Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

- Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); įgijimo pagrindas 2017 m. birželio 7 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

- Registro Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); įgijimo pagrindas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Registro Nr. (duomenys neskelbtini), 149/2625 dalis žemės sklypo su statiniais, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); įgijimo pagrindas 2018 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Registro Nr. (duomenys neskelbtini), 31/384 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2018 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Registro Nr. (duomenys neskelbtini), 11/138 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2018 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4182/25197 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2012 m. lapkričio 13 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė paaiškino, kad sutuoktinis jai neleisdavo bendrauti su kitais vyrais, o jai norėjosi tokio bendravimo. Iš sutuoktinio jai trūko dėmesio, jo supratimo, palaikymo. Nurodė, kad kildavo konfliktai ir dėl atostogų, nes tik kelis kartus yra buvę prie jūros. Prieš tris metus dėl (duomenys neskelbtini) pradėjo lankytis pas psichologą, nurodė, kad nepaisant vyro norų turėdavo kitų vyrų draugų, po antro vaiko gimimo turėjo draugą, taip pat 2021 metų pavasarį pradėjo bendrauti su kitu vyru (K.). Patvirtino, kad teismui pateiktas susirašinėjimas su vyrais yra tikras. Iš namų išėjo 2021 m. liepos mėnesio 10 dieną. Vaikai liko gyventi su tėvu, kadangi namas, kuriame jis gyvena yra didesnis, pati gyvena bute su vyresne dukra. Mokėti didesnį išlaikymą vaikams neišgalėtų, vyresnė dukra yra dvyliktoje klasėje, ją irgi reikia išlaikyti. Gauna apie 1 000 Eur atlyginimą ir 240 Eur stipendiją. Vaikai šiuo metu nori pasilikti su vyru. Sklypo vertė, kurį padovanojo jai sutuoktinio tėvai yra apie 10 000 Eur.

Teismo posėdžio metu T. B. pripažino, kad vasarą dirba nuo ryto iki vakaro, todėl atostogauti vasarą negali dėl darbų gausos. Turi ūkį, anksčiau, kai sveikata leido dirbdavo įvairius pavienius darbus. Nurodė, kad žmona iš namų išėjo 2021 m. liepos 10 d. Paaiškino, kad žmona mokosi, dirba, gauna apie 1 200 Eur mėnesinių pajamų po mokesčių. Nurodė, kad jo tėvai padovanojo ieškovei žemę, norėtų, kad ta žemė, kaip išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas jo sūnums. Atsakovo teigimu po 160 Eur vienam vaikui yra per maža suma. Atsakovas nurodė, kad per mėnesį gauna apie 143 Eur nedarbingumo pašalpą, taip pat už abu vaikus bendrai gauna 232 Eur išmoką, nekilnojamojo turto neturi, turi kelias menkavertes transporto priemones, jei sveikata leidžia užsiima atsitiktiniais darbais, nes jam nustatytas ribotas darbingumas, atsakovo teigimu už (duomenys neskelbtini) sezono metu gali gauti apie 450 Eur. Vaikams reikia 500 Eur per mėnesį, nes vien maistui išleidžia 100 Eur per savaitę, vaikams perka drabužius. Dėl ieškovės veiksmų patyrė moralinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur, nes žmona kalta dėl santuokos nutraukimo, ji pradėjo susirašinėti su vyru, su juo susitikinėti, teisme pripažino, kad turi draugą. Žmona sako, kad 2021 m. pavasarį jos santykiai su tuo vyru prasidėjo, kitą kartą sako, jog jau seniai.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, taip pat atstovė teisme paaiškino, kad pokalbio su ieškove metu pastaroji paaiškino, kad su atsakovu gyvena atskirai, nepilnamečiai vaikai A. B. ir R. B. nuolat gyvena su atsakovu, o ji gyvena kartu su pilnamete dukra A. B., po santuokos nutraukimo prašo vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai A. B. ir R. B. nuolat gyvena kartu su juo, ieškovė gyvena atskirai, su sūnumis bendrauja, paskutinį kartą pas vaikus buvo atvykusi per Kalėdas, sutinka, kad vaikai ir toliau gyventų kartu su juo, mano, kad galės tinkamai pasirūpinti vaikais. Nurodė, kad apsilankymo šeimoje metu nepilnamečiai vaikai A. B. ir R. B. paaiškino, kad nuolat gyvena kartu su tėčiu, mana gyvena atskirai, su mama gerai bendrauja, susiskambina telefonu, taip pat mama atvažiuoja pas juos į svečius, nori ir toliau nuolat gyventi su tėčiu. Paaiškino, kad apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad vaikams sudarytos tinkamos sąlygos jų poreikiams tenkinti. Pabrėžė, kad nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai A. B. ir R. B. nuolat gyvena kartu su tėvu T. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kuriame vaikams sudarytos tinkamos sąlygos jų poreikiams tenkinti, tarnyba neturi duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tarnybos vertinimu, nepilnamečių vaikų A. B. ir R. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu T. B. nepažeistų vaikų interesų, dėl to tarnyba pritaria ieškinio reikalavimui dėl nepilnamečių vaikų A. B. ir R. B. gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Paaiškino, kad ieškovė nurodė, kad dirba, jos darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur, perka vaikams maistą, kitas būtinas ūkines priemones, rūbus, mokslo reikmenis ir kitus daiktus. Pažymėjo, kad atsakovas paaiškino, kad nedirba, gauna neįgalumo pašalpą, kuri sudaro apie 140 Eur per mėnesį, kreditorinių įsiskolinimų, kitų išlaikytinių neturi, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai A. B. ir R. B. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi, vaikų sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini), nepilnametis vaikas A. B. lanko technologijų būrelį, nepilnametis vaikas R. B. lanko futbolo ir šokių būrelius. Pažymėjo, kad pagal 2021 m. gruodžio 27 d. „Sodros“ duomenis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atsakovas gauna šalpos neįgalumo pensiją, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis ieškovei neįgalumas nėra nustatytas, o atsakovui yra nustatytas neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, kurios įtakotų ieškovės darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas išlaikyti savo vaikus, ieškovė yra darbingo amžiaus, todėl ji turi būti pajėgi išlaikyti savo vaikus, vaikams teikti tokį išlaikymą, kad jiems būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos augti. Nurodė, kad atsakovas paaiškino, jog nedraudžia bendrauti vaikams su motina, neketina drausti ir ateityje, nepilnamečiai vaikai taip pat patvirtino, kad bendrauja su mama, tėtis nedraudžia jiems bendrauti su mama. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų A. B. ir R. B. amžių šalys turi teismui pasiūlyti tokią vaikų ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką, kuri užtikrintų netrukdomą vaikų teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ir atitinkamai tėvų teisę dalyvauti vaikus auklėjant, būtų atkuriamas ir stiprinamas vaikų ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų emocinis tarpusavio ryšys.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos įsitikinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santykiai šeimoje pasidarė komplikuoti, neliko supratingumo. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kaltę grindžia tuo, kad ieškovė paliko šeimą, yra jam neištikima.

CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Ieškovės pasirinkimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovui paliekama jo pavardė.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniui gali būti priteisiamas iš kito sutuoktinio išlaikymas, jeigu sutuoktinio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ieškovė teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės išlaikymą po 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad jam mokama šalpos netekto darbingumo pensija sudaro 143 Eur, iš šios sumos atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su juo, nors atsakovas nurodė turįs kitų pajamų, tačiau šios pajamos nėra stabilios, yra skirtingos kiekvieną mėnesį ir priklauso nuo atsakovo sveikatos būklės. Nors atsakovas nepateikė įrodymų, kokios konkrečios jo išlaidos sudarytų prašomą priteisti 150 Eur išlaikymo sumą, tačiau, įvertinus jo gaunamas pajamas, atsakovas vis tiek neturėtų galimybės pilna apimtimi patenkinti savo būtinųjų poreikių, tačiau ši aplinkybė sudaro pagrindą mažinti atsakovo prašomo priteisti išlaikymo dydį. Spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimą teismas privalo atsižvelgti į bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Ieškovės nedarbingumas nėra nustatytas, ji turi nuolatinį darbą ir galimybę save išlaikyti. Atsakovo įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir darbingumą, yra labai ribotos, jo pajamų nepakanka visiškai save išlaikyti. Remiantis nurodytais motyvais, atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma iš ieškovės mažintina iki 100 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš ieškovės atsakovui priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki atsakovo gyvos galvos (CK 3.72 straipsnio 8, 11 dalys). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.72 straipsnio 11 dalis).

Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, santuokoje šalys neįgijo dalytino nekilnojamojo turto.

Santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę Peugeot 207, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, bei transporto priemones Seat Leon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) AUDI 80 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VW TRANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurias ieškovė prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka, byloje dėl šio reikalavimo ginčo nėra, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.

Taip pat teismas sprendžia po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. B. ir atsakovui T. B. pinigines lėšas, esančias kiekvienos šalies vardu atidarytose sąskaitose, kiekvienam asmenine nuosavybe.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Byloje konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – ieškovė buvo neištikima atsakovui. Atsakovas nurodo, kad sužinojęs apie ieškovės neištikimybę, patyrė įtampą ir dvasinius išgyvenimus. Įvertinus atsakovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl aukščiau nurodytų ieškovės santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovui neturtinė žala padaryta dėl ieškovės veiksmų – jos neištikimybės atsakovui, todėl konstatuotinas neturtinės žalos ir santuokinių pareigų pažeidimo fakto priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad nustatytos visos būtinosios ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės už atsakovo patirtą neturtinę žalą sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan.

Ieškovė prašė nustatyti konkrečią jos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prašomos priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams sumos. Ieškovė prašo priteisti iš jos nepilnamečių vaikų R. B. ir A. B. naudai išlaikymą, mokamą po 160 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Kaip nustatyta byloje, vaikai yra nepilnamečiai, gyvena kartu su tėvu, kuris sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, jie lanko ugdymo įstaigą. Nepilnamečiams vaikams specialiųjų poreikių nenustatyta. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra apie 1 000 – 1 200 Eur (darbo užmokestį po mokesčių ir stipendija), turi nekilnojamojo turto, jos vardu įregistruota transporto priemonė. Atsakovas nurodė, kad per mėnesį gauna apie 143 Eur nedarbingumo pašalpą, taip pat už abu vaikus bendrai gauna 232 Eur išmoką, nekilnojamojo turto neturi, turi kelias menkavertes transporto priemones, jei sveikata leidžia užsiima atsitiktiniais darbais, nes jam nustatytas ribotas darbingumas, atsakovo teigimu už miško darbus sezono metu gali gauti apie 450 Eur.

Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 16 procentų ieškovės gaunamų pajamų. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, vaikai specialiųjų poreikių neturi, be to kartu su motina gyvena pilnametė dukra, kuri dar mokosi ir jai yra reikalingas išlaikymas, kurį teikia D. B., sprendžia iš motinos priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo sumą mėnesiui, kuri šiuo metu laikytina pakankama būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti. Kadangi ieškovė pateikė mokėjimo pervedimą, iš kurio matyti, kad 2022 m. vasario 13 d. pervedė 200 Eur vaikų išlaikymui, ši suma atimama iš priteisto išlaikymo.

Tokiu būdu atsižvelgiant į abiejų nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius, siekiant užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas bei išlaikymo stabilumą, yra pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimus iš dalies ir priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų naudai po 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 10 d., (įskaitant į šią sumą ieškovės sumokėtą priteistą 200 Eur sumą) iki jų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismo sprendimas šioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.