Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 22 d., apie 19 val., Ozo g. 25, Vilniuje, vairavo automobilį VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilių girtumas, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiais savo veiksmais J. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nustatytomis faktinėmis administracinio teisės pažeidimo aplinkybėmis, J. K. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir paskirta nuobauda – 579 eurų dydžio bauda. Tačiau apeliantas ginčija teismo paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nurodydamas, kad ji yra per griežta – teismo paskirtas jos terminas (2 metai) yra per ilgas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama apimtimi.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliaciniu skundu apygardos teismo prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnį, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas teismų praktikoje vertinamas kaip šiurkštus teisės pažeidimas, o transporto priemonės vairavimas neblaiviam – savaime parodančiu neatsakingą asmens, kaip vairuotojo, požiūrį bei didelį neatsakingumą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015). Vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam sukeliama grėsmė kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Kiekvieno vairuotojo pareiga – išmanyti Kelių eismo taisykles. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pabrėžtina, kad būtent teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra efektyviausia priemonė pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodytos administracinės nuobaudos tikslus ir užtikrinti prasmingą administracinės atsakomybės taikymą, įvertinant J. K. padaryto pažeidimo esmę ir pobūdį. ATPK 30¹ straipsnio nuostatos tiek šio, tiek kitų administracinių teisės pažeidimų padarymo atveju gali būti taikomos tik išimtinėse situacijose. Nepagrįstas šio straipsnio nuostatų taikymas gali sukurti nebaudžiamumo atmosferą, įstatymo taikymas tokiais atvejais neturės jokio auklėjimo poveikio pažeidėjui.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pirmosios instancijos teismas nematė galimybės priimti teisingą sprendimą, švelninant J. K. paskirtos administracinės nuobaudos dydį. J. K., vairuodamas automobilį neblaivus, privalėjo įvertinti, galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri gali sukelti jam nepatogumus. Pasirinkdamas vairuoti išgėręs, apeliantas parodė itin didelį nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymą. Suvokdamas tai ir vis tiek pasirinkdamas vairuoti išgėręs, asmuo prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių. Pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui, tačiau, to nepaisydamas, ignoravo privalomas saugumo taisykles. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė jam yra reikalinga darbui, pati savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Pabrėžtina, kad asmeniniai, šiuo atveju – darbiniai, interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ straipsnio prasme. Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 126 straipsnio ir 30¹ straipsnio kontekste yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015). Pirmosios instancijos teismas nutartyje skirdamas asmeniui administracinę nuobaudą, atsižvelgė į J. K. darbinius interesus, automobilio poreikį. Teismas taip pat įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdų gailestį, poelgio vertinimą kritiškai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Itin svarbu akcentuoti, kad asmens padarytas pažeidimas kėlė realų pavojų tiek jam, tiek aplinkiniams: iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. K. buvo sustabdytas būtent dėl to, jog pavojingai vairavo transporto priemonę, taigi kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams: „vairuotojas elgėsi keistai: vinguriavo keliu, rodė posūkį į dešinę, bet rikiavosi į kairę“ (t. 1, b. l. 9). Taigi poreikis užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir užkirsti kelią tolesniems itin pavojingiems pažeidimams turi prioritetą prieš neteisėto elgesio tiesioginiais padariniais esančius nepatogumus, kylančius apeliantui. Nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima švelninti J. K. pakirtą administracinę nuobaudą, asmeniui pagrįstai paskirta sankcijos ribas atitinkanti administracinė nuobauda, kuri apeliacinės instancijos teismo nevertinama kaip per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo J. K. paskirta nuobauda (579 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams) užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų, todėl švelninti jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.