- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-317-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01323-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė (pirm.)
- Ieškovas
- Legal Balance
- Atsakovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.3Žyminio mokesčio primokėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. Š. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo L. Š.: 1) 902,12 Eur negrąžintą kreditą, 2) 99,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 42,35 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 132,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 27,30 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 902,12 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.); 6) 27,30 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (902,12 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) 26,00 Eur žyminį mokestį; 8) 121 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas sprendė, kad ieškovė į ieškinio sumą neįtraukė dviejų materialinių reikalavimų – priteisti 27,30 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 902,12 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) (ieškinio penktasis reikalavimas) ir 27,30 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio šeštasis reikalavimas). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nebuvo tinkamai apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis.
4. Teismas laikė, kad pirmasis į ieškinio sumą neįtrauktas reikalavimas yra prilygintinas CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytoms terminuotoms išmokoms ar daviniams, kurių ieškinio suma yra apskaičiuojama pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinio data yra 2020 m. gruodžio 18 d., o sutarties pasibaigimo diena yra už 468 dienų, skaičiuojamų nuo ieškovės ieškinio parengimo dienos, teismas sprendė, kad ieškovės už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 15 Eur (902,12 Eur × 27,30 proc. metinės palūkanos/365 dienų × 468 × 3 proc. × 75 proc.).
5. Teismas nurodė, kad antrasis į ieškinio sumą neįtrauktas reikalavimas prilygintinas CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms neterminuotoms arba iki gyvos galvos išmokoms ar daviniams, kurių ieškinio suma yra apskaičiuojama pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą už trejus metus, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis taip pat sudaro 15 Eur (902,12 Eur × 27,30 proc. metinės palūkanos × 3 metai × 3 proc. × 75 proc.). Teismas nustatė, kad ieškovė viso turi sumokėti papildomai 30 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai įpareigojo sumokėti papildomą žyminį mokestį. Pasak apeliantės, nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų, išreikštų procentine išraiška, apmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 punktas). Pažymėjo, kad neįmanomas tikslus ieškinio sumos nustatymas, dėl to už pareikštą ieškinį šioje reikalavimų dalyje žyminis mokestis neturėjo būti mokamas. Pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos ir mokėtino žyminio mokesčio, nes konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų ir nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovės reikalavimą. Apeliantės teigimu, savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, reiškiantis, kad kiekvienam asmeniui yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama ar suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
10. Teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi laikė, kad ieškinio reikalavimai priteisti 27,30 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 902,12 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d., penktasis ieškinio reikalavimas) ir priteisti 27,30 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (902,12 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos (šeštasis ieškinio reikalavimas) yra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai už kuriuos turi būti sumokėtas CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 5 punkte numatytas žyminis mokestis. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ją įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už minėtus ieškinio reikalavimus, nes šie reikalavimai yra procesinio pobūdžio ir nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio, nes konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovės reikalavimus. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimo pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1505-798/2020). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: <...> reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
12. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 27,30 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) ir nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reiškia reikalavimą taikyti atsakovui (skolininkui) civilinę atsakomybę, kas laikytina savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad tenkinus ieškinio pagrindinį reikalavimą dėl negrąžinto kredito priteisimo, tai nebūtų savaime pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimus priteisti negautas pajamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sutarties pasibaigimo ar kredito grąžinimo, todėl šie reikalavimai negali būti laikomi išvestiniais. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1340-657/2020, 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1278-324/2020, 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-219-254/2021). Pastebėtina, kad pati ieškovė apskaičiuodama ieškinio sumą sudeda 1–4 ieškinio reikalavimus, t. y. pati ieškovė pripažįsta, jog reikalavimas priteisti 132,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos yra turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis.
13. Teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad penktasis ieškinio reikalavimas pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes priskirtinas reikalavimams dėl terminuotų išmokų ar davinių, todėl ieškinio suma šiems reikalavimams skaičiuotina taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškinio suma bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, skaičiuojamą ne daugiau kaip už trejus metus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas ieškovės reikalavimas priteisti 27,30 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 902,12 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d. ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 31 d., penktasis ieškinio reikalavimas) gali būti išreikštas konkrečia suma, todėl šiuo atveju ieškinio suma nustatytina pagal išieškomą sumą pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o ne pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Įvertinus tai, kad minėtu reikalavimu siekiama prisiteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y. už 468 dienas, todėl ieškinio suma sudaro 315,29 Eur (902,12 Eur × 27,30 proc. metinės palūkanos/365 dienų = 246,28 Eur, už dieną 0,67 Eur, 0,67 Eur × 103 d = 69,01 Eur + 246,28 Eur). Dėl to už šį reikalavimą mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis (ieškinį paduodant per elektroninių paslaugų portalą, CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netinkamą teisės normą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą), tačiau iš esmės žyminio mokesčio dydį už penktąjį ieškinio reikalavimą apskaičiavo tinkamai (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
14. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šeštasis ieškinio reikalavimas pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes priskirtinas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių, todėl ieškinio suma šiems reikalavimams skaičiuotina taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškinio suma bylose dėl neterminuotų išmokų ar davinių nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, skaičiuojamą ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, už ieškovės reikalavimą priteisti 27,30 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos suma sudaro 738 Eur (902,12 Eur × 27,30 procentai × 3 m). Dėl to už šį reikalavimą mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis (ieškinį paduodant per elektroninių paslaugų portalą, CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai apskaičiavo trūkstamą už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dalį ir pagrįstai nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
15. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio penktasis ir šeštasis reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo išreikšti procentine išraiška yra savarankiški materialiniai reikalavimai, už kuriuos turi būti sumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2021 m. vasario 8 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ terminą iki 2021 m. vasario 8 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.