Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditorės) R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančio R. B. nemokumo administratoriaus V. T. prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai): R. G., R. L., E. V., BIGBANK, AS, Lietuvoje veikiantis per BIGBANK, AS, filialą, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria patvirtintas R. B. patikslintas mokumo atkūrimo planas (toliau – Planas), ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują sprendimą – netvirtinti fizinio asmens R. B. parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantės nuomone, 2021 m. lapkričio 25 d. bylos nagrinėjimas įvyko, pažeidžiant kreditorės R. G. teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir užduoti skolininkui klausimus. Pažymima, kad teismas, nusprendęs 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdyje bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, perskirdamas posėdį, privalo palikti posėdžio vedimo būdą tą patį, priešingu atveju, tai turi būti konstatuojama motyvuotai nutartyje, nurodant atsisakymo nagrinėti nuotoliniu būtu priežastis, tačiau tai padaryta nebuvo.

10.2. Akcentuoja, jog teismas nurodė skolininko naudai, kad neva R. B. nenuslėpė jokių gaunamų pajamų, o pasikeitus situacijai, atsiradus papildomoms pajamoms – šiuos duomenis pateikė. Tokiu atveju teismas privalėjo įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie gaunamas papildomas pajamas, nuo kada jas gauna R. B., ir tada būtų visapusiškai aišku, ar R. B. nuslėpė duomenis, ar šie duomenys pasikeitė laikui bėgant – tikslinant planą.

10.3. R. B. nuslėpė duomenis apie gaunamas pajamas, nes dar pirmajame plane jis nurodė, kad dirba užsienyje ir jam reikalingos didesnės išlaidos kelionei bei pragyvenimui. Taigi net iš esamų duomenų yra matyti priešinga situacija, negu nurodo teismas nutartyje.

10.4. Nurodo, kad bendra skolininko R. B. skolų suma yra 56 517,57 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad R. B. gauna 1 027,53 Eur nuolatinio dydžio pajamų ir 1 668,33 Eur kintamo dydžio pajamų, iš kurių, net ir darant prielaidą, kad reikalinga 450 Eur suma būtinosioms išlaidoms ir 500 Eur komandiruočių išlaidoms, tai R. B. lieka apie 1 740 Eur suma atsiskaityti su kreditoriais, o tai per 36 mėnesius sudaro 62 640 Eur, todėl akivaizdu, kad skolininkas yra pajėgus pats atsiskaityti su kreditoriais. Šie duomenys yra pasikeitę, lyginant su duomenimis, turėtais keliant R. B. bankroto bylą, todėl teismas nepagrįstai šių duomenų nevertino.

10.5. Apeliantė, nesutikdama su būtiniesiems poreikiams skiriama suma, nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA yra 642 Eur, tačiau į rankas per mėnesį – 468,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ½ dalis MMA sudaro 234,20 Eur, o skolininkas nepateikė jokių duomenų apie didesnius poreikius, apeliantės nuomone, pakankama skolininkui suma būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų 300 eurų.

10.6. Nurodo, kad R. B. nepagrįstai prie būtinųjų poreikių krepšelio priskiria komandiruotėms reikalingas išlaidas. Pažymima, kad R. B. nepateikė jokių duomenų, nors privalėjo, apie patiriamas nuomos ir komunalines išlaidas.

10.7. Teismas nepagrįstai pripažino tinkamu mechanizmą, priskirti kintamo pobūdžio išlaidas būtinosioms išlaidoms, kurių gali ir nebūti kiekvieną mėnesį, nes R. B. pats nurodė, kad ne kiekvieną mėnesį vyksta į komandiruotes. Kintamo pobūdžio išlaidos yra išskaičiuojamos iš dienpinigių, todėl negali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų ir sutapatinamos.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja V. R. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pažymi, kad kreditorės nuomonė ir argumentai išdėstyti raštu, pateikti teismui, dėl visų dokumentuose nurodytų argumentų buvo pasisakyta teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės teisė dalyvauti procese yra pažeista.

11.2. Pareiškėjas nesutinka ir su apeliantės teiginiais, kad vienam asmeniui prašant dalyvauti byloje nuotoliniu būdu, visi posėdžiai turi būti organizuojami būtent tokiu būdu. Juolab, kad apeliantės ar jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

11.3. Pareiškėjas nurodo, kad informacija apie netekto darbingumo pensiją ir jos dydį buvo pateikta teismui ir apeliantei dar nagrinėjant pareiškimą. O rengiant pirmąjį 2021 m. vasario 26 d., patikslintą 2021 m. kovo 25 d. mokumo planus informacijos apie pareiškėjo pajamas (darbo užmokestį į rankas ir dienpinigius) naujoje (dabartinėje) darbovietėje dar nebuvo. Kadangi pareiškėjas darbovietę pakeitė 2021 m. kovo 4 d. ir iškart išvykdo dirbti į Švediją, klausimas dėl mokumo plano tvirtinimo buvo nagrinėjamas kreditorių susirinkime balandžio mėnesį, perduotas teismui 2021 m. balandžio 16 d., paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. gegužės 24 d., natūralu, kad plane nurodyta informacija galėjo pasikeisti.

11.4. Pažymima, kad fizinio asmens bankroto proceso metu nedraudžiama padengti visų kreditorių reikalavimų ir galimybė tą padaryti mokumo plano vykdymo metu nėra pagrindas nutraukti bankroto procesą.

11.5. Pareiškėjas akcentuoja, kad kreditorė remiasi prielaidomis, jog plane nurodyto dydžio pajamos tikrai bus visus trejus mokumo plano vykdymo metus. Vis tik bylos medžiaga (pavyzdžiui, medicinos dokumentai apie rugsėjo mėnesį nustatytą pečių raiščių traumą, nedarbingumą, pareiškėjo netekto darbingumo lygio duomenys) patvirtina, kad tokia pasekmė tik tikėtina, o ne garantuota.

11.6. Dėl apeliantės nesutikimo su būtinųjų išlaidų suma pažymima, kad FABĮ numato būtinųjų, o ne minimalių pareiškėjo poreikių tenkinimą. Pats įstatymas reikalauja sudaryti bankrutuojančiam asmeniui oriai vykdyti bankroto procesą ir atsiskaityti su kreditoriais, saugo tokį asmenį nuo gyvenimo skurde. Be to, apeliantė ignoruoja vėlesnius kasacinio teismo išaiškinimus dėl būtinųjų išlaidų ir nepagrįstai reikalauja šias išlaidas pagrįsti kvitais.

11.7. Pareiškėjo nuomone, apeliantė pateikia prieštaringą pareiškėjo gaunamų dienpinigių vertinimą. Kai kalbama apie pareiškėjo gaunamas pajamas, ji yra linkusi dienpinigius laikyti pajamomis, kurios privalo būti įtrauktos į planą ir iš kurių privalo būti dengiami kreditorių reikalavimai. Tuo tarpu kalbėdama apie būtinųjų išlaidų dydį, ji yra linkusi šių išlaidų į planą netraukti.

11.8. Pažymima, kad pareiškėjas dar 2021 m. gegužės 25 d. posėdyje išvardijo būtinųjų išlaidų dydį sudarančias sumas ir akcentavo, kad 2 mėnesius gyvena Švedijoje, mėnesį Lietuvoje. Kai gyvena Švedijoje, keturiese nuomoja būstą. Už jį ir komunalinius mokesčius mokama iš viso 200 Eur. Kadangi Lietuvoje gyvena pas dukrą, gyvenimo kartu metu panašia suma prisideda prie komunalinių išlaidų dengimo. Taip pat nurodė, kad patiria apie 210 Eur išlaidų kelionei į Švediją ir atgal. Šias išlaidas plane jis išdalijo planuojamam 3 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra pakankami jo poreikių dydžiui pagrįsti. Be to, iškeliant bankroto bylą buvo nustatyta tapati būtinųjų poreikių suma ir apeliantė jos neginčijo.

12. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties panaikinimo spręsti teismo nuožiūra.

13. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo R. B. 2021 m. birželio 25 d. patikslintas kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl procesinių pažeidimų

17. Apeliantė nurodo, kad jos teisė dalyvauti procese buvo pažeista, nes 2021 m. lapkričio 25 d. posėdis nebuvo vykdomas nuotoliniu būdu ir jai nebuvo sudarytos galimybės ginti savo teisėtus interesus, užduoti klausimus bylos dalyviams, teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20. Pažymėtina, kad šalys turi pareigą domėtis bylos eiga, kilus abejonėms dėl teismo posėdžio organizavimo būdo, pasiteirauti informacijos, o negalint atvykti į teismo posėdį – teikti pakartotinius prašymus dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Nagrinėjamu atveju kreditorė R. G., atstovaujama profesionalaus advokato M. G., netinkamai įgyvendino savo pareigą domėtis bylos eiga, todėl turi priimti dėl savo pasyvaus elgesio kylančias neigiamas pasekmes.

22. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad kreditorės nuomonė ir argumentai yra aiškiai išdėstyti raštu, dėl visų nurodytų argumentų buvo išsamiai pasisakyta teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantės teisė dalyvauti procese buvo pažeista. Be to, pažymėtina tai, kad nuo prašymo tvirtinti planą pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo posėdžio datos (2021 m. lapkričio 25 d.) praėjo beveik 3 mėnesių laikotarpis, per kurį apeliantė galėjo pateikti papildomus įrodymus, argumentus ir nuomonę, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Faktinės bylos aplinkybės

23. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjui R. B. iškelta bankroto byla, jos bankroto administratoriumi paskirtas V. T.. Teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslintas.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. teisme buvo gautas bankrutuojančio R. B. nemokumo administratoriaus V. T. prašymas dėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, juo prašoma patvirtinti bankrutuojančio R. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriam buvo nepritarta 2021 m. balandžio 15 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime.

25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartimi prašymas netenkintas. Pareiškėjo bankrutuojančio R. B. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas, jis grąžintas pareiškėjui ir nustatytas terminas iki 2021 m. birželio 16 d., atsižvelgiant į teismo nustatytus trūkumus, patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir patikslintą planą pateikti nemokumo administratoriui.

26. 2021 m. liepos 20 d. įvyko trečiasis bankrutuojančio asmens R. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorė R. G., turinti 65,65 procentų reikalavimų sumą, nepritarė patikslintam bankrutuojančio asmens R. B. mokumo atkūrimo planui. Kreditorė R. G. pateikė šias pastabas dėl pareiškėjo patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano: 1) pareiškėjas yra nesąžiningas, nes nuslėpė didelės apimties pajamas, todėl pareiškėjo bankroto byla turėtų būti nutraukta; 2) nesutinka su prašomu patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydžiu, kreditorė mano, kad pastarojo būtiniesiems poreikiams tenkinti turi pakakti 300 Eur sumos mėnesiui; 3) pareiškėjo gaunamos pajamos yra pakankamos atsiskaityti su kreditoriais, todėl akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo yra mokus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

29. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patvirtinti patikslintą kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

30. Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

31. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019). Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

32. Pažymėtina, jog reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

33. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

35. Nustatyta, kad patikslintame plano projekte nurodyta, jog 2021 m. birželio 25 d. plano projekto rengimo metu bankrutuojančio fizinio asmens pajamas sudaro 1 027,53 Eur nuolatinio dydžio ir 1 668,33 Eur kintamo dydžio pajamos (skaičiuojamas laikotarpis 2021 m. kovo–gegužės mėnesiai): 1) nuolat gaunama kas mėnesį bankrutuojančiam fiziniam asmeniui mokama netekto darbingumo pensija – 302,79 Eur / mėn.; 2) darbo užmokestis – 724,74 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius); 3) kintamo dydžio dienpinigiai – 1 668,33 Eur / mėn.

36. Kreditorė R. G. tiek atsiliepime į nemokumo administratoriaus prašymą dėl Plano tvirtinimo, tiek atskirajame skunde nurodo, jog bankrutuojantis asmuo yra nesąžiningas, kadangi, kreditorės nuomone, jis nuslėpė dideles pajamas (nebuvo nurodęs netekto darbingumo pensijos ir dienpinigių). Todėl, vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, jog bankroto byla nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kitą, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, kreditorės vertinimu, bankrutuojančiam asmeniui R. B. bankroto byla turėtų būti nutraukta.

37. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymėtina tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog informacija apie netekto darbingumo pensiją ir jos dydį buvo pateikta ir žinoma teismui nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. O rengiant pirmąjį 2021 m. vasario 26 d., patikslintą 2021 m. kovo 25 d. mokumo atkūrimo planus informacijos apie pareiškėjo pajamas (darbo užmokestį į rankas ir dienpinigius) naujoje (dabartinėje) darbovietėje dar nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems pareiškėjo argumentams, kad, nors duomenis apie pasikeitusią darbovietę R. B. jau turėjo kovo 4 dieną, tačiau kokios bus joje gaunamos pajamos (darbo užmokestį į rankas ir dienpinigiai), dar nebuvo žinoma. Ši informacija apie realiai gaunamą darbo užmokestį, dienpinigius ir netekto darbingumo pensiją detaliai pateikta teismui pateiktame tvirtinti 2021 m. birželio 25 d. mokumo atkūrimo plane.

38. Kaip matyti iš teismui pateikto tvirtinti 2021 m. birželio 25 d. mokumo atkūrimo plano, jame nurodyta, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. dirbo pagalbiniu darbuotoju (šėrė gyvulius – kiaules) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. rugsėjo 3 d. darbo sutartis Nr. 3). Jam buvo išmokamas vidutiniškai 770,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, dienpinigiai. Bendrovė dėl COVID-19 pandemijos negalėjo tęsti veiklos, atleido darbuotojus. Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 5 d. pradėjo dirbti pagalbiniu darbuotoju (kiaulių prižiūrėtoju) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2021 m. kovo 4 d. darbo sutartis Nr. 10). Jam mokamas 724,74 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir kintantys dienpinigiai, kurie, kaip nurodo pareiškėjas, sudaro 1 668,33 Eur per mėnesį. Taigi bankrutuojantis asmuo pateikė visus duomenis apie gaunamas pajamas ir tai patvirtinančius įrodymus: darbo sutartį, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kreditorė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų konstatuojamas bankrutuojančio asmens nesąžiningumas (CPK 178 straipsnis). Vien duomenų pasikeitimas savaime nereiškia, kad asmuo yra nesąžiningas ar bando nuslėpti gaunamas pajamas. Priešingai, byloje pateikti įrodymai tik patvirtina, kad, netekęs darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas ėmėsi aktyvių priemonių savo mokumui atkurti, siekė skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, t. y. nebuvo pasyvus ir susirado kitą darbą. Taigi pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo veiksmai rengiant mokumo atkūrimo plano projektą ir vėliau jį tikslinant ir teikiant pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui negali būti vertinami kaip patvirtinantys nesąžiningą pareiškėjo elgesį.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės pateiktus skaičiavimus, kad pagal šiuo metu gaunamas pajamas (nuolatinio dydžio ir kintamas), net ir atėmus būtinosioms ir komandiruočių išlaidoms reikiamas sumas, būtų pajėgus atsiskaityti su kreditoriais.

41. Tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Visų pirma pažymėtina tai, kad FABĮ normose nėra numatyta, kad tuo atveju, jei bankroto proceso metu paaiškėja, jog pareiškėjui pavyktų padengti visus įsiskolinimus, fizinio asmens bankroto procesas turėtų būti nutrauktas. Teismas atkreipia dėmesį į FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą, numatantį, kad teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu bankroto administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius teismui tokių duomenų nepateikė, o teismas, vertindamas byloje pateiktus duomenis, negali daryti išvados, jog bankrutuojantis asmuo R. B. galės įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo sutartyje numatytas 1 065 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį, o priedas – pagal darbo kokybę ir intensyvumą. Taigi pareiškėjo gaunami dienpinigiai yra nepastovaus dydžio ir kintantys, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo šiuo metu gaunamos pajamos bus garantuotos ir stabilios visus trejus mokumo plano vykdymo metus. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį bankrutuojantis asmuo savo atsiliepime į atskirąjį skundą, būtina atsižvelgti ir į pareiškėjo sveikatos duomenis, t. y. jo netekto darbingumo lygį, patirtą pečių raiščių traumą. Tai tik patvirtina, jog numatomas gauti darbo užmokestis su dienpinigiais yra tik tikėtinas, tačiau negarantuotas.

42. Pažymėtina ir tai, kad teismui pateiktame tvirtinti 2021 m. birželio 25 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog visos bankrutuojančio asmens gautos pajamos, kurios viršys šiame Plano projekte nurodytas sumas (būtinosios išlaidos + bankroto administravimo išlaidos + įmokos kreditoriams), pagal FABĮ bus pervestos į bankroto administratoriaus pastarojo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą ir vėliau (kartu su pusmetiniu mokėjimu) paskirstytos kreditoriams proporcingai pagal jų reikalavimų dydžius. Taigi, net ir tuo atveju, jei bankroto proceso metu R. B. gautų didesnes pajamas, tai tik užtikrintų sąlygas atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi, dėl to kreditorių interesai nebus pažeisti. Be to, kaip teisingai priėjo prie išvados pirmosios instancijos teismas, bankroto proceso metu nėra draudžiama padengti visus įsiskolinimus.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorė R. G., nesutikdama su skundžiama nutartimi, prašydama netvirtinti R. B. mokumo atkūrimo plano, motyvuojant tuo, kad jis gauna pakankamas pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, neginčija mokumo atkūrimo plane nurodomų sumų, kokiam kreditoriui ir kokio dydžio pastarojo finansinis reikalavimas kas mėnesį, kas 6 mėnesiai ir per visą bankroto procesą (per 36 mėnesius) būtų tenkinamas, vykdant teismo patvirtintą Planą. Taigi apeliantė, teigdama, jog bankrutuojantis asmuo gauna pakankamai dideles pajamas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, iš esmės sutinka su mokumo atkūrimo plane numatytomis jo finansinio reikalavimo tenkinimo sumomis bankroto proceso metu, jų neginčija. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus byloje duomenis neturi pagrindo manyti, kad kreditorės interesai bus pažeisti, o aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo galbūt gaus dienpinigius, nesuteikia pagrindo teismui netvirtinti mokumo atkūrimo plano ir tuo labiau pripažinti, kad R. B. jau yra mokus, kai 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje iškeliant pareiškėjui bankroto bylą, konstatuota, kad pareiškėjas yra nemokus, ir minėta nutartis nėra nuginčyta.

44. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė pažymi ir tai, kad pakankama skolininkui suma būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų ne 450 Eur, kaip tai numatyta mokumo atkūrimo plane, o 300 Eur ir tai atitiktų kreditorių interesus, taip pat skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjo nurodyta kuri nors išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti grupė (270 Eur maistui; 20 Eur aprangai ir avalynei; 20 Eur asmens higienai ir sveikatai; 70 Eur kelionėms; 20 Eur ryšiams; 50 Eur komunaliniams mokesčiams ir nuoma) aiškiai neatitiktų protingumo kriterijaus ar reikalautų papildomo pagrindimo rašytiniais įrodymais. Mokumo atkūrimo plane numatyta būtiniesiems poreikiams tenkinti suma – 450 Eur – nelaikytina esminiu plano trūkumu, dėl kurio šis planas negalėtų būti patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankrutuojantis asmuo pagrindė šių išlaidų pagrįstumą, be to, būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo darbo vieta yra Švedijoje – aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje, o tai reikalauja papildomų išlaidų. R. B. numatytos būtinosios išlaidos nepatvirtina nepagrįsto bankrutuojančio fizinio asmens siekio išvengti plano vykdymo ar gyventi neproporcingai pažeidžiant kreditorių interesus. Pažymima, jog, vertinant išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti pagrįstumą, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje kaip vienas iš kriterijų nurodoma minimalioji mėnesinė alga, o šiuo atveju ji viršijama nežymiai.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, kuria remiasi ir kreditorė atskirajame skunde, išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. R. B. 2021 m. birželio 25 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis – 642 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 730 Eur, o tai yra 518 Eur atskaičius mokesčius. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina 450 Eur suma net neviršija 1 MMA dydžio, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos išlaidos jo būtiniesiems poreikiams yra realios ir pagrįstos, laikytinos protingomis ir proporcingomis, nežeminančiomis asmens orumo ir patenkinančios asmens, siekiančio bankroto, būtinuosius poreikius, o suinteresuotojo asmens argumentai / abejonės dėl to atmestini kaip nepagrįsti.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo kreditorės atsisakymo pritarti pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui priežastis, jas įvertino teisingam ginčo išsprendimui teisinio reglamentavimo kontekste ir argumentuotai, pagrįstai konstatavo, kad patvirtinus fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą nebus pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, o įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjo patikslintą mokumo atkūrimo planą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tokio plano tvirtinimo procedūrą, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.