Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2019 m. spalio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6014-314/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria nustatytas 400,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priteisto išlaikymo dydį sumažinant iki 300,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus B. M. pilnametystės bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad nepilnametis B. M., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo M. M. ir atsakovės A. J. sūnus. 2019 m. spalio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6014-547/2019 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutuoktiniu sutikimu. Teismas sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad vaiko B. M. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama A. M. (po santuokos nutraukimo A. J.), o vaiko tėvas M. M. moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovas šiuo ieškiniu prašo sumažinti teismo 2019 m. spalio 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje e2YT-6014-547/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria nustatytas 400,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui B. M., priteisto išlaikymo dydį sumažinant iki 300,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus B. M. pilnametystės, motyvuodamas, kad ieškovo gaunamos pajamos nuo išlaikymo sūnui B. skyrimo pradžios iki šio ieškinio padavimo momento iš esmės nesikeitė, tačiau 2022 m. birželio 4 d. gimus jo dukrai A. M., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, iš esmės pasikeitė (ženkliai išaugo) ieškovo išlaidos.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teikdamas išvadą nurodė, jog nepritaria vaiko B. M. išlaikymo sumažinimui. Vaikas turi ir sveikatos problemų. 2019 m. bylos šalys nutraukiant santuoką buvo susitarta, kad tėvas vaikui mokės po 400 Eur/mėn. išlaikymą bei laiko, kad per 4 metus infliacija ir vaiko poreikiai tikrai padidėjo bei nėra jokių duomenų, kad M. M. pajamos būtų ženkliai sumažėję.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, sutuoktinio pajamų laikinu sumažėjimu, išvykimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas).

Byloje nustatyta, kad bylos šalys, M. M. ir A. J., nutraukdamos santuoką bendru sutarimu susitarė dėl M. M. teikiamo sūnui B. M. išlaikymo dydžio, t. y. po 400,00 Eur per mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas teikia sūnui B. M. išlaikymą, atsižvelgdamas į taikomą išlaikymui skirtos sumos indeksavimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei nagrinėjamoje byloje pateikta teismo nutartimi patvirtinama, kad 2024 m. birželio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5768-810/2024 buvo patvirtintas ieškovo šioje byloje M. M. ir jo dabartinės sutuoktinės K. M. sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio jų vaiko A. M., gimusios(duomenys neskelbtini), išlaikymo. Šia nutartimi patvirtinta M. M. ir K. M. sudaryta taikos sutartis, kuria M. M. įsipareigojo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis savo dukrai A. M. nuo 2024 m. liepos 1 d. iki jos pilnametystės po 300,00 Eur/mėn., periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nutartyje nurodoma, kad <... M. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, kur pareiškėjas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Pareiškėja K. M. su dukra nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėja K. M. šiuo metu nedirba, gauna tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, todėl gana dažnai susiduria su piniginių lėšų vaiko išlaikymui trūkumu ir šios problemos sprendimas užtrunka dėl to, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas M. M. praleidžia kitoje šalyje ir negali operatyviai reaguoti į vaiko poreikių tenkinimą. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6014-314/2019 iš M. M. buvo priteistas sūnaus B. M., gimusio(duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Todėl pareiškėjai siekia, kad taip pat būtų nustatytas ir tėvo skiriamo išlaikymo mažametei jų dukrai dydis. Šiuo metu pareiškėjų mažametės dukters poreikiai yra mažesni už kito išlaikytinio – dvylikamečio sūnaus poreikius, todėl pareiškėjai susitarė, kad jos išlaikymui tėvas M. M. skirs per mėnesį po 300,00 Eur. ...>

Ieškovas M. M., prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą sūnui, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškovas ieškinį grindžia pablogėjusia jo turtine padėtimi dėl to, jog susilaukė dukters A., kitoje santuokoje su K. M., kurią taip pat reikia išlaikyti. Dabartinė jo žmona K. nedirba, iki to dirbo kavinėse. Dabar taip dirbti negali, nes yra vaikas. Savo teiginį ieškovas grindžia išlaidų padidėjimu, nurodydamas, kad jo gaunamos pajamos nuo išlaikymo sūnui B. skyrimo pradžios iki šio ieškinio padavimo momento iš esmės nesikeitė, o išlaidos gimus dukrai iš esmės pasikeitė ir tai turėjo ieškovo turtinės padėties pasikeitimui.

Pažymėtina, kad ieškovas neįrodinėjo vaiko, sūnaus B. M., poreikių pasikeitimo, o sumažinti iš jo nepilnamečiam vaikui 2019 m. spalio 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje e2YT-6014-547/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria nustatytas 400,00 Eur išlaikymas B. M., iš esmės remiasi išimtinai savo pablogėjusia turtine padėtimi gimus dar vienam vaikui, jo dukrai A. M.. Taigi ieškovas, prašydamas sumažinti vaikui 2019 m. teismo sprendimu patvirtintą išlaikymą, faktines bylos aplinkybes vertina vienpusiškai, teigdamas, jog dėl šios bylos šalių vaiko interesų tenkinimo, priteisto išlaikymo dydžio, nukenčia jo ir jo dabartinės sutuoktinės K. M. vaiko, dukros A. M. interesai.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovo argumentų pagrįstumo, kuriais jis grindžia jo turtinės padėties pablogėjimą nustatyta, kad iš esmės ieškovas remiasi išimtinai savo pablogėjusia turtine padėtimi gimus dar vienam vaikui, jo dukrai A. M.. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, nuomojasi būstą Norvegijoje mokėdamas vidutiniškai 441 Eur/mėn. nuomos mokestį. Ieškovas nurodo, kad jis patiria išlaidų tenkindamas kasdienius mitybos, aprangos, esant būtinumui ir vaistų poreikius, kuriems per mėnesį vidutiniškai išleidžia po 458,00 Eur. Darbo funkcijoms vykdyti naudojamos transporto priemonės kurui bei priežiūrai ieškovas vidutiniškai skiria po 570,00 Eur/mėn., ryšio priemonėms – 35,00 Eur/mėn. Už šeimos būsto Lietuvoje, kuriame gyvena jo sutuoktinė ir 2 metų dukra, nuomą ieškovas moka po 500 Eur/mėn. nuomos mokestį. Stengdamasis palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Lietuvoje gyvenančia šeima – žmona K. bei mažamete dukra A. – ieškovas maždaug kas du mėnesius grįžta į Lietuvą, vidutiniškai per mėnesį už bilietus išleisdamas beveik po 80,00 Eur. Vidutiniškai jo atlyginimas per mėnesį 3 300,00 – 3400,00 Eur, darbas valandinis, jei išdirba daugiau, tai ir gauna daugiau. Ieškovas nurodo, kad santaupų šiuo metu neturi. Jam priklauso žemės sklypas su namu ir kitais statiniais, es. (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso dovanojimo sutartimi, bet ten gyvena jo tėvai, močiutė ir mamos dėdė. Jis turi 1,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių Lietuvoje neturi, Norvegijoje darbui naudoja 2006 m. automobilį Opel Vivaro. Jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus, netaikant gydymo pasekmės galėtų būti sunkios. Reabilitacinių gydymų neturi. Injekcija į sąnarį būna tada, kai vaistai nepadeda, tuomet būna nedarbingas 3-4 d. Jis dirba (duomenys neskelbtini).

Kaip jau nurodyta aukščiau ieškovas teigia, kad jo gaunamos pajamos nuo išlaikymo sūnui B. skyrimo pradžios iki ieškinio padavimo momento iš esmės nesikeitė, tačiau, gimus dukrai A. iš esmės pasikeitė (ženkliai išaugo) jo išlaidos, o tai neabejotinai turėjo įtakos turtinės padėties pasikeitimui. Ieškovas mano, kad tokiu būdu tarp vienam sūnui B. M. skiriamo išlaikymo ir visos dabartinės ieškovo šeimos poreikių tenkinimui skiriamų lėšų susidaro akivaizdi disproporcija, kuri turėtų būti ištaisyta sumažinant šiuo metu sūnui B. skiriamą išlaikymo dydį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teismui nagrinėjant šią bylą, 2024 m. birželio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5768-810/2024 buvo patvirtintas pareiškėjų (ieškovo šioje byloje) M. M. ir jo sutuoktinės K. M. sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio jų vaiko A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo bei šioje nutartyje nurodyta, kad <...Šiuo metu pareiškėjų mažametės dukters poreikiai yra mažesni už kito išlaikytinio – dvylikamečio sūnaus poreikius, todėl pareiškėjai susitarė, kad jos išlaikymui tėvas M. M. skirs per mėnesį po 300,00 Eur. ...>

Ieškovas nurodęs, kad jo darbo užmokestis 3 300,00 – 3400,00 Eur/mėn., jo atstovas advokatas G. Česnulevičius nurodęs, kad ieškovo darbo užmokestis apie 3600,00 Eur/mėn., atsakovė A. J. bei jos atstovas advokatas V. Kantaravičius su tuo nesutinka bei tvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos ženkliai mažinamos, jos yra žymiai didesnės. Atsakovės atstovas nurodo, kad pateiktas išrašas patvirtina jo gaunamas 3 950,00 Eur pajamas, jis turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), ten yra 2 namai, jo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų dėl kompensacijų gavimo už transporto priemones, už gydymą. Atsakovės atstovo paskaičiavimu sumokėjus visas patiriamas ieškovo išlaidas Lietuvoje ir Norvegijoje jam dar lieka apie 1 800,00 Eur. Ieškovas neįrodė, kad ženkliai pablogėjo jo finansinė padėtis. Esminių pasikeitimų dėl turtinės padėties nėra. Dėl ieškovo ligos – iš gydytojo pažymos matosi, kad kasmet jam suleidžia vaistus, tačiau tai nėra pastovus gydymasis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl turimo susirgimo (ligos), jis negali dirbti. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad šis susirgimas ieškovui buvo žinomas (buvo nustatytas) dar 2015 m. (patvirtina gydytojo pažyma) ir 2019 m., kuomet jis sutiko mokėti sūnui B. 400,00 Eur dydžio išlaikymą, apie ligą jam buvo žinoma.

Teismas įvertinęs ieškovo pateiktas pažymas apie darbo užmokestį, daro išvadą, kad ieškovas gauna pakankamai solidų darbo užmokestį, duomenų apie galimai gaunamas kompensacijas (pašalpas) Norvegijoje jis nepateikė. Iš teismui pateiktų ieškovo banko sąskaitos išrašų, teismas negali įvertinti ieškovo gaunamų pajamų, kadangi didžiosios dalies bankinių operacijų, pateiktoje bankinėje ataskaitoje, nesimato, tai yra, didžioji dalis bankinių operacijų paslėptos (jos nematomos), matosi tik operacijų data. Ieškovo pateikti algalapiai norvegų kalba su vertimu į lietuvių kalbą nėra autentiški, tikslūs, nepatvirtinti kvalifikuotų vertėjų parašais. Tokius pateiktus paskaičiavimus sunku įvertinti. Iš to darytina išvada, kad ieškovas nepateikė visų rūšių gaunamų pajamų, kompensacijų patvirtinančių oficialių dokumentų, pažymų, deklaracijų iš valstybės institucijų. Ieškovas teigdamas, kad jo darbo užmokestis Norvegijoje žymiai nesikeitė nuo 2019 m. teikiamo atlyginimo, tačiau nepateikė įrodymų kokį darbo užmokestį jis gavo Norvegijoje, 2019 m. kuomet buvo sutarta dėl 400,00 Eur/mėn. mokėjimo sūnui B. M.. Atsakovė teigia, kad tuo metu jo atlyginimas buvo žymiai mažesnis.

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas, siekdamas mokėti mažesnį išlaikymą vaikui B. M., nei nustatyta 2019 m. spalio 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje e2YT-6014-547/2019, turėjo įrodyti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis. Kadangi ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jo turtinės padėties pablogėjimas nenustatytas, tai CK 3.210 straipsnio tvarka priteistas išlaikymas negali būti sumažinamas. Šiuo atveju, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis tiek pablogėjo, jog yra pagrindas mažinti 2019 m. vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Teismas nurodo, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jauno amžiaus, ieškovo darbingumas nėra sumažėjęs. Palyginus ieškovo turtinę padėtį, kuri buvo jo santuokos nutraukimo momentu bei teikiant ieškinį nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis netapo ženkliai blogesnė. Ieškovas nurodęs, kad jo gaunamos pajamos nuo išlaikymo sūnui B. skyrimo pradžios iki ieškinio padavimo momento iš esmės nesikeitė, tačiau, gimus dukrai A. iš esmės pasikeitė (ženkliai išaugo) jo išlaidos, o tai neabejotinai turėjo įtakos turtinės padėties pasikeitimui. Tačiau jis ir toliau dirba Norvegijoje (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, transporto priemonę Norvegijoje. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovo turtinė padėtis iš tikrųjų ir smarkiai pakito, jog jo šiuo metu nurodomos gaunamos pajamos yra realios, o ne fiktyviai sumažintos. Teismui kyla abejonių, kad ieškovas galimai nenurodo visų savo gaunamų pajamų dydžio. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis tiek pablogėjo, jog yra pagrindas mažinti vaikui skirtą išlaikymo dydį.

Vertinant nepilnamečio vaiko B. M. poreikius, byloje nėra įrodymų, jog vaiko poreikiai būtų sumažėję, to neįrodinėjo ir ieškovas. Byloje nustatyta, jog šalių vaikas B. M. turi sveikatos problemų (patvirtina gydytojų pažymos). Bylos šalių sūnui nustatyta bronchinė astma, todėl jam reikia gerti vaistus, naudoti inhaliatorius, patalpų oras turi būti vėdinamas ir drėkinamas, valomas su druskos akmens prietaisu, naudojančiu elektros energiją, jam būtina speciali patalynė, būtinos procedūros sanatorijose. Atsakovė nurodžiusi, kad sanatoriniu gydymu vaikui negali pasinaudoti dėl finansinės padėties. Vaikas šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini), lanko būrelius, vasaros metu vyksta į stovyklas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikui likus su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnė finansinė našta, susijusi su vaiko nuolatinio, kasdieninio materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Šiuo konkrečiu atveju vaikas gyvena su mama, ji viena rūpinasi jo kasdienybe, maisto gaminimu, ugdymu, buitimi. Atsakovė nurodžiusi, kad ji negali taupyti vandens, elektros, nes vaikas turi ruošti pamokas, skaityti, žaisti, jis negali taupyti mokyklinių reikmenų, nors kanceliarinių prekių, popieriaus, rašymo priemonių ir kitų visų komunalinių, telekomunikacinių paslaugų kainos nuo teismo sprendimo priėmimo išaugo keturgubai ir daugiau. Jai finansiškai išlaikyti vaiką padeda jos tėvai. Dar gi, atsakovė nurodžiusi, kad vaiko tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti, jį auklėjant. Tačiau vaiko tėvas šios pareigos nevykdo (ieškovas to nepaneigė), nesidomi vaiku, atitolo, neieško būdų ir galimybių susitikti su vaiku, nenori pasinaudoti psichologų ar kitų specialistų pagalba dėl ryšio su vaiku atnaujinimo.

Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Sutiktina su atsakove, jog Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu šalių sutartas mokėti išlaikymo dydis atitiko nepilnamečio vaiko B. M. poreikius. Įvertinus tai, kad išlaikymas nustatytas beveik prieš 5 metus, per tą laiką vaikas augo bei keitėsi ekonominė situacija šalyje, didėjo infliacija, kas atsispindi ir MMA padidėjime, spręstina, jog vaiko poreikių tenkinimui išleidžiama pinigų suma ne mažėjo, o tik didėjo. Ieškovas byloje neįrodinėjo ir net neteigė, jog nepilnamečio vaiko poreikiai yra sumažėję. Ieškovui aiškiai nenurodžius, jog jis siekia įrodyti nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimo, kaip išlaikymo dydžio sumažinimą sąlygojančios faktinės aplinkybės, bei procesiniuose dokumentuose neišdėsčius savo pozicijos dėl vaiko poreikių apimties, kas ieškovui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, iš esmės turi būti žinoma, vertinant, jog ieškovas turėtų žinoti, kokią mokyklą ir būrelius lanko vaikas, kaip organizuojamas ir kainuoja vaiko maitinimas, turėtų žinoti vaiko poreikius rūbams, avalynei, atostogoms bei kitiems daiktams, teismui nebuvo pagrindo užimti aktyvią poziciją ir ginti ieškovo interesus bei rinkti išsamius įrodymus dėl vaiko poreikių apimties.

Teismas, įvertinęs šalių vaiko amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinęs, jog šalių sūnus B. M. turi sveikatos problemų, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos teismui pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, jog išlaikymo dydžio sumažinimas galėtų prieštarauti vaikų interesams, vadovaujantis formuojama teismų praktika bei prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuoja, kad ieškovo teikiama išlaikymo suma – 400 Eur/mėn. (taikant išlaikymui skirtos sumos indeksavimą), vaikui yra būtina ir atitinka šalių vaiko amžių ir yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, specialių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma nėra sumažėjusi, iki šiol abiejų šalių teiktas išlaikymas vaikui užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas bei jų poreikių tenkinimą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog atsakovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant vaiką, kadangi vaikas gyvena su ja, ji juo nuolat rūpinasi, ieškovei tenka kasdieninė vaiko poreikių tenkinimo pareiga ir išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, t. y. ji pablogėjo ir ieškovas negali teikti vaikui būtino išlaikymo, todėl pagrindo mažinti 2019 m. spalio 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje e2YT-6014-547/2019 nustatytą sumą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, be to teismas nustatė, jog vaiko poreikiai nesumažėjo, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atmetus ieškovo ieškinį ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovės atstovas advokatas Vytas Kantaravičius pateikė duomenis, apie atsakovės patirtas 1 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2024-08-27 DOK-32920). Įvertinus teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje apimtis ir ieškovės atstovo pateiktų išlaidų pagrindimą, teismas daro išvadą, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių ir jas priteisia iš ieškovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8,00 Eur, todėl nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.