Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. M. ir L. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų V. M. ir L. L. 1508,92 EUR skolos už būsto nuomą, 46,11 EUR delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-907-827/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. M., L. L., A. K., J. K., trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė nutraukti nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos nuomos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų V. M., L. L., A. K., J. K. ir iškeldinti minėtus asmenis su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus apygardos teismas 2012-02-06 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalyje dėl atsakovų V. M. ir L. L. ieškovo ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. 2015-03-31 ieškovas ir V. M. pasirašė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo. 2015-06-04 Buto patikrinimo akto Nr. 10206 duomenimis, bute be pagrindinio buto nuomininko V. M. gyvena ir L. L.. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovai gyvena minėtoje gyvenamojoje patalpoje, be to, atsakovas V. M. pasirašė nuomos sutartį, kurios 27 punktu įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį. Įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2013-11-01 iki 2015-03-31 sudaro 1508,92 EUR, taip pat už termino sumokėti praleidimą ieškovas paskaičiavo 46,11 EUR delspinigių. Atsakovai skolos iki šiol nepadengė, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų šią sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 3). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį 2001-05-14 buvo išnuomotas R. M., atsakovo V. M. motinai. Po pagrindinio buto nuomininko mirties (2003-11-30), nuo 2004 metų iki šiol atsakovai gyvena minėtame Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute (b.l. 8-9). 2015-02-17 atsakovas kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientą (b.l. 57). 2015-03-31 tarp ieškovo ir atsakovo V. M. sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41G15/0917, kuria atsakovui išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-7).

Dėl skolos priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V.M., L.L., A.K., J.K., bylos Nr. 2A-56-640/2012), 2014 m. sausio 20 d. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas:“ v. V.M., L.L., A.K., J.K., bylos Nr. 2A-1120-823/2014) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V.M., L.L., A.K., J.K., bylos Nr. 3K-3-550/2014) nutartimis konstatuota, kad nors ieškovas ir atsakovai nesudarė rašytinės Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomos sutarties, tarp jų susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, todėl šios aplinkybės neturi būti papildomai įrodinėjamos. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-03-31, tuo tarpu Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-H15/0917 (toliau – Sutartis) tarp ieškovo ir atsakovo V. M. sudaryta 2015-03-31. Šalių sudarytos sutarties 36 punktas numato, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, todėl šioje byloje šalių santykiams dėl nuomos mokesčio taikoma ne šalių sudaryta Sutartis, o bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos santykius.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis numato, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, jog byloje ginčo dėl to ar šalis siejo nuomos teisiniai santykiai nekyla, ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, o atsakovai privalėjo vykdyti pareigą ir mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai pagal savo finansines galimybes atliko mokėjimus už komunalines paslaugas (b.l. 10, 11-13), tačiau liko įsiskolinę ieškovui 1508,92 EUR nuomos mokesčio bei 46,11 EUR delspinigių. Pažymėtina, jog atsakovai atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, neginčija fakto, jog jie yra skolingi ieškovui nuomos mokestį už socialinį būstą, tačiau byloje kilo ginčas dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio.

Dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 „Dėl savivaldybės būsto socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ pakeitusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.1. punkte numatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyse, sudarytose pagal galiojusius iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos teisės aktus, nustatytas socialinio būsto nuomos mokestis perskaičiuojamas vadovaujantis šiuo nutarimu, netaikant socialinio būsto nuomos mokestį mažinančio koeficiento. Tuo tarpu šio nutarimo 2.2. punktas nustato, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, sąlygos nekeičiamos, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytus atvejus. CK 1.7 straipsnio 2 dalis numato, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą nuo 2013-11-01 iki 2015-03-31, todėl vadovaujantis CK 1.7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 nuostatos negali būti taikomos atsakovams visam įsiskolinimo laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2015-01-01) 2.1 punkte numatyta, kad socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas ir savivaldybės vykdomajai institucijai pateikusiems rašytinį prašymą ir duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių), socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas taikomas vienerius metus (Nutarimo 2.3 punktas). Ieškovas pažymi, jog atsakovai nepateikė savivaldybės vykdomajai institucijai dokumentų, reikalingų nuomos mokestį mažinančiam koeficientui taikyti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 2015-02-17 kreipėsi į ieškovą raštu Dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientą, kuriuo prašė taikyti sumažintą socialinio būsto nuomos koeficientą už 2012-2014 metus, ieškovas, vadovaudamasis šiuo prašymu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, atliko nuomos mokesčio perskaičiavimą už ankstesnius laikotarpius. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, pateiktas prašymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, ieškovui nebuvo pagrindo taikyti mažinantį koeficientą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį. Teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra pažymėjęs, jog atsisakymas sumažinti atsakovams priklausantį mokėti nuomos mokestį vien tuo pagrindu, kad jie nėra pateikę ieškovui atitinkamų dokumentų, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1120-823/2014). Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2014-12-12, t.y. beveik visą laikotarpį, už kurį ieškovas prašo iš atsakovų priteisti nuomos mokestį, tarp šalių vyko teisminiai ginčai dėl nuomos mokesčio dydžio, ieškovas nesutiko sumažinti atsakovams nuomos mokesčio, todėl atsakovams pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės kreiptis į ieškovą dėl nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo.

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai, t.y. atsakovai, ginčo laikotarpiu atitiko ir šiuo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims numatytas sąlygas. Tą patvirtinta ir priimtos aukštesnių instancijų nutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-12 nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-550/2014), ieškovo ir atsakovo sudaryta 2015-03-31 Sutartis, nes Socialinio būsto skyrius, svarstydamas atsakovo V. M. prašymą sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį ir ją sudarydamas, be kita ko, patikrino, ar atsakovas atitinka įstatymo numatytas sąlygas, kurioms esant pripažįstama, kad asmuo turi teisę į socialinį būstą, kartu ir teisę mokėti sumažintą nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnis, Nutarimo 2.1, 2.3 punktai, Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 14 punktas). Sunkią atsakovų finansinę padėtį pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, paskirta 100 procentų kompensuojama antrinė teisinė pagalba. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis nuo 2014-12-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo pagerėjo, kad atsakovai piktybiškai vengia vykdyti savo prievoles (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo įvertinti kiekvieno nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumą pagal byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismai, pasisakydami dėl kasatoriaus pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovų nuomos mokestį, vertino, ar jis pagrįstas, ir ar pagrįstas visa apimtimi. Dėl to byloje esant aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad prašomas priteisti nuomos mokestis nepagrįstai apskaičiuojamas remiantis koeficientu 1, teismai turėjo teisę tenkinti reikalavimą ne visa, o tik ta apimtimi, kuria jis pagrįstas atsakovams taikytinu nuomos mokesčio koeficientu – 0,4 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 bei 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 nuostatomis, faktu, jog nuomos sutartis dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), su pirmine socialinio būsto nuomininke R. M. sudaryta iki 2002 m. gruodžio 31 dienos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į atsakovų nuomos teisinių santykių ypatumus, atsakovams už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-12-31 taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 patvirtinto aprašo 2.1. punktas, numatantis, jog socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems įstatymų numatytas sąlygas socialinio būsto nuomos sutarčiai sudaryti, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Tuo tarpu, nuomos mokesčiui už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovams taikytinas koeficientas 1. Teismas sprendžia, kad aplinkybės, sudariusios pagrindą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014-12-12 priimtoje nutartyje taikyti atsakovams 0,4 koeficientą pagal surinktus įrodymus išliko nepakitusios, todėl atsakovams už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-12-31 taikytinas 0,4 koeficientas nuomos mokesčiui, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui už įsiskolinimą nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 taikytinas koeficientas – 1. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo naudai solidariai iš atsakovų priteistina 767,82 EUR (1235,17 x 0,4 + 273,75). Atitinkamai mažintina iš atsakovų priteistinų delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokestį suma. Ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 33,76 EUR delspinigių ((6,32 + 6,86 + 7,41) x 0,4 +7,96 + 8,51 + 9,05).

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakovams teikiama 100 procentų valstybės kompensuojama teisinė pagalba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Kaip konstatuota ankstesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011), nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK normose nenustatyta, kad savivaldybės institucija, pareiškusi ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis), ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, jog valstybė patyrė 133,17 EUR antinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 52, 62), todėl iš ieškovo proporcingai patenkintai reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 64,52 EUR (133,17 x 48,45 proc.). Atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atleisi vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, todėl tiek ieškovo, tiek valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Teismo patirtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai 767,82 EUR (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 82 euro ct) skolos, 33,76 EUR (trisdešimt tris eurus 76 euro ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (801,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, valstybės naudai 64,52 EUR (šešiasdešimt keturis eurus 52 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.