- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1549-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13028-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BET Invest“
- Trečiasis asmuo
- V. M., V. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) BUAB „Languvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LANGUVITA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BET Invest“ dėl sandorių (mokėjimo pavedimų) pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. M. ir V. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana (Pauliano ieškinys) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis) taikymo sąlygas – skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimą, atsakovo asmens nesąžiningumą ir mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarką (CK 6.930¹ straipsnio 1dalis), aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas BUAB „LANGUVITA“ prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės sudarytus vienašalius sandorius: 2017-01-11 mokėjimo pavedimą atsakovei 1573 Eur sumai; 2017-03-06 mokėjimo pavedimą atsakovei 500 Eur sumai; 2017-03-30 mokėjimo pavedimą atsakovei 1620 Eur sumai; iš viso 4693 Eur sumai; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 4693 Eur ieškovės naudai, o atsakovei suteikti teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad ieškovės bankroto administratorius nustatė, jog ieškovei 2016-12-31 esant nemokiai, ieškovė už patalpų nuomą atsakovei 2017 metais atliko tris bankinius pavedimus 4693 Eur sumai. Mano, kad 2017 metais ieškovės atlikti atsiskaitymai su atsakove pripažintini negaliojančiais kaip pažeidžiantys kreditorių teises. Taip pat nurodo, kad atsiskaitydama su atsakove nuo 2017-01-11 iki 2017-03-30 ieškovei neatsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, neturėdama pakankamai lėšų pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų atsikaitymo eiliškumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas UAB „BET Invest“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nebuvo žinoma apie ieškovo finansinę būklę nei 2016-12-30 sudarant patalpų nuomos sutartį, nei mokėjimo pavedimų metu, kadangi įmonės balansas buvo sudarytas tik 2017-03-31 ir buvo naudojamas tik įmonės viduje. Pagal tarp šalių 2016-12-30 Patalpų nuomos sutartį ieškovas iš atsakovo išsinuomojo savo gamybinei veiklai vykdyti patalpas, esančias Minsko pl. 60, Vilniuje. Šalys sutarė 1500 Eur nuomos mokestį per mėnesį, pradedant ji skaičiuoti nuo 2017-01-01 dienos. Atsakovo teigimu, sutarties sudarymas patvirtina, kad ieškovas 2016-12-30 ketino tęsti savo ūkinę komercinę veiklą ir įrodymų, kad ieškovas yra susidūręs su finansiniais sunkumais nebuvo pateikta. 2016-12-31 ieškovas turėto turto už 289 775 sumą, todėl vertinant 2017 metų sausio – kovo mėnesiais atliktų mokėjimų proporciją lyginant su buvusiais įsipareigojimais 196 146 Eur, ieškovo reikalavimas pripažinti mokėjimus kaip prieštaraujančius CK 1.80 straipsnio nuostatoms, daro nepagrįstais. Mokėjimai atsakovui buvo būtini ieškovui siekiant užtikrinti vienintelės veiklos vietos (gamybinės bazės) ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, todėl vadovaujantis elementaria verslo logika, šie mokėjimai už patalpų nuomą buvo pagrįsti.
5. Atsakovo manymu, ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo, kadangi 2016 metų pateiktas balansas tvirtina, jog 2017 metų pradžioje ieškovas turėjo turto už 289 775 Eur, o įsipareigojimai sudarė 196 146 Eur Eur, todėl ieškovas turėto galimybes iš turimo turto vertės pilnai padengti visus savo skolinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog viešai prieinamuose duomenyse nebuvo informacijos apie blogėjančią ieškovo finansinę padėtį, šią išvadą pagrindžia ir paties ieškovo atstovo teismo posėdžio metu paaiškinimas, kad viešame registre įmonės finansiniai dokumentai už 2016 metus nebuvo pateikti.
7. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Šios išvados teismas priėjo atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas kaip verslininkas, ginčo mokėjimo metu, žinojo apie galimą ieškovo nemokumą. Aplinkybė, kad ginčo mokėjimo sudarymo metu skolininkui atsakovas buvo pareiškęs kitą ieškinį ieškovo atžvilgiu arba kad pagal jo balanso duomenis jis dirba nuostolingai niekaip nepatvirtina fakto, kad atsakovas neabejotinai turi pradelstų finansinių įsipareigojimų didžiajai daliai kitų kreditorių, kurių jis nėra pajėgus įvykdyti. Atsakovui neturint jokių duomenų, kad skolininkas galimai yra nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu sudarant ginčijamus sandorius, atsakovas, nors ir būdamas verslininkas, nepažeidė savo atsargumo pareigos ir negali būti laikomas nesąžiningas vien dėl to, kad prieš sudarydamas ginčo sandorius, kurie atitiko įprastą verslo praktiką, nepatikrino viešų duomenų. Priešinga išvada prieštarautų elementariai verslo logikai ir nusistovėjusiems įprastiems verslo santykiams, jog šalys viena kitą laiko sąžiningomis ir tikisi, jog sandoriai sudaryti tam, kad jie būtų sąžiningai įvykdyti (CK 1.5 straipsnis). Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą mokėjimo pavedimus pripažinti negaliojančiais, sudarytus prieštaraujant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintai imperatyviai nuostatai kaip nepagrįstą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) BUAB „Languvita“ apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
9. Apeliantas nurodo, jog Ginčijami sandoriai (mokėjimai) buvo sudaryti išimtinai atsakovo interesais ir atsakovui žinant apie ieškovo finansines problemas, ką įrodo 2017 m. vasario 14 d. atsakovo sudaryta sutartis su advokatu dėl teisminių ginčų su ieškovu (1 tomas, 54 1.) ir faktinė bylos aplinkybė, jog nuo 2017 m. kovo 3 d. pasikeitus ieškovo direktoriams (tretiesiems asmenims), atsakovas neįleido ieškovo direktoriaus trečiojo asmens V. Š. į nuomojamas patalpas, negrąžino įmonės turto ir dokumentų, dėl ko ieškovas kreipėsi į policiją (1 tomas, 132-135 l). Dar ieškovui neišsikrausčius iš patalpų atsakovas tas pačias patalpas išnuomojo kitai bendrovei, o ieškovo likusį patalpose turtą vadino „statybiniu laužu, makulatūra ir kitais beverčiais daiktai (šiukšlėmis)“ (1 tomas 138 l). Atsakovo nurodomi sąžiningumo argumentai – ieškovui buvo reikalingos patalpos, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovas vykdė veiklą ir iki pat bankroto bylos iškėlimo ieškovas atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, neturi reikšmės atsakovo sąžiningumui, gaunat ginčijamus mokėjimus. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas, būdamas nesąžiningas, pervedė pinigus atsakovui, todėl atsakovo sąžiningumas, gaunant ieškovo pervestus pinigus, ginčijamų sandorių (mokėjimų) teisėtumui nėra reikšmingas. Ieškovui esant nemokiam, ginčijamais sandoriais (mokėjimais) atsakovui buvo suteikta pirmenybė pasidengti ieškovo skolą jam, ką įstatymas preziumuoja kaip atskirą kreditoriaus teisių pažeidimo konstatavimo pagrindą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas „BET Invest“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
10.1. ieškovas atsakovo nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad ginčijamais sandoriais (mokėjimais) buvo padengta dar 2016 m. gruodžio 8 d. išrašyta 3450,45 Eur sumos PVM sąskaita-faktūra Serija BI Nr. 16-23 (1 tomas, b.l. 20) , kai šalys nuomos sutarties dar nebuvo sudariusios. Tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, 2016-12-07 dieną sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „TANGERA“, įsigijo komercines patalpas, kurios jau buvo išnuomotos ieškovui pagal 2016-09-26 patalpų nuomos sutartį Nr. 17-1 su pradiniu patalpų savininku UAB „TANGERA“.
10.2. Kaip patvirtina byloje pateikta 2016-12-07 pirkimo-pardavimo sutartis (2 tomas, b.l. 10-24), atsakovas perėmė visas pradinio patalpų savininko (nuomotojo) teises ir pareigas pagal 2016-09-26 patalpų nuomos sutartį su ieškove (pirkimo-pardavimo sutarties 5.3–5.4 p.). Atitinkamai, 2016-12-07 dieną atsakovui įsigijus minėtas patalpas ir visas nuomotojo teises ir pareigas, 2016-12-08 dieną atsakovas turėjo teisėtą pagrindą išrašyti atitinkamą sąskaitą už patalpų nuomą patalpų nuomininkui (ieškovui).
10.3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas, kaip verslo subjektas, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti apie ieškovės finansinę būklę interneto svetainėse www.rekvizitai.lt. www.creditinfo.lt. Ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus viešajam registrui (Juridinių asmenų registrui) niekada nebuvo pateikti (jie nebuvo pateikti ir ieškinio pateikimo dienai). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui iš akivaizdžių aplinkybių (užsitęsusio neatsiskaitymo, daugkartinių skolos apmokėjimo terminų pratęsimo, daugkartinių įskaitymų atlikimo ar/ir pan.) turėjo matytis, jog skolininkas yra galimai nemokus ir turi rimtų finansinių sunkumų, negali atsiskaityti su kitais kreditoriais.
10.4. Nagrinėjamu atveju ieškovo atlikti mokėjimai atsakovui buvo būtini, siekiant užtikrinti savo vienintelės veiklos vietos (gamybinės bazės) ūkinės-komercinės veiklos tęstinumui, todėl vadovaujantis elementaria verslo logika, šie mokėjimai už patalpų nuomą buvo pagrįsti.
10.5. Reikšminga ir tai, kad šioje byloje ieškinį pareiškė ne ieškovo pirmesnės eilės kreditoriai, ne kitas kreditorius - atsakovas, bet pati skolininkas - ieškovas UAB „Languvita“, todėl atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018), pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsiskaitant su atsakovu, kaip vienu iš kreditorių, nebuvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnio 2 dalimi reglamentuojamas atsiskaitymo pagal tos pačios eilės reikalavimus eiliškumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė konstatavęs, kad nėra sąlygų visumos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 str., nes neįrodyta, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus, taip pat įtaka bankrutuojančios įmonės mokumui, nėra paneigtas atsakovo nesąžiningumas. Teismo vertinimu, taip pat nėra nustatyta pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.9301 str. pagrindu.
Dėl sandorio ginčijimo actio Pauliana ir CK 6.930¹ straipsnio pagrindu
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad actio Pauliana – tai specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 59 punktą).
14. Ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindu reiškia tokį bylos šalies pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kuriuo įrodinėjama, kad skolininkas dėl nesąžiningų savo veiksmų sumažino mokumą ir suteikdamas prioritetą vienam kreditoriui, paneigė kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Dėl to nagrinėjant bylą ieškiniu ginčijamas sandoris įvertinamas pagal actio Pauliana sąlygas, kurios išsamiai aptartos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) BUAB „LANGUVITA“ prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės sudarytus vienašalius sandorius: 2017-01-11 mokėjimo pavedimą atsakovei 1573 Eur sumai; 2017-03-06 mokėjimo pavedimą atsakovei 500 Eur sumai; 2017-03-30 mokėjimo pavedimą atsakovei 1620 Eur sumai; iš viso 4693 Eur sumai; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 4693 Eur ieškovės naudai, o atsakovei suteikti teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantas, ginčydamas sandorį pagal CK 6.66 straipsnį, nurodė ir kitą pagrindą nuginčyti sandorį – CK 6.930¹ straipsnio nuostatas.
17. Pažymėtina, jog sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.930¹ straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 31 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).
18. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
19. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.
20. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma.
21. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai).
22. Nagrinėjamu atveju, iš Vilniaus apygardos teismo 2017-07-12 nutarties (civ. byla Nr. B2-4417-866/2017), o taip pat iš 2017-03-31 įmonės balanso matyti, kad 2016-12-31 iš viso įmonė turėjo turto už 289 775 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 219 366 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 196 146 Eur, įmonė patyrė 134 839 Eur nuostolį (e.b.l. 14,15). Iš Vilniaus apygardos teismo 2017-11-15 nutarties matyti, kad įmonę pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto patvirtino 220 460,75 Eur dydžio kreditorių finansinius reikalavimus, iš kurių 58 542,42 Eur sudarė pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, 22 896,96 Eur antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai ir 139 021,37 Eur trečios eilės finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir finansinis reikalavimas atsakovei UAB „BET Invest“ (e.b.l. 36,37). Kaip minėta 2016-12-30 tarp šalių buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis, pagal kurios 6.1 punktą šalys sutarė, jog nuomos mokestis yra 1500 Eur, pradedant jį mokėti nuo 2017-01-01 dienos. Pagal 2016-12-30 Patalpų nuomos sutarties 6.8 punktą nuomos mokestis už einamąjį mėnesį turi būti sumokėtas iki einamojo mėnesio 5-osios dienos, pagal jam išrašytą Nuomotojo sąskaitą-faktūrą.
23. Taigi, skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai teismas konstatavo, jog ginčijamų sandorių (mokėjimų) atlikimo metu ieškovė jau buvo nemoki, t.y. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog ieškinį šiuo pagrindu pareiškė ne ieškovo kreditorius, o pats skolininkas (ieškovas) bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-313- 403/2018. Tačiau ginčo atveju ieškovas turėjo pirmesnės eilės kreditorių, palyginus su atsakovu, pinigų atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais ieškovas pakankami neturėjo, todėl ginčijamais sandoriais (mokėjimais) buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, ką visiškai nepagrįstai priešingai konstatavo teismas skundžiamame sprendime. Kadangi nurodytoje kasacinio teismo praktikoje eiliškumo pažeidimo ginčas buvo tarp tos pačios eilės kreditorių reikalavimų (neproporcingai buvo dengiamos skolos paskutinės eilės kreditoriams), tai kasacinis teismas išaiškino, jog tokiu atveju tokiu pagrindu ieškinį turi reikšti ne bankroto administratorius, o kreditorius, kurio teisės tariamai buvo pažeistos. Taigi teismas rėmėsi neaktualia šiam ginčui teismo praktika.
24. Nagrinėjamu atveju atveju, faktinės bylos aplinkybės yra kitokios. Apeliantas ginčijamų sandorių (mokėjimų) sudarymo metu buvo skolingas ir liko skolingas ir darbuotojams, ir valstybės biudžetams, t.y. pirmesnės eilės kreditoriams, nei atsakovė, todėl tokį ieškinį visų kreditorių vardu turi teisę reikšti ir įmonės bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018). Iš apelianto (ieškovo) Didžiosios knygos (ieškinio priedas Nr. 9) matyti, kad 2016 m. gruodžio 31d. ieškovo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 24 209,45 Eur sumą (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 446).
25. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog apeliantas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, todėl dėl kitų actio Pauliana ieškinio sąlygų nepasisakė. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana sąlygos. Taigi, apeliantui esant nemokiam, ginčijamais sandoriais (mokėjimais) atsakovui buvo suteikta pirmenybė pasidengti ieškovo skolą, ką įstatymas preziumuoja kaip atskirą kreditoriaus teisių pažeidimo konstatavimo pagrindą. Faktinės bylos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ginčijami sandoriai (mokėjimai) turėjo būti pripažinti negaliojančiais šiuo pagrindu. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį actio Pauliana pagrindu, neteisingai taikė ir išaiškino teisės normas reglamentuojančias kreditorių teisių pažeidimą ir sandorio šalių nesąžiningumą.
26. Šiuo atveju reikšminga tai, kad apeliantas yra juridinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog verslininkui savo veikloje keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Duomenys apie kitos sandorio šalies - verslo partnerio finansinę padėtį gali būti gaunami sandorio šalims ar jų atstovams bendraujant, iš registrų ir kitų oficialių ar privačių šaltinių, todėl atsakovė kaip verslo subjektas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti apie ieškovės finansinę būklę. Interneto svetainėse www.rekvizitai.lt. www.creditinfo.lt yra viešai prieinama informacija apie įmonės kreditingumą, skolas, finansinius įsipareigojimus ir pan., kas įrodo, kad apie ieškovės turtinę padėtį atsakovei turėjo būti žinoma, ką visiškai nepagrįstai priešingai konstatavo teismas skundžiamame sprendime.
Dėl restitucijos
27. Pripažinus sutartis negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Taikant restituciją konkrečiu atveju įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. Dėl to ir tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).
28. Pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
29. Ginčijamus sandorius (mokėjimus) pripažinus negaliojančiais, taikytina restitucija, įpareigojant šalis grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusios pagal ginčijamus sandorius (mokėjimus). Kadangi apeliantas (ieškovas) pagal ginčijamus sandorius (mokėjimus) nieko negavo, tik padengė savo skolą atsakovui, tai restitucijos pagrindu iš atsakovo priteistina ginčijamų sandorių (mokėjimų) 4693 Eur suma, o atsakovui suteiktina teisė pareikšti kreditorinį reikalavimą (apeliantui) ieškovui.
Dėl bylos baigties
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias actio Pauliana ir CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, todėl priėmė nepagrsįtą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Tenkinus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. valstybei iš atsakovo yra priteistinas 106 eurų žyminis mokestis už ieškovo pareikštą ieškinį ir 106 eurų žyminis mokestis už ieškovo pateiktą apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
apelianto (ieškovo) UAB „LANGUVITA”, į/k 300591727 apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti.
Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovo BUAB „Languvita“ (į/k 300591727) sudarytus vienašalius sandorius: 2017 m. sausio 11 d. Mokėjimo pavedimą 1573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) sumos atsakovui UAB „BET Invest“ (į/k 303302366); 2017 m. kovo 6 d. Mokėjimo pavedimą 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) sumos atsakovui UAB „BET Invest“ (į/k 303302366); 2017 m. kovo 30 d. Mokėjimo pavedimą 1620 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt eurų) sumos atsakovui UAB „BET Invest“ (į/k 303302366); viso: 4693 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) sumai.
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „BET Invest“ (į/k 303302366) 4693 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus) ieškovo BUAB „Languvita“ (į/k 300591727) naudai, o atsakovui suteikti teisę šiai sumai pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovui.
Nuo priteistos sumos išieškoti iš atsakovo UAB „BET Invest“ (į/k 303302366) ieškovo BUAB „Languvita“ (į/k 300591727) naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „BET Invest“ (į/k 303302366) 212 Eur (du šimtus dvylika eurų) mokėtino žyminio mokesčio.