarė, nes, kaip paaiškino per teismo posėdį, atsakovas nebuvo pateikęs metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos. Raštu pateikti minėtos deklaracijos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakovo neprašė ir apie tokią pareigą neinformavo, pareiškėjui neatsiuntė net jokio atsakymo. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientą.Ieškovas (apeliantas) byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų skolą už buto nuomą nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovams už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2.1. punkte numatytas nuomos mokestį mažinantis koeficientas, todėl ieškinį tenkino iš dalies.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė savivaldybei priklausančio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014, pateiktą išaiškinimą, nes neįvertino faktinės aplinkybės, kad prašymo taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą ir teisės aktuose numatytų dokumentų atsakovai apeliantui laiku nepateikė, todėl apeliantas negalėjo įvertinti, ar atsakovai atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBĮIDNA) 8 straipsnio 1 dalies sąlygas bei taikyti minėtą koeficientą.Be bendrųjų nuostatų, įtvirtintų VPBĮIDNA įstatymo 10 straipsnyje, Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 906 redakcija) (toliau – Nutarimas). Nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems VPBĮIDNA įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas; 2.3 punkte – kad toks koeficientas taikomas vienerius metus, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikus rašytinį prašymą ir duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptartas savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybei priklausančios patalpos nuomininkas, atitinkantis Nutarime ir VPBĮIDNA įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, siekdamas įgyvendinti jam suteiktą teisę mokėti mažesnį nuomos mokestį, turi kreiptis į atsakingą savivaldybės vykdomąją instituciją ir pateikti prašymą bei savo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, t. y. teisės aktuose nenustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos savo iniciatyva (be nuomininko prašymo ir kartu su juo pateiktinų duomenų) svarstyti galimybę taikyti nuomininkui mažesnį nuomos mokesčio koeficientą ir priimti sprendimą jį taikyti. Tačiau kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aptartas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, nuomos teisinių santykių ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).Darydamas išvadą, kad nuomos mokestį mažinantis koeficientas atsakovams turi būti taikomas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad beveik visą laikotarpį, už kurį apeliantas prašo iš atsakovų priteisti nuomos mokestį, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., tarp šalių vyko teisminiai ginčai dėl nuomos mokesčio dydžio, apeliantas nesutiko sumažinti atsakovams nuomos mokesčio, todėl, teismo vertinimu, atsakovams pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės kreiptis į apeliantą dėl nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo. Teismas taip pat nustatė, kad pasibaigus minėtiems teisminiams ginčams, atsakovas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientą, į apeliantą kreipėsi.Taigi spręsdamas nuomos mokesčio mažinančio koeficiento taikymo klausimą, teismas įvertino šalių nuomos teisinių santykių ypatumus, t. y. vadovavosi anksčiau minėta teismų praktika, todėl teigti, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė nagrinėjamoje byloje aktualias teisės normas, ir suformuotą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Skundžiame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovai ginčo laikotarpiu atitiko ir teismo sprendimo priėmimo metu atitinka įstatymo numatytas sąlygas socialinio būsto nuomos sutarčiai sudaryti. Kadangi tokią išvadą teismas grindė ne tik Socialinio būsto skyriaus patikrinimu, kurio, apelianto teigimu, pastarasis neatliko, bet ir kitais argumentais (aplinkybėmis), duomenų, kad teismo išvada dėl atsakovų atitikties įstatymo reikalavimams būtų nepagrįsta, byloje nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui V. M. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme yra 104,22 EUR (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. (4.22.)-TPA-3170), jos valstybės naudai priteisiamos iš apelianto (CPK 96 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) 104,22 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.