- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- AN2-199-606/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00082-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- A. A.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas, kuriuo A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 500 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. 17.23 val., kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punktą, t. y. važiavo 149 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h, ir leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 59 km/h.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konstatuojant A. A. kaltumą, remtasi vieninteliu įrodymu, t. y. greičio matuoklio fotonuotrauka, kurioje neaiškiai matosi vairuotojo veidas, todėl, norint remtis šia fotonuotrauka, privalėjo būti atlikta vaizdo (portretų) ekspertizė. Greičio matuoklio fotonuotraukos ir A. A. panašumas konstatuotas subjektyviu policijos ir teismo vertinimu, darant nepagrįstas prielaidas dėl fotonuotraukoje užfiksuoto asmens ir A. A. tapatumo.
2.2. Nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas sutiko su jų skundo argumentais ir 2024 m. kovo 26 d. nutartyje išaiškino, kad teisminiam nagrinėjimui pateikta užfiksuoto pažeidimo fotonuotrauka yra mažo formato, neryški, susiliejusi, joje yra matomas tik vairavusio asmens veido siluetas, todėl iš jos neįmanoma vizualiai identifikuoti automobilį vairavusio asmens be specialių žinių reikalaujančio tyrimo – portretų ekspertizės. Todėl bylą iš naujo nagrinėjantis teismas privalo svarstyti galimybę byloje paskirti portreto ekspertinį tyrimą. Bylą pakartotinai išnagrinėjęs teismas fotonuotraukos ekspertinio tyrimo skyrimo nesvarstė. Vietoje to, teismas apsiribojo tos pačios fotonuotraukos skaitmeninės kopijos išsireikalavimu iš policijos ir prijungimo prie bylos. Nors minėtos fotonuotraukos skaitmeninė kopija savo kokybe nelabai skiriasi nuo byloje jau esančios popierinės kopijos, teismas vėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nusižengimo fotonuotraukoje užfiksuotas asmuo yra A. A.. Tokiu būdu teismas padarė pakartotinį procesinį pažeidimą (nesilaikyta pareigos greitai, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus), kurį nutartyje konstatavo apygardos teismas. Pirmosios instancijos teismas, vengdamas pareigos atlikti byloje portreto ekspertizę, vėl ėmėsi subjektyvaus fotonuotraukos ir tariamo pažeidėjo, t. y. A. A. veido bruožų lyginimo, prielaidomis ir spėliojimais grįsdamas fotonuotraukoje esančio vairuotojo ir A. A. „neabejotiną“ panašumą.
2.3. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. A. pasinaudojimą teise neduoti parodymų prieš artimą šeimos narį (brolį), laiko aplinkybe, patvirtinančia A. A. kaltumą padarius nusižengimą. Iš teismo nutarties motyvų negalima suprasti, kodėl tokie A. A. veiksmai galėtų pagrįsti kaltinimus jam. Tokiu savo subjektyviu ir niekuo nepagrįstu aplinkybių vertinimu teismas parodo aiškų savo nusistatymą ir šališką požiūrį vertinant bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, kadangi pirmosios instancijos teismas nepašalino aukštesniojo teismo nustatytų trūkumų ir neįvykdė jam suformuluotų išaiškinimų, byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).
6. Apeliaciniame skunde nepripažįstama, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. 17.23 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir nustatytą greitį viršijo A. A., teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartyje nustatytų trūkumų ir neįvykdė jam suformuluotų išaiškinimų, vengdamas pareigos atlikti byloje portreto ekspertizę, vėl ėmėsi subjektyvaus fotonuotraukos ir tariamo pažeidėjo, t. y. A. A. veido bruožų lyginimo, prielaidomis ir spėliojimais grįsdamas fotonuotraukoje esančio vairuotojo ir A. A. „neabejotiną“ panašumą.
7. Apeliaciniu skundu, nors prašoma panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau pažymėtina, kad apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo ne A. A., o įrodinėjant šią aplinkybę, ir prašoma skirti portreto ekspertinį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju tiek Institucijai priimant 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą, kuriuo A. A. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, tiek ir skundžiama nutartimi šį nutarimą paliekant galioti, išvada, kad automobilį vairavo ir nusižengimą padarė A. A., buvo padaryta remiantis administracinio nusižengimo fiksavimo metu greičio matavimo matuokliu užfiksuota transporto priemonės „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo fotonuotrauka, konstatuojant, kad iš veido bruožų aiškiai matyti, jog automobilį vairavo užfiksuoto leistino greičio viršijimo metu A. A.. Tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog greičio matavimo matuokliu užfiksuotoje fotonuotraukoje skaitmeniniu formatu lyginant ją su Gyventojų registre esančia fotonuotrauka ar net stebint A. A. gyvai, galima identifikuoti A. A. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį transporto priemonę. Tai, kad iš greičio matavimo matuokliu užfiksuotos fotonuotraukos skaitmeniniu formatu nebuvo galima daryti vienareikšmiškos išvados, jog greičio viršijimo metu automobilį vairavo A. A., patvirtina ir ta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir V. S..
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
10. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 416 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
11. Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažymėjo minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).
12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog A. A. elektroniniu būdu ((duomenys neskelbtini)) pateikė nusižengimo padarymo metu jo automobilį valdžiusio asmens duomenis, t. y. nurodė, kad jo transporto priemonę „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė ir jo asmens kodą bei kortelės numerį. Ir šiuo atveju A. A. pateiktų asmens duomenų pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. S..
13. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.
14. Atsižvelgiant į tai, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. S., akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam policijos pareigūnui A. A. pateiktų duomenų pakako, papildomų duomenų pateikti neprašė, o tai, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. S., kartu visiškai paneigia Institucijos padarytą išvadą, jog iš greičio matavimo matuokliu užfiksuotos fotonuotraukos skaitmeniniu formatu buvo galima daryti neabejotiną išvadą, kad greičio viršijimo metu automobilį vairavo A. A., o ne kitas asmuo. Šiuo atveju padaryto pažeidimo objektyvieji požymiai buvo aiškūs, tačiau transporto priemonės savininkui pareiškus, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, akivaizdu, kad pažeidimą padaręs asmuo nebuvo aiškus, tačiau jis tinkamai ir nebuvo nustatinėjamas, apsiribojant tuo, kad A. A. pateiktų V. S. duomenų pagrindu buvo rašomi šiam asmeniui tik administracinio nusižengimo protokolai, išsamiai netikrinant fakto, ar šis asmuo nusižengimo padarymo metu galėjo vairuoti aptariamą automobilį ir panašiai.
15. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad Lietuvos Kelių policijos tarnybos pareigūnams nepasisekė surasti V. S., nepavyko jo apklausti, tačiau, kaip jau aptarta, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad šį asmenį surastų, išskyrus tai, kad tik formaliai – net keturis mėnesius buvo rašomi, kas du mėnesius, t. y. 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. birželio 5 d., administracinio nusižengimo protokolai, o, kaip vėliau paaiškėjo, (duomenys neskelbtini) V. S. mirė. Ir tik dėl to, kad V. S. mirė, esant visiškai tiems paties duomenims, vėl surašytas administracinio nusižengimo protokolas A. A. bei jis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, nors, kaip jau aptarta, akivaizdu, kad pažeidimą padaręs asmuo nebuvo aiškus, ir iš greičio matavimo matuokliu užfiksuotos fotonuotraukos skaitmeniniu formatu nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A., todėl būtent Institucija, privalėdama patikrinti pateiktus duomenis bei surinkti asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus, šios savo pareigos neatliko (ANK 567 straipsnio 1 dalis).
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Šiuo atveju pažymėtina, kad, kaip jau nustatyta, A. A. nurodė asmenį, vairavusį jo automobilį pažeidimo padarymo metu. V. S., kurį nurodė A. A. kaip asmenį, vairavusį jo automobilį, yra miręs, todėl V. S. pozicija dėl padaryto pažeidimo lieka neaiški. Nagrinėjamu atveju A. A. kategoriškai ginčija vairavęs automobilį tuo metu, kai buvo nustatytas pažeidimas, tuo pagrindu prašė atlikti ir portreto ekspertinį tyrimą, kartu užsiminė ir apie tai, kad jis aplinkybę, jog automobilį vairavo V. S., sužinojo iš savo kito artimo giminaičio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės savininkui netgi ir nenurodžius automobilį vairavusio asmens anketinių duomenų, nesant byloje surinktų kaltę pagrindžiančių įrodymų, atsakomybė už nusižengimą, padarytą jo automobiliu, taip pat savaime negali tekti automobilio savininkui, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju buvo būtina atlikti iš esmės išsamų bylos aplinkybių tyrimą, kurį kompetentinga atlikti būtent Institucija, todėl Institucijos nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta Institucijai. Tačiau šiuo atveju grąžinti bylą Institucijai būtų visiškai netikslinga, atsižvelgiant tiek į aplinkybę, kad vienas iš galbūt automobilį vairavusių asmenų – V. S. – yra miręs, tiek ir į administracinės nuobaudos skyrimo terminą, t. y., jeigu ir būtų, atlikus išsamų tyrimą, surinkta duomenų, sudarančių pagrindą grįsti jais asmens kaltę padarius nusižengimą, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o šiuo atveju nuobaudos skyrimo terminas jau yra pasibaigęs. Todėl, nagrinėjamu atveju, nenustačius, jog automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A., jam administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo teisena A. A. nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir A. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.