Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. F. ieškinį atsakovui T. A. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad O. F. ir T. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso patalpa - butas (duomenys neskelbtini). Minėtas butas 2018 m. rugsėjo 26 d. sutartinės hipotekos sutartimi yra įkeistas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, užtikrinant įsipareigojimų kylančių iš (duomenys neskelbtini), įvykdymą. O. F. ir T. A. butą pirko būdami partneriais nesudariusiais santuokos. Šiuo metu O. F. ir T. A. nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, jokių santykių nebepalaiko, todėl jų partnerystė yra nutrūkusi galutinai. Šiuo metu ieškovė gyvena minėtame bute, taip pat moka paskolą AB „Swedbank“ už butą, komunalinius ir eksploatacinius mokesčius, atsakovas net ir esant laisvam butui, jame neapsigyveno iš ko darytina išvada, kad butas jam nereikalingas. Ieškovė 2020 m. liepos 27 d. prašymu kreipėsi į T. A. siūlydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą (duomenys neskelbtini), viso buto nuosavybės teisę perduodant O. F., o T. A. išmokant 3713,30 Eur kompensaciją, tačiau atsakovas T. A. į pasiūlymus neatsakė. Bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Atsakovui į pasiūlymus neatsakius, ieškovė išnaudojo visas galimybes atidalinti turtą iš bendros nuosavybės, tačiau T. A. neišreiškus sutikimo, konstatuotina, kad išnaudotos visas galimybes suderinti valią dėl bendro daikto. Ieškovė pažymėjo, jog butas yra vieno kambario, todėl objektyviai du turtiniai vienetai negali būti suformuoti. O. F. ir T. A. kartu gyventi vieno kambario bute negali, nes yra susipykę, santykiai konfliktiški, buto atidalinti natūra nėra galimybių, todėl butas turi būti atidalintas išmokant kompensaciją pinigais.

Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ober haus“ turto vertės nustatymo pažymą, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 41000 Eur, pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį už butą taip pat buvo sumokėta 41000 Eur, todėl kompensacija turėtų būti skaičiuojama nuo minėtos sumos. Pažymi, jog kredito likutis yra 33573,40 Eur, tačiau atsakovas nebus suinteresuotas mokėti kredito už butą, kuris jam nepriklauso, todėl kreditą turės grąžinti ieškovė. Todėl nustatant buto vertę iš buto rinkos vertės reikia atimti kredito likutį (33573,40 Eur), kurį turės sumokėti ieškovė siekdama panaikinti šią daiktinę teisę. Todėl atsakovui mokėtina kompensacijos suma yra 3713,30 Eur (41000 Eur - 33573,40 Eur ? 7.426,60 Eur ÷ 2 ? 3.713,30 Eur). Tuo pačiu nekeičiant (nemodifikuojant) (duomenys neskelbtini) sąlygų, šalių vidiniuose santykiuose nustatytina, kad kreditą ir visas kitas įmokas AB „Swedbank“ mokės ieškovė O. F.

Priešieškinyje nurodoma, jog minėto buto įsigijimui ieškovė su atsakovu paėmė 34850 Eur dydžio kreditą iš AB „Swedbank“ ir šiuo metu šalys yra bendraskoliai pagal (duomenys neskelbtini). Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės ieškinio motyvais, kad jis nėra suinteresuotas mokėti kreditą už butą, todėl ieškovė turės viena grąžinti kreditą. Pažymi, kad ieškovė žinodama, jog atsakovas tuo metu buvo išvykęs į užsienį, tokius pasiūlymus siuntė netinkamomis ryšio priemonėmis ir tokiu būdu atsakovas neturėjo galimybės savalaikiai gauti jos pasiūlymus, su jais susipažinti ir galbūt suradus bendrą abejoms šalims variantą - priimti bendrą sprendimą. Pažymi, jog ginčo objektas - vieno kambario butas yra nedalus ir nėra fizinės galimybės nei jį padalinti, nei naudotis bendrai, nustačius jo naudojimosi tvarką. Atsakovas, įvertinęs realias galimybes šalims bendrai pardavinėti bendrą turtą, mano, jog tai būtų gana sudėtinga, nes šiuo metu ieškovė gyvena ginčo bute, tad ji gali būti nesuinteresuota šio ginčo buto greitai parduoti, tad ginčas taip ir toliau liktų neišspręstas. Pažymi, jog tinkamiausias būdas išspręsti ginčą būtų atidalinti ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės kitai šaliai priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovas pagrįstai manė, jog ieškovė visąlaik šiame bute gyveno be pertraukų, todėl kurį laiką atsakovas ir nemokėjo kredito įmokų. Atitinkamai atsakovas mano, kad ieškovė, viena gyvendama šiame bute ir naudodamasi visais šio buto patogumais ir privalėjo apmokėti visus mokesčius už butui teikiamas įvairias komunalines paslaugas. Pažymi, jog atsakovas turi pakankamai lėšų išmokėti ieškovei analogiško dydžio piniginę kompensaciją. t. y. 3713,30 Eur. Atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų vienas dengti būsto paskolą kol būtų parduotas ginčo turtas ir grąžinta būsto paskola. Atsakovas kurį laiką nemokėjo būsto paskolos tik dėl vienintelės priežasties - šiame bute gyvena viena ieškovė, kuri dėjo visas pastangas, kad tik atsakovas į ginčo turtą nepatektų. Todėl atsakovas mano, jog abiejų šalių interesai bus maksimaliai užtikrinti, jeigu teismas atidalins iš bendros dalinės nuosavybės butą, (duomenys neskelbtini) (41000 Eur vertės), nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui T. A. ir priteisti ieškovei O. F. 3713,30 Eur kompensaciją iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais, o priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog bute gyvena viena nuo š. m. liepos vidurio, atsakovas dažnai būna išvykęs į komandiruotes, iki š. m. balandžio 28 d. atsakovas pervesdavo įvairiais sumas už paskolos įmokas, tačiau po minėtos datos sustabdė mokėjimus. Atsakovas nuo š. m. lapkričio mėn. atnaujino mokėjimus, komunalinius mokesčius visada mokėjo ji. Pažymėjo, jog jos finansinė padėtis yra pastovi, turi lėšų sumokėti atsakovo kompensacijai. Nors atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, tačiau jos žiniomis atsakovas turi prastą kredito istoriją, nesugeba racionaliai planuoti savo pajamų. Natūra butas turėtų būti priteistas ieškovei, nes turtas yra nedalus, ji jame įsikūrė ir gyvena iki šiol, įdėjo dideles pastangas įrenginėjant ir remontuojant butą. Informavo, jog perkant būstą, prie avanso prisidėjo atsakovo motina 500 Eur suma, butą įsigijo už 41000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei O. F. ir atsakovui T. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso patalpa – butas, (duomenys neskelbtini). Minėtas butas 2018 m. rugsėjo 26 d. sutartinės hipotekos sutartimi yra įkeistas AB „Swedbank“, užtikrinant įsipareigojimų, kylančių iš (duomenys neskelbtini), įvykdymą (CBP-7429). Šioje byloje pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį sprendžiamas klausimas dėl minėto buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdus numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalis: daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pagal minėtą teisės normą prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galimai tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Ober-haus“ parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog bute be virtuvės ir sanitarinio mazgo yra tik vienas gyvenamasis kambarys (CBP-7429). Sanitarinės paskirties patalpos taip pat yra nedalios, atsižvelgiant į jų plotą bei energijos ir vandens tiekimo įrenginių padėtį. Dėl minėtų nekilnojamojo daikto savybių nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų izoliuotų patalpų ar butų, atitinkančių Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Vienintelis galimas be neproporcingos žalos daiktui ieškinyje nurodyto turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Pačios šalys savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pripažino, kad vienintelis racionalus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra vienam iš bendraturčių priteisiant kompensaciją už turimo turto dalį pinigais. Taigi tarp šalių nėra kinčo dėl to, kad ginčo butas vienai iš šalių turėtų būti priteistas natūra, kitai priteisiant kompensaciją.

Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl kompensacijos dydžio. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo 32300 Eur (CBP-7429). Pagal UAB „Ober haus“ turto vertės nustatymo pažymą, minėto buto rinkos vertė yra 41000 Eur. Pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį už butą taip pat buvo sumokėta 41000 Eur (CBP-7429). Šalys bylos nagrinėjimo metu prašė vadovautis vertės nustatymo pažymoje ir pirkimo – pardavimo sutartyje esančia suma, todėl teismas laiko, jog kompensacija turėtų būti skaičiuojama nuo 41000 Eur sumos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kredito likutis yra 33573,40 Eur. Todėl atsakovui mokėtinos kompensacijos suma už ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra 3713,30 Eur (41000 Eur - 33573,40 Eur ? 7426,60 Eur; 7426,60 Eur / 2 ? 3713,30 Eur). Tenkinus ieškinį ir priteisus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei natūra, ginčo dėl priteistinos kompensacijos dydžio tarp šalių nėra.

Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad ta šalis, kuri gaus kompensaciją, liks solidariai atsakinga šį būstą kreditavusiam trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, kartu sureguliuojant solidariųjų skolininkų tarpusavio atsakomybę taip, kad ta šalis, kuriai butas atiteks nuosavybės teise, asmenisškai vykdys prievolę bankui. Taigi bet kurios iš šalių siūlomas atidalijimo būdas šiuo aspektu suvaržo kitos šalies teises. Vadinasi, šios bylos nagrinėjimo dalyką iš esmės sudaro tai, kuris atidalijimo būdas, t. y. kuriai šaliai priteisus ginčo turtą natūra ir kuriai kompensaciją, labiau atitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

Ieškinio reikalavimą atidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją, o ieškovei priteisiant butą natūra, ieškovė motyvuoja, jog šiuo metu jau gyvena ginčo bute, yra įdėjusi pastangas sutvarkyti butą, be kita ko, teigia, kad atsakovas netinkamai planuoja savo asmenines lėšas, turi prastą kredito istoriją, todėl gali kilti problemų grąžinant paskolos įmokas. Atsakovas, priešieškiniu prašydamas priteisti butą natūra jam, o ieškovei kompensaciją pinigais, nuodo, kad turi pakankamai lėšų išmokėti ieškovei kompensaciją. Atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų vienas dengti būsto paskolą, kol būtų parduotas ginčo turtas ir grąžinta būsto paskola.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pateikė įrodymus, jog turi pakankamai lėšų sumokėti kompensaciją (DOK-642, DOK-41637). Byloje nustatyta, kad ieškovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ir juo naudojasi, šis butas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta (pagal Gyventojų registro duomenis ieškovės gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)); kito būsto ieškovė neturi. Atsakovas Gyventojų registro duomenimis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog atsakovas jau kurį laiką negyvena ginčo bute, dažnai būna išvykęs į komandiruotes užsienyje, todėl nebūna Lietuvoje. Taip pat svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų (DOK-41637) ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, yra žinoma, kad atsakovas gauna ženkliai didesnes pajamas nei ieškovė. Todėl, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovas, net ir likdamas solidariai atsakingas pagal prievolę ginčo butui įsigyti, turėtų didesnes galimybes nei ieškovė apsirūpinti būstu ateityje. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgus į tai, kad prašomas atidalinti butas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta, ji šiuo metu rūpinasi šalių turtu (moka komunalinius mokesčius, atlieka einamuosius smulkius remontus) ir gyvena minėtame bute, laikytina, kad nuosavybės teisės į būstą praradimas, kartu liekant solidariai atsakingai bankui, ieškovės teises suvaržytų kur kas labiau nei atsakovo. Ieškovė pateikė įrodymus (banko sąskaitos išrašus), patvirtinančius jos realią galimybę sumokėti 3713,30 Eur dydžio kompensaciją atsakovui (DOK-642). Lygiai taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis vykdyti sutartį bankui, nes kredito įmoka nėra didelė (apie pusantro šimto eurų), taigi šiuo aspektu, nors šalių pajamos skiriasi abi šalys yra finansiškai pajėgios vienos vykdyti prievolę bankui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atidalijimas priteisiant atsakovui kompensaciją, o ieškovei butą natūra, šiuo atveju yra racionalesnis ir teisingesnis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvegiant į tai ieškovės ieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei O. F., ir priteisti atsakovui T. A. 3713,30 Eur kompensaciją iš ieškovės O. F., tenkintinas, o priešieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo butą nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui T. A., ir priteisti ieškovei O. F. 3713,30 Eur kompensaciją iš atsakovo, atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas atidalinti turtas yra įkeistas bankui, tačiau teismas pažymi, jog ieškovės reikalavimo dėl daikto atidalijimo patenkinimas neįtakoja hipotekos kreditoriaus teisių, nes ieškovė nereikalauja keisti kreditavimo sutarties sąlygų, jos ar atsakovo kaip kredito gavėjų teisių pagal kreditavimo sutartį apimties, taip pat hipotekos sutarties sąlygų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalį, padalijus turtą, hipoteka išlieka nepakitusi ir seka paskui daiktą. Hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ neprieštarauja hipoteka įkeisto daikto padalijimui, kol nėra modifikuojama solidari šalių prievolė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarieji skolininkai vidiniuose tarpusavio santykiuose gali nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš skolininkų. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas skolininkams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu skolininkai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

Šiame kontekste paminėtina, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vadinasi, CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, įstatymas numato solidariųjų bendraskolių teisę sutartimi solidariųjų bendraskolių tarpusavio santykius sureguliuoti kitaip nei atsakomybė vienam prieš kitą lygiomis dalimis. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendraskolių santykių sureguliavimo po ginčo turto atidalijimo taip, kad už prievolės vykdymą bendraskolių tarpusavio santykiuose būtų atsakingas tik tas bendraskolis, kuriam buvo priteistas turtas. Pažymėtina, kad atitinkamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimas atitinka CK 6.9 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuriame nustatyta, kad, jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą.

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, nustatytina, kad ieškovės O. F. ir atsakovo T. A. įsipareigojimai prieš akcinę bendrovę „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) nekeičiami (nemodifikuojami) ir jie toliau išlieka solidarūs skolininkai, tačiau šalių, kaip bendraskolių, tarpusavio santykiuose nustatytina, kad prievoles akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) vykdys asmeniškai ieškovė O. F.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovo priešieškinis atmestinas, priteisiant atsakovui 3713,30 Eur kompensaciją pinigais, o ieškovei – ginčo butą natūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog šioje byloje patyrė 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė neteikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinis atmestas, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškovės O. F. ieškinį visiškai.

Atmesti atsakovo T. A. priešieškinį.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei O. F., ir priteisti atsakovui T. A. 3713,30 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų ir trisdešimties centų) kompensaciją už jam priklausiusią ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), iš ieškovės O. F..

Nustatyti, kad ieškovės O. F. ir atsakovo T. A. solidarūs įsipareigojimai akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini)nekeičiami (nemodifikuojami), tačiau ieškovės O. F. ir atsakovo T. A., kaip solidariųjų bendraskolių, tarpusavio santykiuose nustatyti, kad prievoles akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) vykdys asmeniškai ieškovė O. F.

Priteisti ieškovei O. F. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo T. A.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.