Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. e2S-391-933/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e2S-391-933/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01458-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Irmantas Šulcas (pirm.)
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-391-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01458-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6188-466/2020 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų. Suinteresuoti asmenys antstolis M. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. skunde dėl antstolio M. D. veiksmų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 iki bus baigtas skundo ir ginčo nagrinėjimas.

1.1. Nurodė, kad 2020-01-11 gavo antstolio M. D. 2020-01-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-28-892, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-28-893, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-28-894. Pareiškėjas su minėtais antstolio procesiniais dokumentais nesutinka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-32365-854/2019 iš dalies patenkino pareiškėjo A. C. skundą ir panaikino antstolio M. D. 2019-08-09 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14020 vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 ir 2019-08-09 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14023 vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130 bei įpareigojo antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas.

1.2. Antstolis neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties po jos įsiteisėjimo, t. y. neperskaičiavo vykdymo išlaidų. Kadangi antstolio priimti procesiniai dokumentai nepagrįsti, todėl yra pagrindas sustabdyti vykdomąsias bylas, kadangi būtų išvengta nuostolių. Antstolis gali nepagrįstai priverstinai nurašyti ne tik pinigines lėšas ir apskaičiuoti neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir taikyti areštą turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-22 nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

2.1. Teismas nustatė, kad į klausimą, ar pareiškėjo skundas pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareiškėjo pareikšto skundo vertinimas. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis M. D. nepagrįstai priėmė 2020-01-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-28-892, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-28-893, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-28-894. Teismo preliminariu vertinimu, antstolis M. D. priimdamas aptartus dokumentus atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nurodytus motyvus ir iš naujo perskaičiavo susidariusias vykdymo išlaidas. Priešingų duomenų pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.

2.2. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Nėra pagrindo teigti, kad antstolis nepagrįstai vykdytų vykdymo išlaidų išieškojimą. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611 straipsnio 2 dalį, skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti pareiškėjo interesai. Nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo (skolininko) prašymą sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Antstolis pažeidė procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismas nesuderino abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros, pažeidė pagrindinius civilinio proceso tikslus bei principus. Vykdymo veiksmų nesustabdžius gali atsirasti žalos. Pareiškėjo reikalavimas buvo pagrįstas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Pareiškėjui palankus sprendimas galėtų būti priimtas. Teismas nutartyje netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes (jų visumą). Antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nutartyje nurodytus patvarkymų panaikinimo pagrindus ir iš naujo neperskaičiavo susidariusių vykdymo išlaidų. Pareiškėjas negavo antstolio patvarkymo su perskaičiuotomis vykdymo išlaidomis. Pareiškėjas įrodė, kad teismo sprendimo vykdymas galėjo pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi nesustabdžius vykdomųjų bylų, nebus išvengta nuostolių. Antstolis galėjo priverstinai nurašyti ne tik pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų, bet ir taikyti turto areštą. Teismas turėjo pasisakyti dėl visų pareiškėjo pateiktų argumentų visumos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) A. C. prašymas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese (antstolio M. D. vykdomosiose bylose Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130) sustabdymą.

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

15. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2020-01-17 antstoliui M. D. padavė skundą dėl antstolio M. D. 2020-01-10 vykdomosiose bylose Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 priimtų patvarkymų, t. y. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-28-892, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-28-893, patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-28-894. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-01-20 gautas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio M. D. veiksmų (civilinės bylos Nr. 2YT-7470-1014/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02620-2020-3)). Pareiškėjo skundas dėl antstolio M. D. veiksmų šios nutarties priėmimo dieną neišnagrinėtas.

16. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).

17. Apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai preliminariai nepagrįsti. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-32365-854/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26096-2019-4) nutarė: i) panaikinti antstolio M. D. 2019-08-09 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14020, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129; ii) panaikinti antstolio M. D. 2019-08-09 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14023, priimtą vykdomoje byloje Nr. 0028/19/01130; iii) įpareigoti antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1921-603/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nutartis buvo palikta nepakeista. Kaip matyti iš bylos duomenų, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nutarties įsiteisėjimo antstolis M. D. vykdomosiose bylose Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 2020-01-10 priėmė naujus patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Taigi galima teigti, kad po įpareigojimo perskaičiuoti išlaidas antstolis priėmė naujus patvarkymus. Visgi, dėl konkrečiai apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžių (ne)pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys tik išnagrinėjęs ginčą iš esmės.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo pastebėjimu, jog CPK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Aptariama proceso įstatymo nuostata savo esme ir atlieka laikinosios apsaugos funkciją ex lege (liet. pagal teisę, įstatymą), t. y. iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo (ne)pagrįstumo, įstatymo pagrindu (tam nereikalingas joks papildomas antstolio patvarkymas) stabdomas vykdymo išlaidų išmokėjimas antstoliui. Tai reiškia, jog pareiškėjo skundo reikalavimai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (ne)pagrįstumo, iki kol bus išnagrinėtas ginčas, ir be teismo nutarties, kuria būtų taikytos laikinosios apsaugos priemones, laikinai yra apsaugoti įstatyminiu lygmeniu.

19. CPK 611 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtinta laikinoji apsauga rezervuota antstolio atliekamų procesinių veiksmų atžvilgiu – įstatymas uždraudžia, padavus skundą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, išmokėti vykdymo išlaidas antstoliui, tačiau nedraudžia atlikti kitų priverstinio vykdymo veiksmų. Tai reiškia, kad pareiškėjas, norėdamas sustabdyti visus antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus, turi įrodyti aplinkybes, kurios sukeltų grėsmę pareiškėjo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Aptariamu atveju net ir patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, t. y. panaikinus skundžiamus antstolio M. D. patvarkymus, toks teismo sprendimas teisinius padarinius sukeltų tik priverstinio vykdymo veiksmams, susijusiems su vykdymo išlaidų išieškojimu, o kitiems priverstinio vykdymo veiksmams teisinių padarinių neturėtų. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad aptariamu atveju grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas iš esmės skundžia antstolio M. D. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, todėl visų vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 sustabdymas būtų nei racionalus, nei galimas pagal įstatymą. Negalima taikyti laikinosios apsaugos tokiems reikalavimams užtikrinti, kurie nėra reiškiami ir (ar) vykdymo procesui (ir ypač antstoliui, kurio veiksmai skundžiami) nesukelia konkrečių teisinių padarinių.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nepakankami spręsti, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, pareiškėjui atsiras nuostoliai ar pareiškėjas patirs žalos. Pati priverstinio vykdymo esmė suponuoja tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, neišvengiamai patirs neigiamų turtinių padarinių ir kitų nepatogumų. Be to, net jeigu pareiškėjas ir patirtų nepagrįstų (nepateisinamų) turtinių padarinių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra grėsmės, kad antstolis negalėtų pareiškėjui atlyginti turtinius praradimus.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (pvz., susiję su Lietuvos Respublikos Seimo 2019-06-26 išvada; Europos Sąjungos direktyvų (ne)perkėlimu į nacionalinę teisę; kitų įsiteisėjusių pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu priimtų sprendimų kritikavimas; išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos raštų komentavimas, nesutikimas su priteistomis sumomis, ginčui neaktualių teisės aktų komentarai ir t. t.) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

22. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas