Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. N. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys – antstolis R. S., išieškotoja „Swedbank“, AB ir skolininkas Ž. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos/ skolininkės S. N. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų – dėl skolos išieškojimo iš jos valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Vidaus vandens kelių direkcijoje gaunamo darbo užmokesčio, – kur prašoma nutraukti skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio iki paaiškės kito bendraskolio Ž. S. turto, į kurį nukreiptinas išieškojimas, apimtis ir vertė.

Nors antstolis R. S. 2022 m. kovo 7 d. patvarkyme, kuriuo persiuntė pareiškėjos S. N. skundą teismui, nurodė, jog skundas pateiktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet „pareiškėja neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo ar neveikimo“, Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, jog teismui yra aiški pareiškėjos S. N. skundo dėl antstolio veiksmų esmė – skundžiamas antstolio R. S. 2022 m. vasario 18 d. patvarkymas Nr. S-22-70-4748, t. y. keliamas šio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas – siekiama jį panaikinti ir taip nutraukti/ sustabdyti skolos išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio.

A. R. S. 2022 m. kovo 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos S. N. skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)/2017-07-03 dėl 110 136,26 Eur skolos, 5,00 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų Ž. S. ir S. N. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą butą su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkų hipoteka įkeistas turtas 2022 m. sausio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas už 100 000,00 Eur. 2022 m. vasario 11 d. gautos piniginės lėšos paskirstytos: pervestos skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Gautas išieškotojos „Swedbank“, AB prašymas tęsti skolos išieškojimą iš kito skolininkų Ž. S. ir S. N. turto, pajamų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 straipsnio 1 dalimi, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Todėl antstolis 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu nusprendė tęsti skolos išieškojimą iš skolininkų išieškotojos naudai iš kito skolininkams priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Ir buvo atlikti išieškojimo iš Ž. S. ir S. N. turto veiksmai. Antstolis nurodo, kad skundu pareiškėja neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo ar neveikimo, tik formuluoja prašymą sustabdyti skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio. Prievolės solidarumo idėja grindžiama dviejų koncepcijų – skolos (pareigos), t. y prievolės dalyko, bendrumo koncepcijos ir prievolių daugėto koncepcijos vienove. Skolos (pareigos) bendrumo koncepcija pripažįsta, kad tokia pareiga yra bendra visiems bendraskoliams, kad ir kiek jų būtų, todėl prievolės dalykas nėra skaidomas pagal bendraskolių skaičių ir išlieka vientisas, nedalomas. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai. Asmuo prieš įgyvendinant savo teises turi įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste, pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus. Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka vykdyti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis R. S. vykdo išieškojimą iš solidariųjų skolininkų Ž. S. ir S. N. pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 110 136,26 Eur skolos ir 5,00 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos „Swedbank“, AB naudai. 2018 m. lapkričio 2 d. buvo paskirstytos išieškotos lėšos 2 707,75 Eur. 2022 m. sausio 20 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-22-70-725 parduotas skolininkams priklausęs butas su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), – už 100 000,00 Eur. Gautos piniginės lėšos 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu paskirstytos – išieškotojai „Swedbank“, AB pervesta 94 985,00 Eur. Išieškotoja „Swedbank“, AB 2022 m. vasario 9 d. raštu pateikė prašymą antstoliui tęsti likusios skolos išieškojimą iš skolininkų Ž. S. ir S. N. turto ir kitų pajamų, kadangi realizavus įkeistą turtą buvo padengta tik dalis skolos. Antstolis 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą, Nr. S-22-70-4745 nutarė tęsti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkų Ž. S. ir S. N. bendra įstatymų nustatyta tvarka. 2022 m. vasario 18 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota (turto arešto mastas 40 214,74 Eur): 1) automobilis VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis skolininkui Ž. S.; 2) turtinės teisės į paveldimą ir/ ar ateityje paveldėtą turtą, priklausančios skolininkei S. N.; 3) 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių akcijų, priklausančių skolininkui Ž. S.; 4) turtinės teisės į paveldimą ir / ar ateityje paveldėtą turtą, priklausančios skolininkui Ž. S.. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai antstolis vykdomojoje byloje 2022 m. vasario 18 d. nurodymais Nr. S-22-70-4746 ir Nr. S-22-70-4746 priverstinai nurašyti lėšas, nurodė nurašyti nuo skolininkų sąskaitų 40 214,74 Eur sumą. Nustatyta, kad skolininkė S. N. dirba VĮ Vidaus vandens kelių direkcijoje, o skolininkas Ž. S. gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Antstolis 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-70-4748 pareikalavo skolininkės S. N. darbdavį – VĮ Vidaus vandens kelių direkciją – iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50,00 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20,00 proc. nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA. Toks pats 2022 m. vasario 18 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-70-4750 priimtas ir skolininko Ž. S. atžvilgiu ir išsiųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Pareiškėja S. N., nesutikdama su antstolio R. S. veiksmais, prašo sustabdyti vykdymo veiksmus pagal 2022 m. vasario 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-70-4748, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pasisako tiek dėl galimybės sustabdyti tokius vykdymo veiksmus, tiek ir dėl paties antstolio 2022 m. vasario 18 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-70-4748 teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.

CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

CPK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja S. N. nenurodė nė vieno įstatyme nustatyto pagrindo, dėl kurio būtų galima iš dalies stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sustabdyti skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio. Tai, kad pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus ir išlaiko šeimą, taip pat, kad ne ji viena yra skolininkė šioje vykdomojoje byloje, nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimo veiksmus iš jos darbo užmokesčio, nes įstatyme nėra numatyti tokie vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai. Esant šioms aplinkybėms, toliau spręstina dėl antstolio 2022 m. vasario 18 d. patvarkymo Nr. S-22-70-4748 teisėtumo ir pagrįstumo.

Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas per CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.

CPK 664 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka išieškoma iš skolininko turto, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. S. pirmiausia vykdė skolos išieškojimą iš įkeisto turto: buto su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. sausio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas (turto pardavimo kaina – 100 000,00 Eur). Skola išieškotojai, paskirsčius gautas pinigines lėšas, nebuvo padengta. Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditorius – išieškotoja „Swedbank“, AB – pareikalavo tęsti išieškojimą iš skolininkų bendra tvarka, todėl antstolis pagrįstai tęsė išieškojimo veiksmus iš solidariųjų skolininkų. Kaip minėta antra eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis), ir toks išieškojimas gali būti vykdomas lygiagrečiai, t. y. vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Antstolis 2022 m. vasario 18 d. areštavo skolininkų turtines teises, taip pat skolininko turimą turtą – transporto priemonę, vertybinius popierius, ir priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad antstolis R. S. nesilaikė išieškojimo iš skolininkės S. N. turto tvarkos. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad pirma turėtų būti išsiaiškinta, kokia skolos dalis bus padengta iš kito solidaraus skolininko Ž. S. turto – transporto priemonės, vertybinių popierių ir gaunamų pajamų, – kadangi išieškojimas gali vykti lygiagrečiai.

Pažymėtina, kad esminiai solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6–6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai būdingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai: kreditorius turi teisę reikalauti, kad ją įvykdytų tiek visi skolininkai ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis); kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis); bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis); jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). CK 6.6 straipsnio 6 dalies norma, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, turi būti aiškinama prievolių pasibaigimą reglamentuojančių normų kontekste. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Taigi, nepriklausomai nuo to, kokia dalis bus padengta iš solidaraus skolininko turto ir jo gaunamų pajamų, kitas skolininkas už skolą yra atsakingas visa apimtimi iki kol prievolė bus tinkamai įvykdyta. Jei išieškotojas prašo išieškoti iš abiejų solidarių skolininkų, tokių atveju, išieškojimas vykdomas iš abiejų solidarių skolininkų turto ir pajamų lygiagrečiai, o ne tik iš vieno skolininko. Šiuo atveju, solidari skolininkų Ž. S. ir pareiškėjos S. N. prievolė yra nepakeista, todėl pagrįstai išieškojimas vykdomas iš abiejų skolininkų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Sutiktina su antstolio argumentais, kad asmuo prieš įgyvendinant savo teises turi įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. Taigi, vien tai, kad skolininkė turi nepilnamečių vaikų, neatleidžia jos nuo savo prievolių vykdymo, t. y. skolos mokėjimo, įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sustabdyti skolos išieškojimą iš skolininkės S. N. darbo užmokesčio ar panaikinti antstolio R. S. 2022 m. vasario 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-70-4748 nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos S. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos S. N. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.