Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1983-842/2020 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

7Ieškovė A. M. ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius, klausimus.

9Teisme 2020-05-22 gautas atsakovo D. M. priešieškinis, kuriame prašoma šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius, klausimus. Atsakovas taip pat nurodė, kad sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti. Nurodė, kad atsakovas neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio, kadangi gauna 1 000 Eur pajamas.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-27 nutartimi atsakovo D. M. prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino ir nustatė atsakovui 7 dienų terminą sumokėti 2 519 Eur žyminį mokestį.

15Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas už priešieškinyje reiškiamus reikalavimus turėtų mokėti 2 719 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad atsakovas neseniai grąžino pakankamai didelės vertės paskolą kredito unijai ,,Taupa“. Atsakovas kartu su ieškove turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, bendrovės akcijų, taip pat atsakovas turi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

17Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas neseniai perleido/pardavė namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), tokiu būdu tikėtinai gaudamas pakankamai didelės vertės pajamų. Atsakovo turtinės padėties pagal turimus duomenis negalima vertinti kaip sunkios. Atsakovas neteikė pastarųjų metų mokesčių deklaracijų, sąskaitų išrašų, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, iš kurių teismas galėtų daryti priešingas išvadas apie realią asmens turtinę padėtį.

19Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teismui pateiktoje išvadoje teigiama, kad ieškovė yra nurodžiusi, jog išlaikymo vaikui atsakovas neteikia. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teiktų išlaikymą nepilnametei šalių dukrai. Nepateikta įrodymų, kad atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų. Apylinkės teismas vertino, kad likusi mokėtina žyminio mokesčio suma nepripažintina itin reikšminga atsakovui.

23Atsakovas D. M. atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutartį ir tenkinti atsakovo D. M. prašymą – apsiriboti sumokėtu 200 Eur žyminiu mokesčiu, o likusio žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais motyvais:

25Teismas neištyrė visų įrodymų. Atsakovas turtinei padėčiai pagrįsti teikė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų išrašus, kurie patvirtino, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, kuris yra ne tik įgytas skolintomis lėšomis, bet ir valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškove. Atsakovas yra nurodęs, kad turi paveldėjęs nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žymės sklypo (unikalus Nr. ( - )), tačiau aptartą turtą parduoti tam, jog atsakovas galėtų sumokėti žyminį mokestį – netikslinga. Nuo 2020 m. kovo mėn. įvestas karantinas. Susiklosčiusi situacija paveikė ekonomiką, dėl ko nekilnojamojo turto ir kitos kainos ženkliai krito, todėl atsakovui parduoti žemės sklypą tam, jog galėtų sumokėti žyminį mokestį nepalanku. Kita nuosavybė priklauso ir atsakovo sutuoktinei. Šalių turimas bendras turtas įkeistas bankui, todėl tokio turto pardavimas negalimas. Pats faktas, kad šalių vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, bendrovės akcijų ir transporto priemonių nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas turi galimybę sumokėti 2 519 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsakovo pajamos siekia apie 1 000 Eur neatskaičius mokesčių. Iš šių pajamų atsakovas tenkina savo poreikius (maistui, drabužiams, vaistams, būsto komunalinėms paslaugoms, kreditams ir pan.). Atsakovas turi ir pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

27Atsakovas tinkamai vykdo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas, pardavęs turėtą turtą, grąžino paskolą ir pajamų neuždirbo. Atsakovas neneigia, kad turtą įsigijo tikslu užsidirbti, tačiau papildomų pajamų iš objekto pardavimo užsidirbti nepavyko. Atsakovas yra pateikęs deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl šalyje įvesto karantino atsakovas neturėjo galimybės pateikti deklaracijos anksčiau. Deklaracijų pateikimo terminas – 2020-07-01, todėl atsakovas turi teisę pateikti deklaracijas iki numatyto termino. Atsakovas 2 519 Eur lėšomis nedisponuoja, santaupų neturi. Gaunamų pajamų dydis riboja galimybę sumokėti 2 519 Eur žyminį mokestį. Mokėtino žyminio mokesčio suma daugiau nei tris kartus viršija atsakovo gaunamą darbo užmokestį. Atsakovas neturi galimybių sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio. Teismas turėjo galimybę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir pareikalauti atsakovo pateikti papildomų įrodymų dėl turtinės padėties.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

33Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

35Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutarties (el. b. t. 4, b. l. 194–196), kuria netenkintas atsakovo D. M. prašymas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatytas 7 dienų terminas likusiai 2 519 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti.

38Apeliantas (atsakovas) D. M. kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo 2019-11-05 sutartį, sudarytą tarp apelianto D. M. ir byloje nedalyvaujančių asmenų R. L. ir E. L. (el. b. t. 5, b. l. 1–4).

40CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

42Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

44Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamu nauju įrodymu, sprendžia, jog Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo 2019-11-05 sutartis prijungtina prie atskirojo skundo medžiagos. Įrodymas nedidelės apimties, pateiktas su atskiruoju skundu, o jo turinys gali padėti tiksliau nustatyti vertintinas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi.

47Bylos duomenimis, atsakovas santuokos nutraukimo byloje padavė priešieškinį (el. b. t. 4, b. l. 190–193). Apylinkės teismas nustatė, kad už reiškiamą priešieškinį atsakovas turėtų mokėti iš viso 2 719 Eur žyminį mokestį. Atsakovas aptartos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Bylos duomenimis, atsakovas, paduodamas priešieškinį byloje, sumokėjo tik dalį mokėtino 2 719 Eur žyminio mokesčio, t. y. 200 Eur. Atsakovas likusią mokėtino už priešieškinį žyminio mokesčio dalį prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovo turtinės padėties pagal turimus duomenis negalima vertinti kaip sunkios, o likusi mokėtina žyminio mokesčio suma nepripažinta itin reikšminga atsakovui, todėl teismas atsakovo prašymo dėl likusios mokėtinos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino.

49CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog: i) sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini; ii) žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581-330/2020 nutartis, nutarties 12 punktas).

51Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 2019-10-18 išrašą atsakovo vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamojo turto objektus: i) žemės sklypą, esantį ( - ); ii) žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ); iii) patalpą/butą, esantį ( - ); iv) žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ) (el. b. t. 2, b. l. 48–58). Šalių procesiniai dokumentai (ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimas į patikslintą ieškinį bei priešieškinis) (el. b. t. 1, b. l. 1–7; t. 2, b. l. 64–67; t. 3, b. l. 1–7; t. 4, b. l. 122–124) rodo, kad dėl turto, esančio ( - ) (žemės sklypo ir buto) dalybų vyksta teisminis ginčas santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas su atskiruoju skundu teismui teikė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo 2019-11-05 sutartį iš kurios matyti, kad atsakovas pardavė žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), už 127 000 Eur, iš kurių 102 500 Eur buvo sumokėti tiesiogiai kredito unijai „Taupa“, o likusi suma – 24 500 Eur (127 000 Eur – 102 500 Eur) tiesiogiai atsakovui. Atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 616 Eur. Nenustatyta, kad atsakovo atžvilgiu būtų užvesta vykdomųjų bylų (el. b. t. 2, b. l. 46). Atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės (Volkswagen Passat, BMW SERIE 1 ir SUBARU LEGACY) (el. b. t. 3, b. l. 34). Teismui, siekiant turėti aktualius duomenis, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę bei Juridinių asmenų registrą, nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad: i) atsakovas yra UAB „( - )“ vadovas (direktorius ir vienintelis akcininkas; ii) atsakovas yra deklaravęs, jog nuo 2019-12-19 vykdo individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą ir duomenų apie kitas darbovietes nėra. Atsakovas turi nepilnametę dukrą (gim. ( - )), kurią turi prievolę materialiai išlaikyti.

53Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenys rodo, kad atsakovo turtinės padėties, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, negalima vertinti kaip sunkios. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo 2019-11-05 sandoris rodo, kad atsakovas gavo 24 500 Eur už nekilnojamojo turto pardavimą (arba grynaisiais pinigais, arba į atsiskaitomąją sąskaitą). Pastebėtina, kad atsakovas, įrodinėdamas turtinę padėtį, teismui nepateikė duomenų apie savo turimas santaupas, likusias po turto pardavimo, atsiskaitomojoje banko sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas (ar turėtų nustatytą konkretų nedarbingumo lygį). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra komplikuota ir/ar sudėtinga. Kaip minėta, atsakovas 2019-11-05 pardavė nekilnojamojo turto objektą, taip pat atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, taip pat vykdo individualią veiklą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas rodo, kad atsakovas geba rasti ir samdomą darbą. Dėl išdėstytų aplinkybių pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog 2 519 Eur likusi mokėtina žyminio mokesčio suma nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas negalėtų sumokėti aptariamo dydžio žyminio mokesčio.

55Kiti atskirajame skunde nurodyti atsakovo (apelianto) D. M. argumentai (pvz., susiję su asmeniniais poreikiais pragyvenimui, mokesčių deklaracijų (ne)pateikimu) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

57Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už paduotą atsakovo D. M. priešieškinį klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59Apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsakovą D. M. įpareigojo trūkumus pašalinti per 7 dienų terminą. Nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, apeliacinio proceso metu 7 dienų terminas nuo skundžiamos nutarties įteikimo dienos jau yra suėjęs, o apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), todėl atsakovui D. M. nustatomas terminas iki 2020-07-17 pašalinti skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutartimi nustatytą priešieškinio trūkumą.

60Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

61Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

62Nustatyti atsakovui D. M. terminą iki 2020 m. liepos 17 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodytą priešieškinio trūkumą – sumokėti likusią mokėtiną 2 519 Eur žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.