Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V., trečiasis asmuo byloje AB SEB bankas, dalyje dėl 9 116 Lt priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Aptariamu atveju apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo R. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo trūkumų ir dėl to laikytinas nepaduotu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tai reiškia, jog asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra procesinių įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 113 str.). Pareiškiantis ieškinį, skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Procesinio dokumento dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai ar suinteresuotiems asmenims, parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.).

Procesinio dokumento pobūdžio ir dalyko suformulavimas yra byloje dalyvaujančio asmens išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Jeigu asmuo, pateikia teismui procesinį dokumentą, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktą atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad R. V., prašydamas atnaujinti bylą dalyje dėl teismo išlaidų, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tinkamai nesuformulavo reikalavimo, t.y. aiškiai nenurodė procesinio dokumento pobūdžio ir dalyko. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas procesinio dokumento dalykas, kuris apibrėžia ginčo ribas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartyje, R. V. turėjo suformuluoti prašymą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme nurodomas aplinkybes. Tačiau 2014 m. balandžio 29 d. teisme gautame patikslintame apelianto R. V. prašyme nebuvo nurodytos nei aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, nei pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, be to, ieškovo pateiktas prašymas yra analogiškas 2014 m. balandžio 4 d. prašymui. Kadangi apelianto pateikto pareiškimo trūkumai dėl tinkamai nesuformuluoto procesinio dokumento dalyko ir pagrindo yra esminiai, be jų tolesnis bylos nagrinėjimas negali vykti, todėl apeliantui nepašalinus šių trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė jį nepaduotu ir grąžino.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantui jo teisę kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos bei pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei savo interesų gynimu teisme. Tačiau apeliantas tokia teise nepasinaudojo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi išnagrinėjo apelianto pareiškimą dėl teisėjos A. P. nušalinimo, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas nenustačius nušalinimo pagrindų. Todėl nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas piktybiškai nepriteisė visų teismo išlaidų, palūkanų ir delspinigių.

Pažymėtina, kad tai, jog procesinis dokumentas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, neužkerta kelio pašalinus aplinkybes, sudariusias pagrindą grąžinti procesinį dokumentą, kreiptis į teismą pakartotinai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.