- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 2-2455-855/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01647-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR G
- Kategorijos
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovo atstovui adv. R. J., atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančių LR Generalinės prokuratūros atstovui prokurorui Gyčiui Normantui, bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovams Mildai Sokolovskienei, Jaroslav Valickiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR G. P. ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, prašydama priteisti 50000 € neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad gavusi šaukimą 2013-06-04 buvo iškviesta į apklausą Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-042-13, kur apklausos metu jai buvo pateikti jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašai už 2008-2010 metus, nors sutikimo dėl tokių duomenų suteikimo ji niekada nebuvo davusi. Tą pačią dieną, t.y. 2013-06-04 ieškovė kreipėsi į DNB banką, siekdama išsiaiškini, kokiu pagrindu Vilniaus apskrities VPK buvo suteikti jos banko sąskaitos išrašai, tačiau bankas 2013-06-14 atsakė, kad informacijos VPK neteikė. 2013-06-18 įvykusios ieškovės, kaip specialaus liudytojo, apklausos metu jai vėl buvo parodyti banko sąskaitos išrašai už 2009 m., užduodami klausimai, tiesiogiai susiję su rodomais banko sąskaitos išrašais apie pinigų judėjimą sąskaitose. Ieškovei paklausus tyrėjos, kokiu pagrindu gauti jos banko sąskaitos išrašai, jai buvo atsakyta, kad buvo gautas teismo leidimas, tačiau paties leidimo (nutarties) pareigūnas negalintis duoti jai, kaip liudytojai. 2013-06-27 ieškovė kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekantį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą, prašydama informuoti, kokiu teisiniu pagrindu ir iš kokio šaltinio gauti jos banko sąskaitos išrašai, tačiau prokuroras 2013-07-11 atsakyme nurodė, kad ieškovė neturi teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, prokuroras neigė banko sąskaitų išrašų gavimo faktą ir nurodė, kad tyrimo metu nebuvo pažindinamasi su jos banko sąskaitų duomenimis. 2013-07-22 ieškovė vėl kreipėsi į prokuratūrą, ir prokuroras A. P. 2013-08-06 atsakyme nurodė, kad ieškovės 2013-06-18 apklausos metu protokole nėra užfiksuota, kad jai buvo užduotas klausimas apie sąskaitas bankuose. 2013-08-12 ieškovė pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorui, prašydama informuoti, kuo remiantis ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad 2009 m. į ieškovės banko sąskaitą įplaukė piniginės lėšos iš Rusijos (78000 JAV dolerių), tačiau 2013-09-03 tas pats tyrimą atliekantis prokuroras V. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažindinamasi su ieškovės banko sąskaitų duomenimis. 2013-09-10 ieškovė analogiškais skundais kreipėsi į LR Generalinį prokurorą, LR S. Ž. teisių komitetą ir Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2013-09-20 nutartyje skundą tenkino ir pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo subjektai turi duomenų apie ieškovės nurodomoje banko sąskaitoje atliktas finansines operacijas, pareiškėja neprašė leisti susipažinti su tyrimo medžiaga, o tik suteikti informaciją, iš kur tyrime gauti duomenys apie lėšų judėjimą jos sąskaitoje, todėl suprantamas ir pagrįstas pareiškėjos noras išsiaiškinti, ar tyrimą atliekantys subjektai privačius jos finansinius duomenis gavo ir valdo teisėtai. Po šios teismo nutarties LR Generalinės prokuratūros prokuroras D. B. priėmė 2013-09-30 nutarimą, kuriuo buvo ignoruoti teismo nutartyje konstatuoti faktai ir toliau tvirtinama, kad jokia procesinės prievartos priemonė ieškovei nebuvo taikyta, medžiagoje nėra jos banko sąskaitų išrašų, kurie būtų gauti tokių priemonių pagalba. Ieškovei apskundus šį nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi skundas buvo atmestas. Ieškovė pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys J.A. P. pateikti mokėjimo pavedimai bankui tik formuoja pavedimą bankui, bet neįrodo, kad būtent pavedimuose nurodytos sumos buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą, todėl ieškovės apklausos protokolas patvirtina, kad apklausos metu ieškovei buvo rodomi ne minėtai mokėjimo pavedimai, o būtent banko sąskaitos išrašai. Be to, jeigu ieškovei apklausų metu būtų buvę rodome ne jos banko sąskaitos išrašai, o kiti dokumentai, tuomet kaip paaiškinti ieškovės operatyvų ir logišką tokioje situacijoje elgesį, dar tą pačią dieną po apklausos kreipiantis į banką ir prašant pateikti informaciją apie tai, ar bankas teikė jos banko sąskaitos išrašus teisėsaugos institucijoms. Kuomet ieškovei buvo parodyti banko sąskaitos išrašai ir klausiama apie gautų pinigų kilmę ir paskirtį, ieškovė po poros dienų pati pateikė šių pinigų kilmę ir paskirtį patvirtinančius dokumentus, todėl kam jai reikėtų teikti tokius dokumentus, jeigu ikiteisminio tyrimo institucijos nedisponuotų banko sąskaitos išrašais. Kadangi ikiteisminio tyrimo institucijos – Vilniaus apygardos prokuratūra ir ikiteisminį tyrimą atlikusi ikiteisminio tyrimo įstaiga - pažeidė ieškovės teisę į asmens duomenų apsaugą ir neliečiamumą, rinko informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą - banko sąskaitų išrašus apie pinigų judėjimą - pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus, ieškovei iki šiol nėra žinoma, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu jos atžvilgiu buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė, iš minėtų institucijų raštų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad banko sąskaitos išrašai buvo gauti neteisėtai, Lietuvos valstybė turi atsakyti už savo institucijų neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl minėtų neteisėtų veiksmų jautęsi nuolat persekiojama, patyrė stresą, baimės jaustą, įtampą, kančias, išgyvenimus, vartoja raminamuosius vaistus, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti LR Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas prielaidomis ir hipotetiniu situacijos modeliavimu, bet ne įrodymais. Ieškovė neturi ir negali turėti informacijos apie ikiteisminio tyrimo duomenis, iš jos pateiktų dokumentų atsispindi tik jos prašymų ir skundų nagrinėjimas prokuratūroje ir teisme, ieškovė ignoruoja šiuos prašymus išnagrinėjusi prokurorų ir teisėjų, susipažinusių su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teiginius, kad medžiagoje duomenys apie ieškovės sąskaitą nebuvo renkami, taip pat banko atsakymą, kad tokie duomenys nebuvo teikiami. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-042-13 duomenimis paaiškėjo, kad pareiškėja, pagal kurios pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, kartu su pareiškimu pateikė mokėjimo pavedimų kopijas ir jų vertimus į lietuvių kalbą, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-07-10 iki 2009-08-14 iš J.A. P. sąskaitos, esančios OAO banke „Askold“ Maskvos filiale, buvo atlikta 16 pavedimų į J. J. banko sąskaitą, esančią AB DNB banke, viso pervesta 78000 JAV dolerių, ieškovė pati 2013-06-18 apklausos protokole nurodė pažįstanti A. P., jam skolinusi pinigus, kuriuos šis (per žmoną) grąžino. Jokie duomenys apie ieškovės banko sąskaitą renkami nebuvo, jokios procesinės prievartos priemonės ieškovės atžvilgiu nebuvo taikytos ir jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti, o nesant neteisėtų veiksmų, negalima valstybės atsakomybė. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, jos dydį, prašoma priteisti suma peržengia protingumo kriterijus, tarp galimai atsiradusios neturtinės žalos dėl to, kad ieškovė buvo kviečiama ir apklausiama specialiuoju liudytoju ikiteisminiame tyrime ir kokių nors valstybės veiksmų nėra priežastinio ryšio.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei teiktuose prokuratūros atsakymuose ir nutarimuose pažymima, kad jokia procesinės prievartos priemonė ieškovei nebuvo taikyta, medžiagoje nėra jos banko sąskaitų išrašų, kurie būtų gauti šių priemonių pagalba, o ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyti jos banko sąskaitos išrašai, kad jos atžvilgiu teisėsaugos institucijos taikė procesines prievartos priemones, savo teiginius ieškovė bando grįsti tik prielaidomis. Ieškovės pateikta prie ieškinio medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą – kad jokios procesinės prievartos ieškovės atžvilgiu nebuvo taikytos, tas konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-10-28 nutartyje, kuria prokuroras buvo tik įpareigotas išnagrinėti ieškovės skundą laikantis BPK 63-64 str. nustatytos skundų dėl prokuroro veiksmų nagrinėjimo tvarkos, o ne įpareigojo suteikti ieškovei prašomą informaciją. Kadangi ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros neteisėtų veiksmų, pateikė tik subjektyvius vertinimus ir remiasi prielaidomis, taip pat neįrodė neturtinės žalos bei priežastinio ryšio, prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, jos ieškinys turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių / jų atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-06-04 ieškovė J. J. buvo iškviesta į liudytojo apklausą Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-042-13, siekiant ją apklausti kaip liudytoją - asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (LR CPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d.), tačiau ieškovei atsisakius duoti parodymus nedalyvaujant gynėjui, ieškovė buvo apklausta tyrėjos L. U. 2013-06-18, jau dalyvaujant advokatui. Kaip paaiškino ieškovė ir kaip matyti iš 2013-06-18 liudytojo apklausos protokolo, ieškovė, be kita ko, buvo apklausiama ir davė parodymus apie tai, kad skolino pinigus A. P., kuris juos (viso – 78000 JAV dolerių) grąžino, pinigus pervedant jo žmonai iš Rusijos banko į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB DNB banke (b.l. 87-87a). Ieškovė paaiškino ir atsakovas nekvestionavo, kad po šios vienintelės apklausos, vėliau ieškovė į jokias apklausas nebuvo kviečiama ir apklausiama, jokie įtarimai jai pareikšti nebuvo ir apskritai jokio procesiniai veiksmais su ieškove atliekami nebuvo.
Ieškovė J. J. prašo priteisti jai iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos kompensaciją, teigdama, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnai (prokuratūrai, tyrėjai) atliko neteisėtus veiksmus, o būtent neteisėtai rinko duomenis apie jos privatų gyvenimą - banko sąskaitos, esančio AB DNB banke, išrašus, kurie buvo jai parodyti apklausų minėtame ikiteisminiame tyrime metu, tokiu būdu be teisinio pagrindo taikė jos atžvilgiu procesinės prievartos priemones, dėl ko ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, įtampą, prarado pasitikėjimą valstybe ir pan.
LR CK 6.272 str. 1 d. numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina visiškai valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t.y. CK normos įtvirtina objektyviąją (be kaltės) valstybės civilinę atsakomybę. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta LR CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, jog valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Taigi, deliktinė civilinė valstybės atsakomybė LR CK 6.272 str. pagrindu atsiranda, jeigu konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos.
Nagrinėjamu atveju kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese bei įrodymo vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis (duomenys neskelbtini) str. bei suformuotomis teismų praktikoje, teismas sprendžia, kad ieškovė J. J. neįrodė Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – atitinkamų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, jos patirtos neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos.
Visų pirma, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų tą ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-042-13 rinko bei gavo konkrečius jos privatų gyvenimą liečiančius duomenis – ieškovės AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už 2008-2010 metus, kuriuos, kaip ji teigia, jai parodė 2013-06-04 ir 2015-06-18 apklausos metu ir/ar kad ieškovės atžvilgiu apskritai buvo taikytos kokios nors procesinės prievartos priemonės. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios LR Generalinės prokuratūros atstovas, kuriam ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro rezoliucija buvo leista susipažinti su šiuo metu atliekamo ir dar nebaigto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-042-13 medžiaga (b.l. 48-49, 123), paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių ieškovės J. J. banko sąskaitos, esančios AB DNB banke, išrašų, ir jokios procesinės prievartos priemonės jos atžvilgiu apskritai nebuvo taikomos, J. J. tik 2013 m. birželį buvo apklausta liudytoja ir daugiau jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su ja / jos atžvilgiu atliekami nebuvo. Atsakydamas į ieškovės 2013-06-04 prašymą pateikti informaciją, kokiu pagrindu bankas teikė Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS duomenis apie jos sąskaitą, AB DNB bankas 2013-06-14 rašte nurodė, kad jokios asmeninės informacijos BPK NTV ENTS neteikė (b.l. 9-10). Nors ieškovė teikė identiškus prašymus informuoti, kokiu teisiniu pagrindu ir iš kur buvo gauti jos banko sąskaitos išrašai bei skundus Vilniaus apygardos prokuratūrai ir LR Generalinei prokuratūrai, tačiau prokurorų 2013-07-11, 2013-08-06, 2013-09-03, 2013-09-26 atsakymuose nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažindinamasi su jos banko sąskaitų duomenimis (b.l. 11-21, 27). Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokuroro M. V. 2013-09-30 nutarime, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-10-28 nutartimi ITS-1034-118/2013 buvo paliktas nepakeistas, taip pat konstatuota, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad jokia procesinės prievartos priemonė pareiškėjai nebuvo taikyta, taip pat kad medžiagoje nėra pareiškėjos banko sąskaitų išrašų, kurie būtų gauti tokių priemonių pagalba, apie ką pareiškėja ne kartą buvo informuota (b.l. 28-36). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nutartimi (duomenys neskelbtini)203/2013 buvo patenkintas pareiškėjos J. J. skundas, tačiau ne dėl to, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neteisėtai surinko jos banko sąskaitos išrašus ar/ir be teisėto pagrindo pritaikė jos atžvilgiu procesinės prievartos priemones, o dėl to, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymus ir skundus prokuratūrai dėl informacijos suteikimo, nebuvo laikytasi BPK 63-64 straipsniuose nustatytos skundų dėl prokuroro veiksmų nagrinėjimo tvarkos, ką ir buvo prokuroras įpareigotas teismo padaryti (b.l. 22-26). Šioje nutartyje ikiteisminio tyrumo teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatavo tik tą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo subjektai turi duomenų apie jos banko sąskaitoje atliktas finansines operacijas, ir pareiškėjos noras išsiaiškinti, ar tuos duomenis subjektai gavo bei valdo teisėtai, yra suprantamas bei pagrįstas, tačiau nutartyje nėra detalizuota ir nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis apie banko sąskaitoje atliktas operacijas disponuoja ikiteisminio tyrimo subjektai, kokia forma yra tie duomenys, t.y. ar tai yra būtent jos banko sąskaitos išrašai, ar pavyzdžiui, J.A. P. 2009 m. liepos - rugpjūčio mėnesių mokėjimo pavedimai dėl atitinkamų piniginių lėšų pervedimo iš jos banko sąskaitos, esančios OAO banko „Askold“ Maskvos filialo, į J. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, kuriuos ikiteisminio tyrimo subjektams pateikė D. K., pagal kurios pareiškimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei kuriuos su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsakovą atstovaujanti LR Generalinė prokuratūra (b.l. 50-86), ar kokie nors kiti dokumentai ir duomenys. Tokiu būdu matyti, kad įvairių institucijų (prokuratūrų, teismo) įvairiems pareigūnams (prokurorams ir teisėjams) susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-042-13 medžiaga, nei vienas jų nenustatė ir nekonstatavo joje esant ieškovės J. J. nurodomus banko sąskaitos išrašus ar jos atžvilgiu taikytas procesinės prievartos priemones, o kaip minėta, pats AB DNB bankas taip pat patvirtino, jog neteikė ikiteisminio tyrimo subjektams duomenų apie ieškovės banko sąskaitą. Netikėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų, betarpiškai susipažinusių su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuotomis aplinkybėmis, vien remiantis ieškovės J. J. byloje duotais paaiškinimais ir nesant byloje jokių kitų įrodymų, kurie tokius paaiškinimus pagrįstų ar leistų pagrįstai suabejoti minėtuose baudžiamojo proceso rėmuose priimtuose nutarimuose, nutartyse bei raštuose nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo.
Priešingai nei teigia ieškovė, iš jos 2015-06-18 apklausos protokolo negalima daryti vienareikšmiškos ir labai tikėtinos išvados, jog apklausos metu, kaip ji teigia, jai buvo tyrėjos rodyti banko sąskaitos išrašai: apie banko sąskaitos išrašus apskritai nėra nieko užsiminta pačiame protokole; nenurodyta, jog jie buvo rodomi apklausiamai liudytojai ir pan.;to negalima daryti iš parodymų turinio, kurį J. J. bei jos advokatas perskaitė ir pasirašė; protokole tiesiog nurodoma, kad pinigus – 78000 JAV dolerių iš Rusijos banko į jos banko sąskaitą, esančią AB DNB banko, pervedė A. P. žmona pagal paskolos sutartį, ir tokias aplinkybes J. J. galėjo parodyti nebūtinai matydama/ turėdama konkrečiai jos banko sąskaitos išrašus, juo labiau, kad tokius parodymus ji vėliau pati pagrindė, 2013-06-20 pateikdama tyrėjai paskolos sutarties su A. P., kopiją, pakvitavimo, patvirtinančio paskolos jai grąžinimą, kopiją ir kitus tyrimui reikšmingus dokumentus (b.l. 115).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. U., dirbusi Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėja ir atlikusi J. J. 2013-06-18 apklausą, parodė neprisimenanti, ar rodė apklausiamai liudytojai kokius nors dokumentus, o jeigu ir rodė – kokie konkrečiai tai buvo dokumentai, nurodė lyg tai jokių jos banko sąskaitos išrašų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo, jokios prievartos priemonės jai taikytos nebuvo, į teismą dėl leidimo gauti banko sąskaitos išrašus kreiptasi nebuvo ir atitinkamai tokio leidimo nebuvo, tačiau jeigu tokie banko sąskaitos išrašai būtų buvę, medžiagoje būtų buvusi atitinkama ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija ar nutartis. Liudytoja tik pažymėjo, kad paprastai/ įprastai apklausiamam liudytojui nėra rodoma ikiteisminio tyrimo medžiaga, o jeigu yra rodomi kokie nors konkretūs dokumentai, iš kurių klausiama, apie tai konkrečiai pažymima apklausos protokole, t.y. protokole aiškiai nurodoma, jog parodžius liudytojui atitinkamą dokumentą, jis parodė/atsakė apie tam tikras aplinkybes.
Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodomas aplinkybes ir leistų teismui daryti aukšto tikėtinumo išvadą dėl jos atžvilgiu atlikto neteisėto privačių duomenų rinkimo ar prievartos priemonės pritaikymo. Vien ta ieškovės akcentuota aplinkybė, kad iš karto pamačiusi savo banko sąskaitos išrašus, ji dar 2013-06-04 kreipėsi su prašymu į banką suteikti informaciją, o priešingu atveju jos elgesys atrodytų nelogiškas, negali sudaryti pagrindo konstatuoti ieškovės nurodomas faktines aplinkybes dėl duomenų apie jos privatų gyvenimą rinkimo.
Tokiu būdu negalėdamas pats betarpiškai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (apie tai detaliai pasisakyta teismo 2015-08-21 nutartyje [b.l. 124] bei teismo protokolinėse 2015-10-12 ir 2015-11-11 teismo posėdžiuose priimtose nutartyse, kuriomis buvo atmesti ieškovės prašymai išreikalauti medžiagą bei stabdyti civilinę bylą), ir remdamasis šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais (šalių / atstovų paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais) teismas, kaip minėta, negali konstatuoti esant ieškovės nurodytus ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų ir prokurorų atliktus kokius nors neteisėtus veiksmus.
Antra, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų ir byloje pasitvirtintų aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-042-13 iš tikrųjų yra ieškovės AB DNB banko sąskaitos išrašai, jog jie buvo jai rodyti apklausos metu ir pan., byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog šie išrašai buvo gauti neteisėtai, t.y. nesilaikant baudžiamojo proceso ar kituose įstatymuose nustatytos tvarkos, nesant teisėto pagrindo (pvz., nesant teismo leidimo/ sankcijos / nutarties, nepritaikius jokios prievartos priemonės – kratos, poėmio, dokumentų paėmimo, atitinkamiems subjektams jų nepateikus į medžiagą įstatymų nustatyta tvarka ir pan.).
Trečia, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų jos nurodomus neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus, byloje liktų nenustatytos kitos būtinosios valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygos – neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Neturtinė žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama, o šiuo atveju ieškovė J. J., prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės itin didelę tokios kategorijos bylose 50000 € neturtinės žalos atlyginimo sumą, apskritai nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo patirtą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, įtampą, nerimą, nemigą, dėl to vartotus raminamuosius vaistus, o taip pat ir duomenų ir įrodymų apie kriterijus, turinčius reikšmės kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti (pvz., duomenų ir įrodymų, kokias turtines ir neturtines pasekmės sukėlė jai galimai neteisėti atsakovo veiksmai, kaip pakito jos tolimesnis gyvenimas ir t.t.). Kaip jau buvo minėta, J. J. ikiteisminiame tyrime iš esmės buvo apklausta tik vieną kartą – 2013-06-18, daugiau jokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai su ja atliekami nebuvo, jokie įtarimai jai pareikšti nebuvo ir pan. Kitaip tariant, ieškovė ne tik nepagrindė paties neturtinės žalos patyrimo fakto, bet ir to, jog jos patirti išgyvenimai, stresas, nepatogumai ir rūpesčiai nebuvo mažareikšmiai, trumpalaikiai ir momentiniai, o buvo pakankamai stiprūs, intensyvūs, ženklūs tiek laiko, tiek masto atžvilgiais, kad galėtų tapti civilinės atsakomybės objektu ir sąlyga (žr., pvz. LAT 2005-12-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-664/2005; 2006-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-337/2006; 2010-08-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-358/2010 ir kt.).
Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovai, net ir nustačius ieškovės dvasinių išgyvenimų, streso, nerimo, įtampos ir kitų neturtinio pobūdžio pasikeitimų faktą, ieškovė neįrodė, jog minėti išgyvenimai atsirado būtent dėl neteisėto jos banko sąskaitos išrašų gavimo, o ne apskritai dėl to, jog ieškovė buvo priversta dalyvauti apklausoje ikiteisminiame tyrime specialaus liudytojo, kuriam gali būti vėliau pareikšti įtarimai apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, statuse, t.y. buvo įtraukta į ikiteisminį tyrimą, turėjo teikti tyrimui parodymus, dokumentus.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas šiuo atveju ieškovės J. J. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo negali tenkinti.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 5,64 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 96 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., 293 str. 3 d. straipsniais, teismas
nusprendė:
I. J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. B. D. g. 29A) ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. J. 5,64 € (penkis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.