Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų V. M., L. L., A. K. ir J. K. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs minėtą bylą, nurodė, kad V. M., L. L. negali turėti teisių pagal 2001 m. gruodžio 14 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau, kadangi jie bute gyvena, mokėjo mokesčius, o Vilniaus miesto savivaldybė tam neprieštaravo, tarp jų susiklostė faktiniai buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai. Ieškinys dėl šių atsakovų iškeldinimo buvo atmestas. Vadovaujantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimu, A. K. ir J. K. iš ginčo buto iškeldintos 2012 m. birželio 27 d. Nors teismas konstatavo faktinius nuomos santykius, pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raštu. Atsakovai dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo kreipėsi tik po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo, o ne iš karto, mirus pagrindinei buto nuomininkei R. M.. Su atsakovu V. M. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi jis yra skolingas komunalinių paslaugų teikėjams. Atsakovai neturi sudarę rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, neturėdami jokio teisinio pagrindo, todėl pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisę naudoti gyvenamąją patalpą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. Kadangi atsakovai užima gyvenamąją patalpą, jiems kyla pareiga mokėti mokesčius tiek už buto nuomą, tiek už komunalines paslaugas, nors jie ir neturi teisinio pagrindo naudotis ieškovo patikėjimo teise valdoma gyvenamąja patalpa. Už šilumos energiją, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, atsakovai už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. yra skolingi 6 734,09 Lt bei 249,28 Lt delspinigių. Atsakovai neapmoka už laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. birželio 27 d. tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas ir dėl to jau yra susidariusi 3 528,53 Lt dydžio skola.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovų V. M., L. L., A. K. ir J. K. solidariai ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priteisė 9 128,84 Lt skolos už šilumos energiją ir metines 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 9 128,84 Lt sumą nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovų V. M. ir L. L. ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai priteisė 1 133,78 Lt skolos už šilumos energiją, 288,39 Lt nuomos mokesčio, 20,88 Lt delspinigių, iš viso – 1 443,05 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 443,05 Lt sumą nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės A. K. 83,94 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovės J. K. 83,94 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimu nustatytos aplinkybės apie atsakovių A. K. ir J. K. naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini) iš naujo neįrodinėtinos. Šios aplinkybės, o taip pat teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo dalies dėl A. K. ir J. K. su joms priklausančiu turtu iškeldinimo iš buto vykdymo aplinkybės, yra reikšmingos sprendžiant ieškovo visiems keturiems atsakovams reiškiamus reikalavimus dėl skolos už buto nuomą ir už šilumos energiją priteisimo. Remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybe, kad atsakovės A. K. ir J. K. bute laikė savo daiktus, dėl ko buvo priimtas sprendimas jas su priklausančiu turtu iškeldinti iš buto, negalima sutikti su atsakovių A. K. ir J. K. nuomone dėl ieškovo joms reiškiamų reikalavimų dėl skolų už buto nuomą ir šilumos energiją priteisimo nepagrįstumo. Atsakovės A. K. ir J. K. naudojosi butu jame laikydamos savo daiktus, todėl joms priklauso pareiga sumokėti už buto nuomą bei patiektą šilumos energiją. Iš ieškovo į bylą pateikto antstolės I. Beliačic 2012 m. birželio 27 d. iškeldinimo protokolo matyti, kad 2012 m. birželio 27 d., vykdant atsakovių A. K. ir J. K. iškeldinimą iš buto, atsakovės bute nerastos, taip pat nerasta jokių joms priklausančių daiktų, todėl darytina išvada, kad, atsakovės teismo sprendimą įvykdė laisva valia. Kadangi nurodytą dieną teismo sprendimas jau buvo faktiškai įvykdytas, bute nerasta jokio atsakovėms priklausančio turto, o atsakovės nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių konkrečių duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą ir buto atlaisvinimą, teismas sprendė, kad yra pagrįsta pripažinti atsakovių A. K. ir J. K. pareigą apmokėti mokesčius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012 m. vasario 6 d.). Skola už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 6 734,09 Lt, taip pat paskaičiuoti 249,28 Lt delspinigiai. Tenkinant ieškinį šioje dalyje, iš visų atsakovų solidariai priteista 6 734,09 Lt skolos už šilumos energiją. Reikalavimo dėl 249,28 Lt delspinigių priteisimo teismas netenkino pažymėdamas, kad nenustatyta esant šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovų rašytinės sutarties dėl delspinigių mokėjimo, o ieškovas nenurodė kito pagrįsto delspinigių skaičiavimo pagrindo. Iš visų atsakovų solidariai taip pat priteista 2 394,75 Lt skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 6 d. Už laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. patiektą šilumos energiją skola, kuri sudaro 1133,78 Lt, priteista iš atsakovų V. M. ir L. L..

Teismas pritarė atsakovų argumentams, kad ieškovas nepagrįstai, apskaičiuodamas atsakovams nuomos mokestį, taiko būsto koeficientą -1, kad turi būti taikomas koeficientas – 0,4, todėl, atsižvelgdamas į tai, atitinkamai sumažino priteisiamą nuomos mokesčio ir delspinigių sumą.

Teismas nurodė, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-907-827/2011 (Nr.2A-56-640/2012), Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas atsakovų L. L. ir V. M. apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 6 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą, atmesdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dalyje dėl V. M. ir L. L. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismui konstatavus faktinius atsakovų V. M., L. L. ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko nuomos santykius, kurių negalima prilyginti socialinio būsto nuomos santykiams, yra nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovai V. M. ir L. L. bute gyvena be nuomos sutarties, ir kad butu naudojasi neturėdami jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.612 straipsnis numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, todėl šis straipsnis nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Rašytinės nuomos sutarties po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo nesudarymą ieškovas neleistinai traktuoja kaip buto nuomos sutarties nebuvimą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių buto nuomos sutartis turėtų būti laikoma pasibaigusia po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties išaiškinimais, ginčo teisiniame santykyje turi būti taikomos bendrosios CK normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą. CK 6.611 straipsnis numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius), nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, sudaro neįmanomas sąlygas kitiems gyventi, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys gali būti iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai V. M. ir L. L. gadina buto patalpas, kad naudoja jas ne pagal paskirtį, kad sudaro neįmanomas sąlygas kitiems šalia gyventi. Po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo iki ieškovo kreipimosi į teismą ir iki šiol iš esmės nepasikeitė atsakovų turtinė padėtis. V. M. yra 50 procentų nedarbingas, gauna apie 235 Lt netekto darbingumo pensiją. Atsakovai yra registruoti darbo biržoje, darbo negauna. Abiejų atsakovų bendrai per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 580 Lt. Turėdami labai mažas pajamas atsakovai stengiasi reguliariai pagal galimybes mokėti nuomos mokestį, mokesčius už kitas komunalines paslaugas. Atsakovai V. M. ir L. L. yra socialiai remtini asmenys, jiems skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant juos 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų byloje. Didžioji ieškinyje nurodyto atsakovų įsiskolinimo dalis susidarė dar iki civilinės bylos Nr. 2-907-827/2011 (Nr. 2A-56-640/2012) nagrinėjimo pabaigos. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos susidaręs mokesčių įsiskolinimas įvertintas Vilniaus apygardos teismo, padariusio išvadą, kad socialinės paramos reikalingų atsakovų iškeldinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo šioje byloje pareikštas net nepraėjus trims mėnesiams po prieš tai nagrinėtos bylos nagrinėjimo pabaigos. Byloje nenustatyta, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo pasikeitė atsakovų požiūris į prievolę mokėti mokesčius. Atsakovai mokesčius moka pagal turimas savo finansines galimybes, todėl atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, CK 6.611 straipsnio pagrindu, negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams V. M. ir L. L. turi būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas - 0,4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 2.3 punktą, neįvertino faktinės aplinkybės, kad prašymo taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą ir reikalingų dokumentų ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakovai nepateikė, todėl teismo sprendimas mažinti įsiskolinimą už buto nuomą sumą yra visiškai nepagrįstas.

5) 249,28 Lt delspinigių sumą yra paskaičiavęs ne pats ieškovas. Ieškovas tik pateikė teismui iš UAB „Vilniaus energija“ gautą informaciją. Atsakovai V. M. ir L. L. nei skolos, susidariusios už šilumos energiją, nei paskaičiuotų delspinigių neginčijo, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 249,28 Lt delspinigių priteisimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama laikantis apeliacinių skundų ribų, t.y. pasisakant dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendime neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-56-640/2012 atmetė ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl L. L. ir V. M. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir nurodytų atsakovų yra susiklostę faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, ir sprendė, kad ginčui išspręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.611 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovai ginčo patalpa naudojasi ilgą laiką – nuo 2004 m., neturi kito būsto, jiems yra reikalinga valstybės parama (jie yra įrašyti į bedarbių sąrašą, atsakovas yra 50 procentų nedarbingas), todėl nutraukti nuomos sutartį dėl netinkamo nuomininko pareigų vykdymo, t.y. mokesčių mokėjimo ne laiku ir nevisiškai, įvertinus tai, kad pastaruoju metu atsakovai nuolat mokesčius moka, būtų neproporcinga teisinė priemonė. Atsakovai nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas visiškai nesumokėdavo dėl susiklosčiusios itin sudėtingos jų finansinės padėties, o ne dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo. Po šios teismo nutarties priėmimo, atsakovas V. M. kreipėsi dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, tačiau tokia sutartis su juo nebuvo sudaryta, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2012 m. gegužės 9 d. posėdyje pavedė ieškovui iškeldinti V. M. šeimą iš ginčo būsto (b.l. 69, 165, t. I).

Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas, o aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kadangi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi konstatuoti faktiniai Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų L. L. ir V. M. gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad CK 6.612 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios iškeldinimą iš savavališkai užimtų patalpų, nagrinėjamu atveju netaikytinos, o dėl atsakovų iškeldinimo spręstina pagal CK 6.611 straipsnio nuostatas.