Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. S., jo atstovui advokato padėjėjui A. V.,

nedalyvaujant nutarimą surašiusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio atstovo advokato padėjėjo A. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo mėn. 18 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-2994-2025 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2025 m. vasario mėn. 5 d. J. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 68-ANR_P-394-2025 (ROIK 24255081788) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis Šlikių k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajono sav., 2024 m. rugsėjo mėn. 8 d. 11 val. 30 min., vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir KET), 8, 16, 140.7 p. punktus. Administraciniu nurodymu J. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo siūloma sumokėti 85 eurų baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn., o pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – 15 eurų baudą. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, 38 straipsniu, J. S. buvo siūloma iki 2025 m. kovo 7 d. sumokėti 85 Eur baudą, bei sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku sumokant nurodyto dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Dėl termino skundui pateikti atnaujinimo.

Taigi, skundo padavimo termino pradžią įstatymas sieja ne su nutarimo įteikimo pažeidėjui aplinkybe, o su nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena, todėl, sprendžiant dėl praleisto termino, pati nutarimo įteikimo ar neįteikimo aplinkybė nėra reikšminga.

Byloje nėra abejonių, kad J. S. praleido terminą skundui dėl Institucijos nutarimo pateikti, todėl spręstinas klausimas, ar yra pagrindas praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam J. S. nedalyvaujant. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog 2025 m. kovo 18 d. nutarimas J. S. išsiųstas elektroniniu paštu, pažymint, jog siunta pristatyta.

Pagal teismų praktiką, vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-371-891/2024). Be to, teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad netoleruotina tokia situacija, jog asmuo, esant galimai Institucijos klaidai, liktų nubaustas įsiteisėjusiu nutarimu (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-579/2020). O Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas pažymėjo, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą ir kad ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kyla abejonių, kad J. S. buvo tinkamai informuota apie pradėtą administracinę teiseną bei priimtus sprendimus, be to, skunde nurodytos aplinkybės kelia abejonių priimto nutarimo teisėtumu bei pagrįstumu. Todėl šiuo atveju, atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl Institucijos nutarimo pateikti, J. S. prarastų teisę pasinaudoti galimybe patikrinti administracinio nusižengimo bylą instancine tvarka ir liktų galioti galimai neteisėtas procesinis sprendimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkinęs skundo padavimo procesą, sužinojęs apie priimtą Institucijos nutarimą, aktyviais veiksmais siekė, kad priimtas nutarimas būtų apskųstas, siekiant neužkirsti kelio pareiškėjui pasinaudoti įstatymu suteikta teise apginti savo interesus ir patikrinti Institucijos nutarimo teisėtumą, terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti atnaujinamas, J. S. atstovo skundas priimtas ir nagrinėjamas teisme iš esmės.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 420 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. O ANK 424 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ir už transporto priemonių vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.

J. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad Klaipėdos rajono sav., Kretingalės sen., Šlikių k., krašto kelio Klaipėda–Kretinga, 18,004 km., 2024 m. rugsėjo mėn. 8 d. 11 val. 30 min., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti – kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1) skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę. Vairavo automobilį pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigė 2024 m. liepos 4 d.

Nustačius, jog automobilis priklauso UAB „S“, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono komisariatas 2024 m. rugsėjo 14 d. pranešimu Nr. 68-ANR_PR-640-2024 ir 2025 m. vasario 5 d. pranešimu Nr. 68-ANR_PR-27-2025 informavo bendrovę, kad transporto priemone (toliau – TP), kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gamybinė markė BMW, buvo padarytas minėtas administracinis nusižengimas (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), bei nurodė per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti TP, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi TP savininkui (valdytojui) priklausančia TP.

UAB „S“ direktorius P. D. 2025 m. vasario 5 d. elektroniniu laišku informavo policijos komisariatą, kad automobilį vairavo J. S..

Tačiau su skundu S. S. pateikė UAB „S“ direktoriaus P. D. 2025 m. balandžio 25 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad duomenys, jog 2024 m. rugsėjo 8 d., automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo J. S., yra klaidingi. Patikslintais duomenimis, automobilį tuo metu vairavo E. G..

UAB „S“ 2025 m. sausio 24 d. akcininkų sprendimu J. S. atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2025 m. sausio 24 d., o direktoriumi nuo 2025 m. sausio 25 d., skiriamas P. D..

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, skunde ir atsiliepime nurodytas aplinkybes, išklausius pareiškėją ir jo atstovą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčitinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent J. S., o ne kitas asmuo, t. y., galimai E. G..

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

Pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį, kai ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, o transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).

Kaip patvirtina pareiškėjo (liudytojo) M. Ž. 2024 m. rugsėjo 9 d. pranešimas ir jo pateiktos fotonuotraukos, jose nėra užfiksuotas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padarytas pažeidimas, vairavęs asmuo.

UAB „S“ direktorius P. D. 2025 m. vasario 5 d. elektroniniu laišku informavo policijos komisariatą, kad automobilį vairavo J. S..

Atsižvelgiant į tai, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas J. S., akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam policijos pareigūnui šių duomenų pakako, papildomų duomenų pateikti neprašė, J. S. nebuvo apklaustas, protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Tačiau UAB „S“ direktorius P. D. 2025 m. balandžio 25 d. pranešime nurodė, kad duomenys, jog 2024 m. rugsėjo 8 d., automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo J. S., yra klaidingi. Patikslintais duomenimis, automobilį tuo metu vairavo E. G.. UAB „S“ direktoriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. įgaliojimas patvirtina, kad E. G. buvo įgaliotas nuvairuoti automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Kretingos miestą ir šis įgaliojimas galiojo nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. Kaip ir nurodė pareiškėjas, jis iš bendrovės direktoriaus pareigų atšauktas nuo 2025 m. sausio 24 d., ir šias pareigas perėmė P. D., kuris galėjo nežinoti apie 2024 m. rugsėjo 6 d. įgaliojimą, kai teikė 2025 m. vasario 5 d. pranešimą policijai apie automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusižengimo fiksavimo metu vairavusį asmenį, ką patvirtina ir 2024 m. balandžio 25 d. patikslintas pranešimas. Ir nors šis pranešimas yra pateiktas nesilaikant ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, tačiau tai kelia abejones dėl to, kad automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 8 d., 11 val. 30 min., kai buvo fiksuotas KET pažeidimas, vairavo J. S..

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Šiuo atveju tiek transporto priemonės valdytoja UAB „S“, tiek J. S. nurodė asmenį, vairavusį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidimo padarymo metu. Kita vertus, netgi savininkui (valdytojui) nenurodžius automobilį vairavusio asmens anketinių duomenų, nesant byloje surinktų kaltę pagrindžiančių įrodymų, atsakomybė už nusižengimą, padarytą jo automobiliu, taip pat savaime negali tekti automobilio savininkui, nes tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-199-606/2024).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, o visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nes kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, tuo tarpu duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent J. S., o ne kitas asmuo, administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, todėl visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, dėl ko administracinio nusižengimo bylos teisena J. S. turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), o skundžiamas nutarimas naikinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju siekiant išsiaiškinti, ar administracinį nusižengimą galimai padarė kitas asmuo, tikslinga atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo atitinkamo asmens atžvilgiu. Kadangi teismas negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos, kas šiuo atveju įvyktų, pasitvirtinus J. S. nurodytoms aplinkybėms, nes administracinio nusižengimo padarymu tektų apkaltinti kitą asmenį, be to, galimai keistųsi kaltinimo esmė bei kvalifikacija, dėl ko ne tik surašytas administracinio nusižengimo protokolas akivaizdžiai nebeatitiktų jo turiniui keliamų reikalavimų, bet ir ne teismo tvarka turėtų būti priimtas kitas nutarimas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui – papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. atstovo advokato padėjėjo A. V. skundą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. S. terminą skundui paduoti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo mėn. 18 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2994-20252025 (ROIK: 24255081788) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Grąžinti bylą institucijai, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.