Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. Š. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Atsakovas L. Š. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį dydžio, skaičiavimo būdo ir trukmės.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui L. Š. buvo suteiktas 1 100,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. kovo 31 d.), mokant 27,30 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 4 d.

18. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 132,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) 51,28 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.); 3) 27,30 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 31 d. – 502,49 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 468,84 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. – 434,42 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 399,22 Eur; 2021 m. liepos 31 d. – 363,22 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 326,40 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 288,74 Eur; 2021 m. spalio 31 d. – 250,22 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 210,83 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. – 170,54 Eur; 2022 m. sausio 31 d. – 129,33 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 87,19 Eur; 2022 m. kovo 31 d. – 44,09 Eur); 4) atmetė reikalavimą priteisti 27,30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (902,12 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

19. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos (902,12 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

20. Teismas apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

23. Pagal CK 6.249 straipsnį nuostoliai taip pat yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Būtent paskolos gražinimo grafikas yra vienintelis kriterijus nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė planavo gauti iš suteiktos paskolos. Tai, kad grafikas neatitinka objektyvios realybės, kitaip tariant, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, ir yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu prašant priteisti ieškovei tai, ką ji planavo gauti.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 902,12 Eur kredito sumos, sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 27,30 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 902,12 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.), tenkino iš dalies, priteisdamas 51,28 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) bei 27,30 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 31 d. – 502,49 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 468,84 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. – 434,42 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 399,22 Eur; 2021 m. liepos 31 d. – 363,22 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 326,40 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 288,74 Eur; 2021 m. spalio 31 d. – 250,22 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 210,83 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. – 170,54 Eur; 2022 m. sausio 31 d. – 129,33 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 87,19 Eur; 2022 m. kovo 31 d. – 44,09 Eur).

28. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį sutartyje numatytų mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai išvadai, nes toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas.

29. Teismas atliko vartojimo kredito sutarties sąlygų kontrolę, kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

30. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228-4 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Teismas ex officio (savo iniciatyva, lot.) pripažino negaliojančia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatą, iš kurios ieškovė kildina reikalavimą priteisti nuostolius už laikotarpį nuo kredito sutarties planuoto termino pabaigos iki visiško paskolos grąžinimo, kaip neatitinkančią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmestus reikalavimus nepagrįstai prilygino kompensuojamosioms palūkanoms ir taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes apeliantė prašė priteisti ne kompensuojamąsias palūkanas, o patiriamus nuostolius negautų pajamų pavidalu, ir nuostolius, kuriuos apeliantė patirs iki visiško kredito grąžinimo, kurie bus didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.

32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

33. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

34. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią sutarties sąlygą pripažino negaliojančia.

35. Ieškovė reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ieškinyje taip pat grindžia tuo, kad atsakovui negrąžinus jam suteiktos vartojimo kredito sumos, po sutarties termino pasibaigimo neteisėti veiksmai tęsiasi, ieškovė praranda galimybę skolinti pinigus už tokią pačią ar net didesnę palūkanų normą, negauna pajamų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

36. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi nei pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nei pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo. Ieškovės teisė gauti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą šiuo atveju bus apginta priteisus jai 5 proc. procesines palūkanas, jeigu teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas.

37. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo netenkinus nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.