- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1921-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26096-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Mindaugas Dabkus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriuo prašo: vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-28-14021, 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-28-14019, 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-28-14020; vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130 panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-28-14024, 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-28-14022, 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-28-14023; užbaigti vykdomąsias bylas.
2. Nurodė, kad vykdomieji raštai, kuriuos vykdo antstolis, išduoti galimai neteisėtų nutarčių pagrindu. Nutartimis galimai neteisėtai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas kreipėsi į Seimą su klausimais, susijusiais su išnagrinėtomis bylomis, į Europos bendrijų komisiją su prašymu dėl bendrijos teisės aktų priėmimo ir laikymosi. Taip pat nurodė, kad raginime nustatytas 10 dienų terminas įvykdyti sprendimus yra neproporcingas ir nesąžiningas, nes nustato pareiškėjui daugiau nei 2 kartus mažesnį terminą nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 ir 512 straipsnių nuostatas nustatytas terminas jam pateikti skundą. Skunde taip pat nurodyta, kad būtinosios vykdymo išlaidos yra nepagrįstos bei nedetalizuotos, o pašto išlaidos yra neteisėtos. Pažymėjo, kad pašto išlaidos buvo nebūtinos, nes pareiškėjas dokumentus galėjo gauti internetu, be to, antstolis tuos pačius dokumentus nepagrįstai išsiuntė du kartus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolio Mindaugo Dapkaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14020, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129, ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14023, priimtą vykdomoje byloje Nr. 0028/19/01130, ir įpareigojo antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Likusioje dalyje skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. liepos 18 d. pateikė, o antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus ir pradėti vykdymo veiksmus, 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymais vykdomuosius raštus priėmė vykdyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad vykdomųjų raštų pateikimo antstoliui metu būtų egzistavusios CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti būtų negalimas. Įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi, todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo juos vykdyti.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, raginimuose nurodytas 10 dienų terminas įvykdyti sprendimą yra per trumpas, nes pateikti skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas turi 20 dienų terminą. Pagal CPK 659 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Vykdomuosiuose raštuose nebuvo nurodyti jų įvykdymo terminai, todėl antstolis raginimuose pagrįstai nustatė įstatymo nustatytą 10 dienų terminą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktą būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. Vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130 vykdomas 1512,92 Eur skolos išieškojimas, todėl būtinos vykdymo išlaidos sudaro 48 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 dėl 1001,80 Eur skolos išieškojimo būtinos vykdymo išlaidos sudaro 36 Eur. Tuo tarpu patvarkymuose dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nurodytos būtinosios vykdymo išlaidos viršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius. Patvarkymuose antstolis nurodė, kad būtinosios vykdymo išlaidos yra indeksuojamos. Skirtumas sumų už būtinąsias vykdymo išlaidas, nurodytų patvarkymuose, nuo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų būtinų vykdymo išlaidų sumų yra tokio dydžio, kad negali būti paaiškinamas vien tik indeksavimu.
7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, skundžiamus patvarkymus turėjo siųsti skolininkui jo elektroninio pašto adresu. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad šioje vykdymo stadijoje skolininkas būtų teikęs antstoliui prašymą dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Antstolis vykdomosiose bylose paskaičiavo 0,85 Eur banko mokestį. Vykdomosiose bylose duomenų apie tai, kad būtų atlikti banko pavedimai, nėra, todėl teismas sprendė, kad šioje vykdymo proceso stadijoje banko mokestis paskaičiuotas nepagrįstai.
8. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, pažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, todėl tokius antstolio veiksmus pripažino neteisėtais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas yra kreipęsis į Seimą bei Europos Komisiją su klausimais, kurie turėtų įtaką priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl antstolis neturėjo priimti pateiktų vykdomųjų dokumentų vykdymui.
9.2. Raginime nustatytas terminas įvykdyti vykdomuosius dokumentus dvigubai trumpesnis už terminą per kurį galima skųsti antstolio atliktus procesinius veiksmus, antstolis privalėjo nustatyti ilgesnis terminą vykdomiesiems dokumentams įvykdyti.
9.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad antstolis skundžiamus patvarkymus turėjo siųsti skolininkui jo elektroninio pašto adresu.
9.4. Ypatingos teisenos bylose teismas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos esminės bylos aplinkybės, t. y. teismas turėjo būti aktyvus, tačiau to teismas nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 338 straipsnis).
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-28-14019 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 dėl 1001,80 Eur (3459 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. C. valstybės naudai. 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-28-14020 antstolis paskaičiavo 42,87 Eur vykdymo išlaidų. 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimu Nr. S-19-28-14021 antstolis paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1001,80 Eur skolą ir 42,87 Eur vykdymo išlaidas. Antstolis 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-28-14022 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 dėl 1512,92 Eur (5223,8 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. C. valstybės naudai. Patvarkymu Nr. S-19-28-14023 antstolis paskaičiavo 56,22 Eur vykdymo išlaidų. 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimu Nr. S-19-28-14024 skolininkas paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1512,92 Eur skolą ir 56,22 Eur vykdymo išlaidas.
12. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
13. Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų Civilinio proceso kodekso numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai (Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).
14. Atskiruoju skundu apeliantas teigia, jog antstolis negalėjo priimti vykdymui jam pateiktų vykdomųjų dokumentų, nes apeliantas yra kreipęsis į Europos Komisiją bei Lietuvos Respublikos Seimą su klausimais, kurie turėtų įtakos priimtų procesinių sprendimų teisėtumui. CPK 651 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kliūtys antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė, jog nagrinėjamoje byloje antstoliui nebuvo jokių kliūčių priimti pateiktą vykdomąjį dokumentą. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, jog kliūtis vykdomojo dokumento vykdymui yra skolininko kreipimaisi į Lietuvos Respublikos Seimą ar Europos Komisiją jam aktualiais klausimais. Apeliantas nurodo, jog minėtų institucijų atsakymai turėtų įtakos priimtų procesinių sprendimų teisėtumui, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokias dėstomas aplinkybes, apeliantas į bylą nepateikė. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo kliūčių antstoliui priimti vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus.
15. CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, tai antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Įstatyme imperatyviai nurodyta, koks terminas turi būti nustatytas raginime įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl apelianto argumentai dėl raginimuose nustatyto termino atmestini kaip nepagrįsti.
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstolis pagrįstai jam procesinius dokumentus siuntė paštu, visais antstoliui žinomais adresais. Apelianto teigimu, antstolis procesinius dokumentus apeliantui turėjo siųsti elektroniniu paštu ar naudodamasis kitomis elektroninio ryšio priemonėmis (Antstolių informacine sistema, Elektroninių paslaugų portalu). Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Apeliantas antstoliui nebuvo pateikęs prašymo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl antstolis tinkamai atliko pareigą informuoti skolininką apie vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus bei atliktus procesinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog antstolis du kartus jam siuntė tuos pačius procesinius dokumentus. Byloje nustatyta, jog antstolis procesinius dokumentus apeliantui bandė įteikti visais jam žinomais adresais. Todėl apelianto teiginiai, jog procesiniai dokumentai buvo siųsti jam du kartus, taip didinant vykdymo išlaidas, yra nepagrįsti.
17. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl antstolio veiksmų, privalėjo būti aktyvus. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad šios teisenos bylose galioja tardomojo proceso principas, pagal kurį teismas konkrečiu atveju ex officio privalo imtis priemonių materialiajai tiesai nustatyti, t. y. patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Kartu pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese gali būti įgyvendinamas tiek, kiek leidžiama įstatymo. Teismas negali tapti pareiškėjo atstovu, advokatu ir suformuluoti už jį pareiškimo dalyką ar pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė esmines skundo dėl antstolio veiksmų aplinkybes, išsamiai išanalizavo visus skundo argumentus ir dėl jų pasisakė skundžiamoje nutartyje. Kaip nurodyta, net ir esant aktyviam teismo vaidmeniui procese, jis negali už pareiškėją formuluoti prašymo dalyko ar pagrindo. Viena tai, jog apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, nėra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei priimta nutartis yra neteisėta.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.