Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. Č., E. Č., antstolė Irena Bakšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-02-21 nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas. Teismas sprendė, kad antstolė I. Bakšienė 2020-01-02 pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų priėmė patvarkymą dėl skolininko E. Č. sutuoktinės J. Č. darbo užmokesčio arešto Nr. S-20-115-122 ir patvarkymą dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo Nr. S-20-115-125. Pareiškėjos ½ dalies darbo užmokesčio areštas (lėšų arešto mastas – 2499,03, Eur) atitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl patvarkymo, kuris iš esmės yra pareiškėjos darbo užmokesčio dalį areštuojantis aktas, naikinti nėra pagrindo, kadangi tol, kol nėra nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis pagal CPK 667 straipsnį, antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą.

Pareiškėja J. Č. pateikė skundą dėl minėtos nutarties Panevėžio apygardos teismui. Kartu su skundu, be kita ko, pateikė 2020-04-04 vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos tarp J. Č. ir E. Č., kopiją. 2020-07-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-382-280/2020 pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Teismas sprendė, kad antstolės patvarkymai Nr. S-20-115-122 ir S-20-115-125 priimti teisėtai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.102) straipsnio nuostatos leidžia sutuoktiniams teisę bet kuriuo metu sudaryti povedybinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktiniai bet kuriuo metu turi teisę pakeisti turto teisinį režimą, o povedybinę sutartį gali sudaryti vykdymo procese ar net po vieno iš sutuoktinių dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju į turtą, nurodytą CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nebegalėtų būti nukreiptas išieškojimas dėl kito sutuoktinio prievolių tik nuo 2020 m. vasario 4 d., kada povedybinė sutartis buvo sutuoktinių sudaryta bei įregistruota Vedybų sutarčių registre. Tačiau vertinant, kad patvarkymai, skundas dėl antstolės veiksmų priimti dar nesant sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties, laikė, kad nėra pagrindo spręsti, kad pagal tuometinę faktinę situaciją antstolė atliko neteisėtus veiksmus ir kad patvarkymai turėtų būti naikinami.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tliau - CPK 667) straipsnis, CK 3.116 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir tokiu atveju santuokos sudarymo momentas nėra kriterijus prašymui dėl turto dalies nustatymo netenkinti. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp J. Č. ir E. Č. nėra nutraukta. Remiantis šios civilinės bei vykdomųjų bylų duomenimis, skolininko E. Č. vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Skolininkas darbinių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp skolininko ir jo žmonos J. Č. 2020-02-04 yra sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis. Šios sutarties 2.1 punktu sutuoktiniai susitarė, <...kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek ir kilnojamasis turtas, kuris bus įgytas po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas viešuosiuose registruose vieno iš sutuoktinio vardu, asmeninės teise priklausys tam sutuoktiniui, kurio lėšomis ir vardu turtas buvo įgytas..>, 2.3 punktu sutuoktiniai susitarė, kad darbo užmokestis, kurį gauna kiekvienas sutuoktinis bus asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju visas povedybinėje sutartyje numatytas teisinis rėžimas yra taikytinas tik po jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. po 2020-02-04 gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui (CK 3. 103 straipsnio 3 dalis), dėl ko J. Č. gautas darbo užmokestis ar kitas turtas po 2020-02-04, t. y. po Vedybų (povedybinės) sutarties įregistravimo yra jos asmeninė nuosavybė. Ši Vedybų (povedybinė) sutartis nėra nuginčyta, todėl laikytina, kad J. Č. darbo užmokestis po 2020-02-04 yra jos asmeninė nuosavybė ir Vedybų (povedybinėje) sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos įregistravimo gautam darbo užmokesčiui prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju skolininko prievolė atsirado dar iki pasirašant šią sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką darytina išvada, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki vedybų sutarties sudarymo priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas. Tuo tarpu po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas, t. y. hipotetines, vieno iš sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Tokios pozicijos laikėsi ir Panevėžio apygardos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos J. Č. skundo civilinėje byloje Nr. 2S-382-280/2020.

Įvertinęs tai, jog skolininko pajamų, kito turto, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi, vykdomasis dokumentas neįvykdytas ir vykdomoji byla dėl skolų išieškojimo pareiškėjai yra neužbaigta, o skolininko sutuoktinė „Sodros“ duomenimis iki Vedybų (povedybinės) sutarties gavo darbo užmokestį iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gaunamos išmokos nuo 2011-06-06 (skolos laikotarpio pradžia) iki povedybinės sutarties sudarymo ir jos išviešinimo laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas dalies, nustatant, kad skolininko E. Č. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje laikotarpiu nuo 2011-06-06 (skolos laikotarpio pradžia) iki 2020-02-04 yra 1/2 (pusė) dalis sutuoktinės J. Č. gaunamo darbo užmokesčio.

Dėl išdėstyto, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies - nustatytina, jog skolininkui E. Č. nuo 2011-06-06 (skolos laikotarpio pradžia) iki 2020-02-04 priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. Č. areštuotos darbo užmokesčio dalies, t. y. ½ darbo užmokesčio dalies, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3,80 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-06-06 (skolos laikotarpio pradžia) iki 2020-02-04 priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) areštuoto darbo užmokesčio, esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei Irenai Bakšienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.