- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1745-656/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- UAB „ADMI“
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Trečiasis asmuo
- V. N., A. A., G. P., D. B., I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo UAB „ADMI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį, atsakovas UAB „ADMI“, tretieji asmenys V. N., A. A., G. P., D. B., I. V., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau vadinama ir Bendrija) prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. lapkričio 13 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą UAB „Admi“ ir neteisėtai įsteigtos Bendrijos atstovaujamos trečiojo asmens V. N. (toliau – Administravimo sutartis).
2. 2016-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Bendrija įsteigta neteisėtai, kadangi 2014-07-14 vykusiame steigiamajame susirinkime ne tik, kad nebuvo įstatymo nustatyto kvorumo dėl bendrijos įsteigimo, tačiau jame iš viso nebuvo balsuojama dėl Bendrijos įsteigimo (civ. byla Nr. e2-3177-595/2016). 2014-10-29, kuomet egzistavo neteisėtai įsteigta Bendrija, įvyko Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, inicijuotas tuometinio Bendrijos pirmininko trečiojo asmens V. N.. 2014 m. spalio 29 d. Bendrijos susirinkimo protokole Nr.2 nurodoma, jog priimti neteisėti sprendimai-įdarbinti bendrijos pirmininką V. N., daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Admi“, pritarti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros sutarties projektui bei buhalterinės apskaitos sutarties projektui ir įgalioti Bendrijos pirmininką V. N. pasirašyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Admi“, įgalioti pirmininką organizuoti darbus, medžiagų ir prekių įsigijimą iki 1000 Lt be susirinkimo sprendimo, atlikti remonto darbus; remonto darbus atliks UAB “AV3”; pritarti sutarties projektui su UAB “AV3“. Įpareigoti V. N. pasirašyti sutartį su UAB “AV3”. Darbų vertė negali viršyti 98000 Lt. Bendrija atsiskaitys su rangovu per 36 mėn. Išlaidas padalinti visiems savininkams pagal nuosavybes teise priklausantį butų ir kitų patalpų plotą įskaitant kitų priklausinių rūsių plotus, atlikti laiptinės iš gatvės pusės fasadinių durų su viršlangių keitimą, įpareigoti V. N. pasirašyti sutartį su rangovu, darbų vertė ne daugiau 20000 Lt. Bendrija atsiskaitys su rangovu per 6 mėn. nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Išlaidas padalinti visiems savininkams pagal nuosavybes teise priklausantį butų ir kitų patalpų plotą, įskaitant kitų priklausinių rūsių plotus, pritarti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) šilumos įrenginių atjungimui. Įpareigoti V. N. pasirašyti šilumos įrenginių atjungimo aktą su namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi UAB “Admi“ ir šilumos tiekėju.
3. 2016-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino trečiojo asmens V. N. pasirašyto protokolo Nr. 2 nutarimus negaliojančiais, todėl nutarimas daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Admi“ ir įgalioti Bendrijos pirmininką V. N. pasirašyti Administravimo sutartį yra negaliojantis.
4. Remiantis tuo, 2014 m. lapkričio 13 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta trečiojo asmens V. N. ir UAB „Admi“, buvo pasirašyta neteisėtai, t.y. ne tik asmens, tariamai atstovaujančio neteisėtai įsteigtą Bendriją, bet ir neturinčio reikalingo įgaliojimo, todėl yra negaliojanti nuo sudarymo momento.
5. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo apie tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo pasirašyti su atsakovu sutarties ir pirkti iš jo paslaugų bei kad trečiasis asmuo V. N. veikia viršydamas savo įgaliojimus, tačiau nepaisydamas to, sutartį su neįgaliotu subjektu vis tiek pasirašė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimus.
6. Valymo paslauga namo gyventojams nebuvo teikiama Atsakovas savavališkai skaičiavo kaupiamąjį mokestį, nenaudingą Likviduojamai bendrijai. Darbai, turėklų gamyba ir montavimas, nebuvo užsakomi.
Atsiliepimas
7. Atsakovas UAB „ADMI“ prašė ieškinį atmesti, nes CK 1.95 str. numato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio; jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
8. Remiantis Administravimo sutarties 2.2 p., ieškovas, suderinęs su Likviduojamos bendrijos atstovu, gali samdyti trečiuosius asmenis, kurie atsakovo vardu teiktų paslaugas Likviduojamai bendrijai. Tuo metu derinti tokią sutartį atsakovas galėjo su tuometiniu Likviduojamos bendrijos pirmininku. Sutartis, sudaryta tarp UAB „ADMI“ ir UAB „AV3“, buvo vykdoma pagal Administravimo sutartį.
9. Kaupiamojo mokesčio dydį nustatė patys gyventojai 2014 m. spalio 29 d. protokolu. Nuo 2015 m. gegužės mėn. kaupiamosios lėšos buvo pradėtos skaičiuoti pagal tuo metu įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
10. Likviduojama bendrija buvo įregistruota 2017-08-25. UAB „ADMI“ savo paslaugas (duomenys neskelbtini) name teikė pagal Administravimo ir 2014 m. lapkričio 13 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis.
11. 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio surašytu Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A32- 3868/15(2.9.2.8-UK9) Atsakovas buvo įpareigotas įrengti turėklus ant naujų laiptų. Vykdant savivaldybės įpareigojimą, Atsakovas negali būti pripažintas veikusiu savavališkai.
Atsiliepimas
12. Tretieji asmenys A. A., I. V., D. N. ir A. G. sutiko su ieškovo reikalavimais. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovo reikalavimus nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Teismo sprendimo esmė
13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, pripažino 2014 lapkričio 13 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą UAB „Admi“, su neteisėtai įsteigta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, atstovavusia trečiojo asmens V. N., negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
14. Teismas nurodė, kad Administravimo sutartis su UAB „ADMI“, pasirašyta (duomenys neskelbtini) namo bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo pagrindu. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų kad tai buvo visų daugiabučio namų savininkų daugumos sprendimas, kaip to reikalauja Bendrijų įstatymo 12 str. 1 d. Šiems klausimams spręsti turėjo būti priimtas bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas.
15. Atsakovas, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, turėjo žinoti Lietuvos įstatymų, kurių pagrindu jis veikia, reikalavimus, įsitikinti kad prieš pasirašant administravimo sutartis ar realiai buvo namo savininkų daugumos pritarimas pasirašyti tokio pobūdžio sutartį.
16. Teismas nusprendė, kad ginčo sutartis buvo pasirašyta neteisėtai, nes ji pasirašyta trečiojo asmens V. N. atstovaujančio neteisėtai įsteigtą Bendriją, ir neturinčio reikalingo įgaliojimo, todėl yra negaliojanti nuo sudarymo momento. Tuometinis bendrijos pirmininkas V. N. veikė viršydamas savo įgaliojimus.
17. Trečiasis asmuo savo įgaliojimus naudojo asmeniniams tikslams, ką pagrindžia tokios faktinės aplinkybės. Remonto darbai, kuriems legitimizuoti buvo naudojama neteisėtai įsteigta Bendrija ir kuriuos atlieka trečiasis asmuo V. N. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, yra skirti V. N. verslų plėtrai.
18. Šaukdamas bendrijos narių susirinkimus, trečiasis asmuo V. N. nurodydavo AB SEB bankas kaip vieną iš bendrijos narių, o susirinkimuose gyventojams pateikdavo netikrą 2014 m. spalio 6 d. įgaliojimą. AB SEB bankas patvirtino, kad 2014 m. spalio 6 d. įgaliojimo trečiajam asmeniui V. N. atstovauti AB SEB bankas visuose bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose nėra išdavęs
19. Atsakovas UAB “Admi”, turėjo žinoti tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo pasirašyti su atsakovu sutarties ir pirkti iš jo paslaugų bei kad trečiasis asmuo V. N. veikia viršydamas savo įgaliojimus, taigi atsakovas pasirašė administravimo sutartį, pažeisdamas LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimų
20. Valymo paslaugą ieškovas pirko iš UAB“AV3“, kurios savininkas ir direktorius buvo trečiasis asmuo V. N., neteisėtai įsteigęs Bendriją ir neteisėtai pasirašęs namo administravimo sutartį su atsakovu.
21. Atsakovas neteisėtai skaičiuodavo iš namo gyventojų 0.87 Eur/kv.m. (3Lt/kv.m.) kaupiamąjį mokestį, nors nustatyta, kad gyventojai privalo kaupti po 0.05 Eur/kv.m. Atsakovas ne tik nebuvo atidaryti atskiros patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos, atsakovas šios ieškovo nurodytos aplinkybės nepaneigė jokiais įrodymais.
22. (duomenys neskelbtini) namo gyventojams 2015 m sausio mėn. buvo priskaičiuota 0,737 eurų už kv.m. kaip bendrijos steigimo išlaidos, nors LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrijos steigimo išlaidas apmoka bendrijos steigėjai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
23. Nei Bendrija, nei gyventojai turėklų gamybos ir montavimo darbų neužsakė - netgi priešingai, tiesiogiai informavo atsakovą, jog tokių darbų neužsakė ir už jų atlikimą nemokės. atsakovas apie tai žinojo.
24. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jie vykdydami ginčijamą sutartį atliko tokius nors darbus, dėl ko administravimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio sukels kokias nors neigiamas pasekmes ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
25. Atsakovas UAB „ADMI“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
26. Apeliantas nurodė, kad įsiteisėjus 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui (civ. byloje Nr. e2A-1057-431/2017), pripažįstančiam, kad Bendrija buvo įsteigta neteisėtai, Bendrija neturi procesinio teisnumo ir negali būti ieškovu šiame teismo procese.
Žemesnės instancijos teismas
27. Bendrijos steigimo išlaidų paskirstymas visiems namo gyventojams, priešingai nei reikalauja teisės aktai, neįrodo atsakovo nesąžiningų veiksmų. Atsakovas neprivalėjo žinoti bendrijos steigimo detalių.
28. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Administravimo sutarties sudarymo momentu apeliantas elgėsi apdairiai ir sąžiningai bei patikrino kas yra Bendrijos pirmininkas ir kas gali sudaryti sandorius Bendrijos vardu. Apeliantas pagrįstai nustatė, kad Likviduojamos bendrijos vardu teisėtai veikė tuometinis Likviduojamos bendrijos primininkas V. N..
29. Apeliantas neturi įstatyminės pareigos reikalauti papildomų dokumentų (kitų, nei patvirtinančių juridinio asmens atstovo tinkamus įgaliojimus) dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Apeliantas pagal teisės aktus nėra kompetentinga institucija galinti ir privalanti tikrinti ar juridinio asmens vadovo (šiuo atveju Likviduojamos bendrijos pirmininko) sudaromi sandoriai yra sudaromi gavus visuotinio narių susirinkimo pritarimą ir ar toks visuotinio narių susirinkimo pritarimas yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant sprendimų priėmimo procedūrų.
30. Teismas nurodo, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad butų savininkai kelis kartus tiesiogiai informavo atsakovą, tačiau apie kokias svarbias aplinkybes butų savininkai informavo atsakovą nėra nurodyta. Toks Teismo sprendimu teisinis neapibrėžtumas, sakinių neužbaigtumas daro iš esmės Teismo sprendimą nemotyvuotu ir naikintinu.
31. Tarifų skaičiavimas remiantis Likviduojamos bendrijos protokolu ir vėlesnis perskaičiavimas, niekaip negali būti vertinamas kaip apelianto nesąžiningumas, sudarantis pagrindą pripažinti Administravimo sutartį negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismo sprendime nurodomi argumentai dėl apelianto nesąžiningumo vykdant sutartį (dėl kaupiamųjų lėšų tarifo), yra objektyviai nereikšmingi šioje nagrinėjamoje byloje, nes nesąžiningumas sudarant ginčo sutartį turi pasireikšti ne paslaugų teikimo tinkamumu ar netinkamumu (kas nėra šios bylos dalykas). Nesąžiningumas turėjo pasireikšti tuo aspektu, kad apeliantas žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris prieštarauja Bendrijos tikslams Administravimo sutarties sudarymo momentu. Šiuo atveju sandoris neprieštaravo bendrijos tikslams - sutartis buvo sudaryta administravimo paslaugų teikimui, daugiabučio namo priežiūros paslaugų teikimui, taigi sutarties sudarymo metu apeliantas veikė sąžiningai.
33. Teismas padarė akivaizdžiai neteisėtą išvadą, kad apeliantas turėjo pareigą atidaryti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Remiantis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punktu, pareiga atidaryti sąskaita tenka bendrijos pirmininkui - Bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius) banke arba kitoje kredito įstaigoje atidaro atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Banko sąskaitos sutartyje nurodoma, kad jis veikia atstovaudamas patalpų savininkams.
34. Apeliantas nėra laikytinas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, paskirtu savivaldybės vykdomosios institucijos (t.y. bendrojo naudojimo objektų valdymo forma, kai namo butų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties), Apeliantas teikė tik priežiūros paslaugas (viena iš priežiūros paslaugų pagal sutartį - mokesčių rinkimas). Apeliantas, surinkęs kaupiamąsias lėšas iš gyventojų, turėjo pervesti į bendrijos pirmininko atidarytą sąskaitą. faktas, kad nebuvo atidaryta atskira sąskaita, nereiškia, kad gyventojams buvo padaryta žala ar kaupiamosios lėšos panaudotos neteisėtai. Tokios aplinkybės byloje nėra įrodytos.
35. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne. Taigi, steigimo išlaidos paskirstytos proporcingai ir teisėtai, nes išlaidos yra susijusios su namo valdymo formos pasirinkimu.
36. Administravimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio nėra įmanomas, nes jau faktiškai atlikus darbus ir suteikus paslaugas, negalima taikyti restitucijos.
Žemesnės instancijos teismas
37. Konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas tinkamai nemotyvavo savo procesinio sprendimo (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendime iš esmės remiamasi ieškovo glaustais argumentais, motyvai surašyti nenurodant jokių faktines aplinkybes pagrindžiančių konkrečių įrodymų, motyvai surašyti neaiškiai, nebaigiant sakinių ar net su klaidomis.
38. Trečiasis asmuo V. N. prisijungė prie apeliacinio skundo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Taip pat prašė panaikinti pareiškime nurodytus sprendimo motyvuojamosios dalies punktus, kurie nėra susiję su nagrinėjamu reikalavimu, neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti byloje ištirtais įrodymais.
Atsiliepimas
39. Ieškovas Bendrijs atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad 2016-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino trečiojo asmens V. N. pasirašyto protokolo Nr. 2 nutarimus negaliojančiais (civ. byla Nr. 2-1034-608/2016). Atitinkamai, ir nutarimas daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Admi“ ir įgalioti Bendrijos pirmininką V. N. pasirašyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Admi“ yra negaliojantis. Remiantis tuo, Administravimo sutartis buvo pasirašyta neteisėtai, t.y. ne tik asmens, tariamai atstovaujančio neteisėtai įsteigą Bendriją, bet ir neturinčio reikalingo įgaliojimo, todėl yra negaliojanti nuo sudarymo momento.
40. Apeliantas žinojo apie tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo pasirašyti su apeliantu sutarties ir pirkti iš jo paslaugų bei kad trečiasis asmuo V. N. veikia viršydamas savo įgaliojimus, tačiau nepaisydamas to, sutartį su neįgaliotu subjektu vis tiek pasirašė.
41. Apeliantas pasirašė administravimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) reikalavimus. Bendrijų įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpą (pastatą) savininką sutarčių su paslaugą teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininku balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
42. apeliantas, veikdamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus, turėjo žinoti ir žinojo, kad tokiai administravimo sutarčiai pasirašyti reikalingas savininkų daugumos sprendimas. Visgi Bendrijos pirmininkas V. N. kaip pagrindžiantį dokumentą pateikė ne namo savininkų sprendimą, o bendrijos sprendimą.
Šalies argumentai
43. Apeliantas faktiškai neteikė kai kurių realių paslaugų, už kurias buvo prašoma susimokėti. Apeliantas savavališkai iš namo gyventojų skaičiavo 0.87 Eur/kv.m. (3Lt/kv.m.) kaupiamąjį mokestį. Atitinkamai lėšos, surinktos iš kaupiamojo mokesčio, turėjo būti naudojamos namo remonto darbams, reikalingiems trečiojo asmens V. N. verslo plėtrai. Apeliantas užsakė turėklų gamybą ir montavimą, kurių nei Bendrija, nei gyventojai neužsakė.
44. Vadovaujantis Bendrijos įstatymo 12 str. 1 d., savininkų susirinkimas turi nuspręsti balsų dauguma su kuo sudaryti sutartis ir kaip kaupti lėšas namo priežiūrai. Tad apeliantas negali savo nuožiūra nuspręsti priešingai įstatymų reikalavimams, kad tam tikrus sprendimus priima ne savininkų susirinkimas, o Bendrijos pirmininkas.
45. Nėra jokių aplinkybių, kurios neleistų pripažinti administravimo sutarties negaliojančios ab initio. Apeliantas nesuteikė ieškovui jokių paslaugų, neatliko jokių esminių darbų, dėl kurių būtų taip pasikeitus namo būklė, kad nebūtų įmanoma grįžti į pradinę padėtį. Nei (duomenys neskelbtini) namo bendrija, nei visų butų ir patalpų savininkų susirinkimas, niekada nebuvo priėmę sprendimo perduoti neteisėtai įsteigtos Bendrijos administravimo kitam subjektui (šiuo atveju apeliantui) ar pirkti iš jo kitas paslaugas ir pasirašyti sutartį su šiuo paslaugų teikėjų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
46. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
47. Apeliantas teigia, kad įsiteisėjus 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui (civ. byloje Nr. e2A-1057-431/2017), pripažinusiam, kad Bendrija buvo įsteigta neteisėtai, Bendrija neturi procesinio teisnumo ir negali būti ieškovu šiame teismo procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu bendrija dar nėra likviduota, todėl toks juridinis asmuo vis dar egzistuoja. Atitinkamai bendrija turi ir reikiamą procesinį teisnumą ir gali būti šalimi teismo procesuose.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo struktūra nevisiškai atitinka CPK 270 str. reikalavimus, nes nėra nurodyti įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišdėstę argumentų dėl restitucijos taikymo ar netaikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus galima bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą todėl, kad jis yra be motyvų, ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo (CPK 327 str. 1 d.).
49. Byloje reikšminga aplinkybė, kad 2014-10-29 įvyko Bendrijos visuotinis narių susirinkimas (toliau - susirinkimas), inicijuotas tuometinio Bendrijos pirmininko trečiojo asmens V. N.. 2014 m. spalio 29 d. Bendrijos susirinkimo protokole Nr. 2 (toliau - protokolas Nr. 2) nurodoma, jog inter alia nutarta daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Admi“ <...>; pritarti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros sutarties projektui bei buhalterinės apskaitos sutarties projektui ir įgalioti Bendrijos pirmininką V. N. pasirašyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Admi“.
50. 2016-02-15 sprendime (Civilinė byla Nr. 2-1034-608/2016) Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino trečiojo asmens V. N. pasirašyto protokolo Nr. 2 nutarimus negaliojančiais. Atitinkamai, ir nutarimas daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Admi“ ir įgalioti Bendrijos pirmininką V. N. pasirašyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Admi“ yra negaliojantis. Teismas padarė išvadą, jog 2014 m. spalio 29 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkime dalyvavo du bendrijos narai iš trijų – V. N. bei V. ir V. P. įgaliotas asmuo I. M.; keturi patalpų savininkai iš devynių. Viso susirinkime dalyvavo savininkų, turinčių dešimties balsų skaičių iš septyniolikos. Patalpų Nr. 8 ir Nr. 10, priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems savininkams įgaliotas balsuoti savininkas nebuvo paskirtas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad buvo tiek bendrijos narių susirinkimui, tiek butų ir kitų patalpų susirinkimui reikalingas kvorumas, numatytas Bendrijų įstatymo 11 str. 5 d.
51. Bendrijų įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. To paties straipsnio 2 d. numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Bendrijų įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
52. 2016-02-15 sprendime (Civilinė byla Nr. 2-1034-608/2016) Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad ieškovų ginčijami sprendimai, nurodyti susirinkimo darbotvarkės 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9 klausimais, yra priskirtini ne namo bendrijos narių susirinkimo, o butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai, nes ieškovų ginčijami sprendimai minėtais darbotvarkės klausimais yra tiesiogiai susiję su butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimu, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo. Nors iš bylos medžiagos, taip pat ieškovų paaiškinimų matyti, kad apie šaukiamą namo bendrijos narių susirinkimą, jo vietą ir laiką buvo per įstatymo nustatytą terminą pranešta ne tik bendrijos nariams, bet visiems butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau priimant ieškovų ginčijamus sprendimus buvo pažeista Bendrijų įstatymo 11 str. numatyta susirinkimo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Bendrijų įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Minėto įstatymo 11 str. 2 d. numato, kad apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Iš bendrijos pirmininko V. N. išplatinto pranešimo apie susirinkimą turinio matyti, kad susirinkime svarstyti klausimai (2) dėl pirmininko įdarbinimo; (3) dėl namo administruojančios įmonės pasirinkimo; (6) dėl pirmininko kompetencijos sprendžiant piniginius klausimus; (7) bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir tvarkymo išlaidų apmokėjimo skirstymas; (8) dėl remonto darbų, įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; (9) dėl šildymo sistemos pertvarkymo nebuvo minėtoje teisės normoje nustatyta tvarka įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, taip pat visais klausimais, tiek įtrauktais, tiek neįtrauktais į susirinkimo darbotvarkę, nebuvo parengta ir nustatyta tvarka pateikta susipažinti butų ir kitų patalpų savininkams sprendimų projektai. Tai suvaržė butų ir kitų savininkų teisę balsuoti iš anksto raštu butų ir kitų savininkų susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais. Kadangi susirinkime nedalyvavo visi butų ir kitų patalpų savininkai, darbotvarkė susirinkimo metu papildyta neteisėtai, kadangi toks darbotvarkės pildymas pažeidė Bendrijų įstatymo 11 str. 2 d. numatytą susirinkimo organizavimo tvarką.
53. 2016-02-15 sprendime (Civilinė byla Nr. 2-1034-608/2016) Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad minėti pažeidimai suponavo pagrindą bendrijos narių balsų daugumą priimti susirinkimo sprendimus, kurie priskirtini ne bendrijos narių, o namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai. Iš ginčijamo protokolo turinio matyti, kad susirinkime nebuvo leista balsuoti dviem susirinkime dalyvavusiems butų savininkams, nesantiems bendrijos nariais – A. A. ir I. V., kas turėjo esminę įtaką susirinkimo kvorumui, svarstant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, ir pažeidė ieškovų, kaip butų ir kitų patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus dalyvauti priimant sprendimus dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo. Įvertinus susirinkime nedalyvavusių, susirinkime dalyvavusių, bet dėl netinkamo susirinkimo organizavimo negalėjusių balsuoti butų ir kitų patalpų savininkų skaičių, matyti, kad tuo atveju, jeigu nebūtų minėtų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimų, galėjo būti priimti kitokio turinio sprendimai, priskirti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip balsavo kiekvienu darbotvarkės klausimu kiekvienas bendrijos narys, o ginčijamame protokole pateikti neteisingi duomenys apie susirinkime dalyvavusių ir balsavusių bendrijos narių skaičių, todėl nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovų ginčijami sprendimai buvo priimti bendrijos narių balsų dauguma. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ginčijamais susirinkimo sprendimais buvo pažeisti imperatyvūs Bendrijų įstatymo 12 str., 21 str. numatyti reikalavimai, numatantys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises, kas sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str. 1 d. numatytą pagrindą pripažinti negaliojančiais Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo sprendimus, priimtus susirinkimo darbotvarkės 2-9 klausimais.
54. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Bendrijų įstatymas) 12 str. 1 d. numatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpą (pastatą) savininką sutarčių su paslaugą teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininku balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
55. Dokumentas, kuriuo remiantis buvo pasirašyta administravimo sutartis su apeliantu, yra (duomenys neskelbtini) namo bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolas, kuris nebuvo visų daugiabučio namų savininkų daugumos sprendimas, kaip to reikalauja Bendrijų įstatymo 12 str. 1 d., o tai buvo bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas.
56. Ieškovas teigia, kad administravimo sutartis pripažįstama negaliojančia dviem pagrindais – tiek CK 1.82 str., tiek CK 1.92 str. pagrindu. Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 1.92 str.). Klausimas dėl juridinio asmens valdymo organų viršijant savo kompetenciją sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais sprendžiami pagal specialiąsias CK 1.82 str. taisykles.
57. Bendrija (ieškovas) yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.). CK 1.82 str. nustato, kad viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Sandoriams su viešuoju juridiniu asmeniu įprasta sąžiningumo prezumpcija netaikoma. Viešasis juridinis asmuo gali sudaryti sandorius, kurie nustatyti jo įstatuose ir įstatymuose. Tai gi, kitos sandorio šalies (atsakovo) sąžiningumas sprendžiant sandorio negaliojimo klausimą nepreziumuojamas.
58. Apeliantas, kaip apdairus, kompetentingas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paslaugas verslininkas ir sąžiningai veikianti šalis, turi žinoti ir žino Lietuvos įstatymų, kurių pagrindu jis veikia, reikalavimus.
59. LR Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. Nr. 567 nutarimu patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas, kuris nustato, kad parenkant administratorių vertinama jo patirtis.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo žinoti, kad administravimo sutartis pasirašoma, neįvykdžius Bendrijų įstatymo reikalavimų, t. y. be namo savininkų daugumos pritarimo, todėl Administravimo sutartis pripažįstamas negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
61. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą taip pat įrodinėja argumentais, kad atsakovas netinkamai skaičiavo kai kuriuos mokesčius, neskaidriai atliko darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nereikšmingi, nes nesusiję su faktiniu ieškinio pagrindu, nes byloje reikšmingas atsakovo nesąžiningumas reikšmingas sudarant Administravimo sutartį, o ne vertinant jau sudarytos sutarties vykdymo aplinkybes.
62. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti net nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, kuris patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-15 nutartis c. b. Nr. 3K-328/2006, 2016-01-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-53-701/2016). Ir priešingai, reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu netenkinimas savaime reiškia, kad ir pareikštas (arba net nepareikštas) išvestinis iš pirmojo reikalavimas dėl restitucijos yra atmetamas. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas net ir pripažinęs negaliojančia Administravimo sutartį visiškai nepasisakė apie restitucijos taikymą ar netaikymą.
63. CK 1.95 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Pagal jas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), o jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio,tai konstatuojamas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai, o kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ex nunc, konstatuojama, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šalis siejo teisinis santykis su visais iš to išplaukiančiais padariniais.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama Administravimo sutartis yra tęstinio vykdymo sutartis (CK 1.160 str. 1 d.), nes buvo vykdoma nuolatos teikiant administravimo paslaugas. Todėl Administravimo sutarties pripažinimas negaliojančia negali turėti grįžtamosios galios.
65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tokiais atvejais sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir teismui, taikant sandorio negaliojimo teisines pasekmes, būtina išspręsti šalių atsiskaitymo pagal sandorio sąlygas klausimą, o jo negalint išspręsti pagal sandorio sąlygas dėl to, kad šios yra neteisėtos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms ir pan., atsiskaitymo pagal sandorį klausimas išspręstinas pagal CK 6 knygos XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-53-701/2016).
66. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
67. Trečiasis asmuo V. N. prisidėjo prie apeliacinio skundo, be to prašė panaikinti pareiškime nurodytus sprendimo motyvuojamosios dalies punktus, kurie nėra susiję su nagrinėjamu reikalavimu, neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti byloje ištirtais įrodymais. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 str.), todėl teisėjų kolegija nenagrinėja trečiojo asmens V. N. pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo reikalavimų.
68. Trečiasis asmuo V. N. jau po bylos perdavimo apeliacinės instancijos teismui 2018-04-24 pateikė naują įrodymą 2016-06-09 ieškovo sudarytą su UAB „Castarde service“ pastato (duomenys neskelbtini), administravimo sutartį. Nurodė, kad apie naują įrodymą tapo žinoma tik 2018 m. kovo mėnesį. Teisėjų kolegija atsisako priimti įrodymą, nes jis neatitinka sąsajumo reikalavimo, t.y. nepatvirtina bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių (atsakovo sąžiningumo ar nesąžiningumo 2014 m. lapkričio 13 d. sudarant Administravimo sutartį). Be to, trečiasis asmuo V. N. neįrodė aplinkybės, kad neturėjo galimybės gauti ir pateikti įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl įrodymo pateikimas taip pat vertinamas kaip pavėluotas.
69. Apeliacinis skundas atmetamas, tačiau pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis papildoma nuostata dėl restitucijos netaikymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinės dalies pirma ir antrą sakinius išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį patenkinti ir pripažinti 2014 lapkričio 13 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą UAB „Admi“ su Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Restitucijos netaikyti“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.