Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės Prokuratūros ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad gavusi šaukimą 2013-06-04 buvo iškviesta į apklausą Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00042-13, kur apklausos metu jai buvo pateikti jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašai už 2009 metus, nors sutikimo dėl tokių duomenų suteikimo ji niekada nebuvo davusi. Tą pačią dieną, t.y. 2013-06-04 ieškovė kreipėsi į DNB banką, siekdama išsiaiškinti, kokiu pagrindu Vilniaus apskrities VPK buvo suteikti jos banko sąskaitos išrašai, tačiau bankas 2013-06-14 atsakė, kad informacijos VPK neteikė. Taigi, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo institucijos pažeidė ieškovės teisę į asmens duomenų apsaugą ir neliečiamumą, rinko informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą - banko sąskaitų išrašus apie pinigų judėjimą - pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus. Kadangi banko sąskaitos išrašai buvo gauti neteisėtai, Lietuvos valstybė turi atlyginti už savo institucijų neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą neturtinę žalą.

2. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti LR Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas prielaidomis ir hipotetiniu situacijos modeliavimu, bet ne įrodymais. Ieškovė neturi ir negali turėti informacijos apie ikiteisminio tyrimo duomenis, iš jos pateiktų dokumentų atsispindi tik jos prašymų ir skundų nagrinėjimas prokuratūroje ir teisme. Jokie duomenys apie ieškovės banko sąskaitą renkami nebuvo, jokios procesinės prievartos priemonės ieškovės atžvilgiu nebuvo taikytos ir jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti, o nesant neteisėtų veiksmų, negalima valstybės atsakomybė.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei teiktuose prokuratūros atsakymuose ir nutarimuose pažymima, kad jokia procesinės prievartos priemonė ieškovei nebuvo taikyta, medžiagoje nėra jos banko sąskaitų išrašų, kurie būtų gauti šių priemonių pagalba, o ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyti jos banko sąskaitos išrašai, kad jos atžvilgiu teisėsaugos institucijos taikė procesines prievartos priemones, savo teiginius ieškovė bando grįsti tik prielaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės valstybei priteista 5,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese bei įrodymo vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 185 str. bei suformuotomis teismų praktikoje, teismas sprendžia, kad ieškovė J. J. neįrodė Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – atitinkamų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, jos patirtos neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodomas aplinkybes ir leistų teismui daryti išvadą dėl jos atžvilgiu atlikto neteisėto privačių duomenų rinkimo ar prievartos priemonės pritaikymo. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų ir byloje pasitvirtintų aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00042-13 iš tikrųjų yra ieškovės AB DNB banko sąskaitos išrašai, jog jie buvo jai rodyti apklausos metu ir pan., byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog šie išrašai buvo gauti neteisėtai, t.y. nesilaikant baudžiamojo proceso ar kituose įstatymuose nustatytos tvarkos, nesant teisėto pagrindo. Net ir nustačius ieškovės dvasinių išgyvenimų, streso, nerimo, įtampos ir kitų neturtinio pobūdžio pasikeitimų faktą, ieškovė neįrodė, jog minėti išgyvenimai atsirado būtent dėl neteisėto jos banko sąskaitos išrašų gavimo, o ne apskritai dėl to, jog ieškovė buvo priversta dalyvauti apklausoje ikiteisminiame tyrime specialaus liudytojo statusu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neišreikalavęs ir nepatikrinęs, ar iš tiesų atsakovo atstovų nurodomos aplinkybės atitinka ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00042-13 medžiagoje užfiksuotus duomenis, tokiu būdu pastatydamas atsakovą į palankesnę padėtį, be jokio pagrindo suabejojo ieškovės nurodomais faktiniais argumentais. Teismas turėjo nustatyti, kad ieškovė, grįsdama savo ieškinio teiginius, galėjo padaryti tik tiek, kiek tai buvo galima, kadangi ieškovė negalėjo susipažinti su minėtos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija remtis, o kurią atmesti. Teismas, nepagrįstai konstatavęs nesant neteisėtų veiksmų, atmestinai nagrinėjo ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas - žalą ir priežastinį ryšį ir nepagrįstai konstatavo, jog jos nenustatytos. Buvo pažeistas ieškovės pasitikėjimas valstybe ir jos pareigūnais, ji jaučiasi nuolat persekiojama kai žino, kad bet kada ir be jokio pagrindo ikiteisminio tyrimo įstaiga gali imtis procesinių prievartos priemonių. Dėl tokių veiksmų kiekvieną dieną ieškovė jaučia stresą, baimės ir įtampos jausmą, kas neabejotinai kasdieniniame gyvenime tampa kančia, trukdančia oriai gyventi.

6. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti. Kaip teisingai konstatuota sprendime, ieškovė nepagrindė nė vienos iš civilinės atsakomybės, reglamentuotos CK 6.272 str. sąlygų - nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, nei priežastinio ryšio. Ieškovė visiškai nepaaiškino, kodėl prašo būtent 50 000 Eur neturtinės žalos.

7. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas, priimtas išsamiai ištyrus visus byloje pateiktus įrodymus, išklausius abiejų ginčo šalių pozicijas ir liudytojų parodymus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

11. Ieškovė savo apeliacinį skundą iš esmės grindė, tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nes neišsireikalavimo VPK NTV ENTS ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00042-13. Apeliacinės instancijos teismas šią bylą išsireikalavo, taip pat paprašė AB DNB banko duomenų apie užklausimus dėl ieškovės sąskaitų esančių šiame banke.

12. Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jos nuomone, kilo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų jos atžvilgiu – neteisėto duomenų, esančių AB DNB banke rinkimo. Tam, kad asmeniui kiltų civilinė atsakomybė ir asmuo būtų įpareigotas atlyginti žalą, turi būti nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Ieškovė, teigdama, kad ji patyrė žalą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė neįrodė, kad jai buvo padaryta žala. Iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada – kad šioje situacijoje nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

13. Nors ieškovė teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai rinko duomenis apie jos banko sąskaitas, esančias AB DNB banke, tačiau šio teiginio nepatvirtina nei AB DNB banko raštas, nei VPK NTV ENTS ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00042-13 medžiaga. AB DNB banko 2017 m. sausio 12 d. atsakyme į Vilniaus apygardos teismo užklausimą yra nurodyta, kad AB DNB banke nerasta duomenų, jog į banką būtų kreiptasi dėl J. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už 2009 m. pateikimo. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00042-13 nėra jokių ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už 2009 m. ir apskritai duomenų apie šią ieškovės sąskaitą. Taigi, jokie ieškovės nurodomi neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nebuvo atlikti.

14. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovui Lietuvos valstybei nekyla pareiga ieškovei atlyginti neturtinę žalą (CK 6.727 str.).

15. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmestinai nagrinėjo ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas - žalą ir priežastinį ryšį, tačiau nenustačius vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų sąlygų, juo labiau, kad nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

16. Kadangi pareigūnai ikiteisminio tyrimo byloje 10-9-00042-13 neatliko jokių neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.