Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje atstovei Eglei Koskutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje, atstovaujančio nepilnametės L. D. interesus, ieškinį atsakovui V. D., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovė Eglė Koskutė teismo posėdžio metu ieškinio patikslintus reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti, nurodydama tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad mergaitė niekada nėra mačiusi tėvo, nėra su juo susitikusi, tik pati mergaitė savo iniciatyva po mamos mirties, 2018 m. pradžioje, susirado tėvo telefono numerį ir su juo bendravo keletą kartų, Tačiau ir telefoninis bendravimas 2018 m. gegužės mėnesį nutrūko, nes nebeturi apie ką kalbėtis, tėvas mergaitės niekada neklausia, kaip ji laikosi, gyvena ir pan., tėvas nuolat pasakoja tik apie save, nurodydamas, kad daug dirba, neturi savo būsto, jos pasiimti negali. Atsakovas net su ieškovu bendravo tik raštu, niekada nebuvo atvykęs, nepageidavo susitikimų su dukra. Dėl išlaikymo vaikui padidinimo nurodė, kad, nors atsakovas moka teismo sprendimu priteistą išlaikymą į mergaitės asmeninę sąskaitą, tačiau, mergaitei paaugus, nuo 2009 m. iš esmės pasikeitė jos poreikiai: lanko mokyklą, reikalingos papildomos lėšos ne tik aprangai, bet ir būreliams, laisvalaikiui. Be to, ieškovas skatina mergaitę bendrauti su seserimi, kuri gyvena Panevėžyje, todėl reikalingos papildomos lėšos nuvykti pas seserį. Kadangi atsakovas nepateikė savo nuomonės ar prieštaravimų nei dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nei dėl išlaikymo vaikui padidinimo, todėl namo, kad atsakovas su ieškiniu sutinka.

Atsakovas V. D. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas V. D. nei į parengiamąjį teismo posėdį, nei į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui jokių prieštaravimų ieškiniui, neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, jis nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, todėl civilinė byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant, kadangi apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką jai buvo pranešta asmeniškai įteikus teismo šaukimą (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12, 13, 31 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008, 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ieškovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas V. D. yra nepilnametės L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Mergaitės motina M. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš 2009 m. liepos 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad vaiko tėvai išsituokė, šalių dukters L. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. D., iš tėvo V. D. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 400 litų kas mėnesį nuo 2009-03-19 iki jos pilnametystės. Atsakovas nuo 2008 metų, kai paliko šeimą, dukters L. D. neaugino, ja nesirūpino, o mirus vaiko motinai, likusiai be tėvų globos nepilnametei L. D. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AS-183 nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo nustatyta laikinoji globa A. A. šeimoje, o Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AS-234 A. A. atleidus nuo globėjos pareigų, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. AS-235 L. D. laikinąją globėja paskirta S. K.. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. AS-120 L. D. laikinuoju globėju paskirtas Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centras.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad atsakovas V. D. įstatyme įtvirtintų tėvo pareigų savo dukrai L. D. nevykdo, t.y. jos neaugina, visiškai nesirūpina savo vaiko priežiūra, sveikata, auklėjimu, vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiui vaikui, neprisiima atsakomybės už savo vaiką. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas su dukra nebendrauja nuo 2008 metų, tik mergaitės iniciatyva 2018 metų pradžioje atsakovo ir dukters bendravimas buvo atsinaujinęs, tačiau tik telefonu ir tik trumpą laiką, t.y. anot mergaitės,- 10 kartų, iki 2018 m. gegužės mėnesio. Vaiko bendravimas su tėvu nutrūko, nes mergaitei nepavyko užmegzti kontakto su tėvu, jis net dukters prašomas susitikti, su ja nesusitiko, ja nesidomėjo. Ieškovės pastangų bendrauti ir bendradarbiauti, padėti susitikti su dukra ir pan., nepriima. Ta aplinkybė, kad moka teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukrai, neeliminuoja visumos nustatytų aplinkybių, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai, nesirūpina ja, o byloje esančios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovas jokių pastangų keisti esamos situacijos nerodo. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati mergaitė, būdama 13 metų amžiaus, teikdama paaiškinimą ieškovei, išreiškė gana kategorišką nuomonę, atsisakydama toliau bendrauti su tėvu, kuris pats nerodo jokios iniciatyvos ir akivaizdžiai nesidomi dukra. Dar daugiau, - aukščiau paminėti ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys atsakovo veiksmai, bei net kelis kartus (2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. birželio 26 d.) ieškovei pateikti pareiškimai dėl dukters L. D. atsisakymo, nesidomėjimas byla, jokių pastangų nerodymas keisti savo elgesį, teismo nuomone, yra šiuo atveju ypač reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl tėvo valdžios apribojimo pagrindo buvimo, o kartu vertintina kaip atsakovo atsisakymas rūpintis vaiku.

Taigi, visų bylos aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui V. D. neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters L. D. atžvilgiu, nes atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai, visiškai nesirūpina dukra ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl ieškovės reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo V. D. dukters L. D. atžvilgiu tenkintinas visiškai.

Atsakovui išaiškintinos tėvo valdžios apribojimo teisinės pasekmės (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.181 ir 3.182 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos CK 3.183 straipsnio 4 dalyje bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. AS-120-(3.3.) L. D. laikinuoju globėju paskirtas Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centras, vaiko globos vieta – kartu su budinčia globėja. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti L. D. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Trečiasis asmuo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras su ieškiniu sutinka. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir L. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos įsiteisėjimo nustatytina su jos laikinuoju globėju.

Minėto Lietuvos Respublikos CK 3.183 straipsnio 4 dalyje bei CPK 407 straipsnyje inter alia nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

Išlaikymas nepilnametei L. D. iš atsakovo priteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimu. Ieškovė prašė šį sprendimą dalyje dėl nepilnametei L. D. iš atsakovo V. D. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 400 litų (kas atitinka 115,85 Eur) nuo 2009 m. kovo 19 d. iki jos pilnametystės pakeisti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 140 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise prašė paskirti asmens Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centrą. Taigi, ieškovė prašė pakeisti išlaikymą ir jį padidinti nuo 115,85 Eur iki 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir šį ir reikalavimą reiškė padidėjusių mergaitės poreikių pagrindu. Atsakovas jokios nuomonės ar prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktas). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktas ir jame nurodyta praktika); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Taigi, tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas). Minėtas CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Teismo pareiga yra atsižvelgti būtent į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, jokių duomenų apie kitus išlaikytinius nėra. Jis yra pakankamai jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą ar duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnametės dukters poreikiams patenkinti.

Vertinant ieškovės atstovės argumentus dėl nepilnametės L. D. poreikių padidėjimo, teismas neturi pagrindo nesutikti su aplinkybe, jog vaiko poreikiai po to, kai 5 metų L. D. 2009 m. liepos 28 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas, yra pasikeitę, nes, vaikui augant, jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi ir pan. taip pat su amžiumi didėja. Be to, mergaitė jau lanko mokyklą, todėl ir ugdymo poreikiai yra išaugę. Teismas taip pat pažymi, jog vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija šalyje, kuri sąlygojo net maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Taigi, išaugusių poreikių faktas šiuo atveju nepaneigtas, o, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Minėta, jog atsakovas jokių prieštaravimų dėl išlaikymo dukrai padidinimo nepareiškė, o visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, sprendžia, jog vaiko išlaikymui per mėnesį nepakanka 115,85 Eur (400 Lt) teismo sprendimu priteisto ir atsakovo mokamo dukrai išlaikymo. Ieškovės prašoma kas mėnesį atsakovo mokėtina išlaikymo dukrai suma – 140 Eur, teismo vertinimu, pripažintina būtina, realia ir proporcinga, atsižvelgiant į mergaitės amžių ir padidėjusius poreikius bei užtikrins būtinųjų sąlygų sudarymą mergaitės vystymuisi. Todėl yra pagrindas ieškinį ir šioje dalyje tenkinti bei pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimu nepilnametei L. D. iš atsakovo V. D. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. liepos 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnio 1-2 dalys, 3.208 straipsniai).

Iš atsakovo V. D. dukrai L. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centras (CK 3.202 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. D., t. y. iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), bei 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas) žyminis mokestis už išlaikymo už išlaikymo vaikui dydžio pakeitimą. Be to, iš atsakovo V. D. taip pat priteistinos 4,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 265, 268, 270 - 271, 282, 406 - 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo L. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos laikinuoju globėju.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimu iš atsakovo V. D. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai L. D. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 400 litų nuo 2009 m. kovo 19 d. iki jos pilnametystės ir priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. liepos 17 d. - iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos L. D. nustatymo įsiteisėjimo, paskirti Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centrą iš atsakovo priteisto L. D. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 94,80 eurų (devyniasdešimt keturis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atsakovui V. D. išaiškinti tėvų valdžios apribojimo teisines pasekmes, kad tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, kad išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygas, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti pakeistas terminuotu arba vaiko atskyrimu nuo tėvų, kad tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis), kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (ar vienas iš jų), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nepilnametei L. D. nustatymo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.