- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- ATP-265-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01833-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- L. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, nubausta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. T. nubausta už tai, kad 2016 m. gruodžio 18 d., apie 18.00 val., Vilniaus r., kelio Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai 5 kilometre, turėdama teises vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės), ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių teismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. T. prašo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, ir šios administracinio poveikio priemonės jai netaikyti. Skunde nurodoma, kad teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, kurios švelnina jos atsakomybę, teisingai kvalifikavimo veiką ir nutarime priėjo pagrįstos ir teisingos išvados, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimas yra per griežtas ir neteisingas ir jos atžvilgiu yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Skunde nurodoma, kad atimant L. T. teisę vairuoti transporto priemones būtų daroma ypatinga žala L. T. ir jos šeimos interesams: apeliantė nurodo duomenis apie teigiamą jos asmenybę (prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, dėl to gailisi, anksčiau neteista, po pažeidimo padarymo išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai programą, tik nežymiai viršijo leistiną neblaivumo laipsnio normą), apie veikos metu neiškilusius sunkesnius padarinius, apie tai, kad be teisės vairuoti moteris negalės tinkamai atlikti darbinių funkcijų, tinkamai rūpintis šeima, kam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes tiek moters darbovietė, tiek jos dukters lankomas darželis yra Vilniaus mieste, o jų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Remdamasi tuo, kas minėta ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, L. T. daro išvadą, kad yra pagrindas jos atžvilgiu netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams.
Atsiliepimas
2017 m. kovo 10 d. Tarnyba pateikė atsiliepimą į L. T. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarimu jau įvertino apeliaciniame skunde išvardintas aplinkybes ir L. T. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skyrė švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Tarnybos manymu, L. T. buvo nubausta už vieną šiurkščiausių KET pažeidimų ir privalo suvokti, kad toks jos elgesys sukėlė pavojų visuomenei ir eismo dalyviams, ji turi suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Remdamasi ATPK 20 straipsnio nuostatomis, Tarnyba mano, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kiekvienas nubaustasis turi patirti negatyvius padarinius, nes priešingu atveju nuobaudos nepasiektų joms keliamų tikslų. Atsiliepime nurodoma tai, kad būtinybė vairuoti transporto priemones L. T. vykdant profesinę veiklą nėra laikytina ypatinga ir išimtine, kad ja remiantis skirtą nuobaudą būtų galima dar labiau švelninti. Apibendrindama Tarnyba pažymėjo, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją – vien pats pasekmių atsiradimas neturi būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti atsakomybę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarimas nekeistinas ir L. T. apeliacinis skundas atmestinas.
L. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra kilęs ginčas dėl tikslingumo L. T. taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Būtent dėl šios skundžiamo nutarimo dalies apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
ATPK 30¹ straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutarimu, L. T. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė dukart mažesnį nei minimalus, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas teismų praktikoje vertinamas kaip šiurkštus teisės pažeidimas, o transporto priemonės vairavimas neblaiviam – savaime parodančiu neatsakingą asmens, kaip vairuotojo, požiūrį bei didelį neatsakingumą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-663-1020/2016). Vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam sukeliama grėsmė kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Kiekvieno vairuotojo pareiga – išmanyti KET. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ar kitiems eismo dalyviams, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. ATPK 30¹ straipsnio nuostatos tokio pažeidimo atveju gali būti taikomos tik išimtinėse situacijose. Nepagrįstas šio straipsnio nuostatų taikymas gali sukurti nebaudžiamumo atmosferą, įstatymo taikymas tokiais atvejais neturės jokio auklėjimo poveikio pažeidėjui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015).
Nepaisant griežtos nusistovėjusios teismų praktikos tais atvejais, kai KET pažeidimas padaromas asmeniui esant neblaiviam, Vilniaus rajono apylinkės teismas L. T. atvejį laikė išimtiniu ir įžvelgė pagrindą jos atžvilgiu skirti dvigubai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei jis numatytas ATPK straipsnio sankcijoje – tai yra taikyti ATPK 30¹ nuostatas. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas, net ir taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pagrįstai neįžvelgė galimybės L. T. atžvilgiu apskritai neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės, net ir įvertinus jos asmeninius (darbinius) bei šeimos interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, ATPK 126 straipsnio ir 30¹ straipsnio kontekste yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015). Remiantis šia nuostata, minėtų interesų pagrindu nėra galimybės L. T. administracinę atsakomybę dar labiau švelninti, kai ji pirmosios instancijos teismo ir taip buvo išskirtinai sušvelninta. Be to, apygardos teismas taip pat sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas jau priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į aplinkybes, kurios nurodytos apeliaciniame skunde. Tokią teismo išvadą suponuoja tai, kad tiek 2017 m. sausio 25 d. prašyme pirmos instancijos teismui, kuris buvo vertinamas priimant skundžiamą nutarimą, tiek apeliaciniame skunde pateikiami argumentai iš esmės yra analogiški, tai yra tokie, kurie jau buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo ir lėmė, jog ATPK 30¹ straipsnis L. T. atžvilgiu galėjo būti pritaikytas.
Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. T. vairuodama automobilį neblaivi, privalėjo įvertinti, galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri gali sukelti jai nepatogumus. Pasirinkdama vairuoti išgėrusi, apeliantė, nors apeliaciniame skunde ir bandoma pagrįsti apeliantės neatsargumą, parodė nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymą.
Taigi, apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė apeliantei yra reikalinga darbui ir šeimos narių interesams užtikrinti, pati savaime nesudaro pagrindo dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje skirdamas asmeniui administracinę nuobaudą, atsižvelgė ne tik į L. T. darbinius, šeimos interesus ir automobilio poreikį. Teismas įvertino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdų gailestį, poelgio vertinimą kritiškai, o taip pat ir aplinkybę, kad L. T. po pažeidimo padarymo išklausė mokymus apie alkoholio žalą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nėra nustatyta L. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo L. T. padaryto pažeidimo atsitiktinį pobūdį. Būtent šių aplinkybių pagrindu Vilniaus rajono apylinkės teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas L. T. atžvilgiu.
Pabrėžtina, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra efektyviausia priemonė siekiant ATPK 20 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus teisės pažeidimus jausmui.
Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarimu už L. T. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kartu su administracine nuobauda skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 6 (šešiems) mėnesiams yra teisinga, pagrįsta ir proporcinga.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-22-269/2017 palikti nepakeistą.