- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-861-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00733-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- R. Š., G. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties, kuria teismas spręsdamas ieškovės I. Š. ieškinio atsakovams R. Š. ir G. Š. dėl santuokos nutraukimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius priėmimo klausimą, nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir ieškinį su priedais grąžinti procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti I. Š. ir R. Š., Klaipėdos m. sav. administracijos (duomenys neskelbtini) CMS sudarytą santuoką, įrašo (duomenys neskelbtini) dėl R. Š. kaltės ir nustatyti, kad pavardės po santuokos nutraukimo būtų sekančios: ieškovės - Š. o atsakovo – Š. 2) nustatyti nepilnamečio vaiko H. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko mama I. Š., ir nustatyti atsakovui R. Š. bendravimo su vaiku H. Š. tvarką: R. Š. su nepilnamečiu vaiku H. Š. turi teisę bendrauti ne mažiau, kaip dvi darbo dienas per savaitę, kas antrą savaitgalį, ne mažiau, kaip pusę vaiko atostogų laikotarpio ir kitomis dienomis vaikui sutikus, jei bendravimas šiais laikotarpiais neprieštaraus vaiko interesams, atsižvelgiant į H. Š. ugdymo procesą, laisvalaikį ar kitą asmeninį bei šeimos užimtumą. Apie pageidavimą pasimatyti su sūnumi R. Š. privalo informuoti vaiko mamą I. Š. iš anksto ir ne vėliau, kaip prieš 24 valandas; 3) priteisti iš atsakovo R. Š., vaiko H. Š. išlaikymą - 300,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą I. Š.; 4) pripažinti buto, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje 73/100 dalies pirkėju nurodyta G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) apsimestine ir nustatyti, kad pagal buto pirkimo - pardavimo sutartį viso buto pirkėju bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra tik R. Š. ir I. Š.; 5) padalinti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę: ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); atsakovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 6) priteisti ieškovės I. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams R. Š. ir G. Š. dėl santuokos nutraukimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškinį su priedais procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui bei grąžinti ieškovei I. Š. 200,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei išaiškinta, kad, pateikiant atskirąjį skundą, ieškovė kartu turi pateikti ieškinio ir jo priedų originalus.
3. Teismas nustatė, jog 2019 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovei nustatytas7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, nutartis ieškovei įteikta 2019 m. vasario 12 d. 2019 m. vasario 14 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, papildomi rašytiniai įrodymai. 2019 m. vasario 20 d. teisme gautas prašymas prijungti papildomus įrodymus apie šeimos gautas pajamas nuo 2012 m.
4. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė visų teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė naujas aplinkybes (dėl atsakovo vykdytų sandorių ir kt.), tačiau nepaaiškina, ką šiomis aplinkybėmis įrodinės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė, ne šalina teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi nustatytus trūkumus, t.y. tikslina ieškinio dalyką ir pagrindą, o teikia patikslintą ieškinį su trūkumais.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė I. Š. (toliau – apeliantė) prašo nušalinti teisėją D. Žukauskienę civilinėje byloje Nr.e2-2562-328/2019; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- išspręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą arba šį klausimą perduoti išspręsti pirmos instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismo nutartis yra neteisėta, užkirto kelią į teisminę pažeistų teisių gynybą, daro žalą asmeniui besikreipiančiam teisminės gynybos ir teisingumui. Teisėja D. Žukauskienė veikė ultra vires, nes teisėjos reikalavimai nenumatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) įstatyme, todėl teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis yra naikintina, o teisėja nušalintina nuo bylos. Nurodo, jog pašalino visus nutartyje nurodytus trūkumus ir įvykdė nurodytus reikalavimus.
7.2. Teismo reikalavimas teikiant ieškinį pateikti visus be išimties įrodymus ir net tuos, kurių ieškovė toje proceso stadijoje dar nėra gavusi, yra neteisėtas, užkertantis kelią į teisminę pažeistų teisių gynybą.
7.3. Teismo reikalavimas prie atskirojo skundo elektroninėje byloje pridėti originalius dokumentus, kurių ieškovė net neturi yra neteisėtas ir neįgyvendinamas.
Šalies argumentai
7.4. Apeliantė nesutinka su teismo nutartyje nurodytu motyvu, jog patikslintame ieškinyje nepateikė įrodymų apie žalą šeimos biudžetui. Padaryta žala išsamiai aprašyta patikslintame ieškinyje. Taip pat, kad pateikė naujas aplinkybes dėl atsakovo sandorių, tačiau nepaaiškino ką tomis aplinkybėmis įrodinės. Apeliantė nurodytomis aplinkybėmis įrodinėja faktinėje šeimoje įgyto turto rūšis, kiekį, kainą, įgijimo laiką.
Atsiliepimas
7.5. Teismas nurodė, kad jinai nepaaiškina, kaip apskaičiavo nuostolių sumą, tačiau patikslinto ieškinio 3, 8, 10 puslapiuose, nuostolio ir kompensacijos suma yra išsamiai ir aiškiai apskaičiuota.
7.6. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė įrodymais vaiko poreikių, nors nurodė, kad vaiko poreikius įrodinės rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovas neprivalo pateikti visų įrodymų, kuriais įrodinės savo reikalavimus.
7.7. Teismas nurodydamas, kad ieškovė ieškinyje įvardina asmenis, neįtrauktus byloje, nepaaiškino, kokie tai asmenys ir kodėl jie turi būti įtraukti į bylą, ir tokio pobūdžio reikalavimą nurodo, kaip trūkumą, kurio net nebuvo pradiniame ieškinyje.
7.8. Teismas spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nenaudojo trūkumų šalinimo instituto, o iš karto patikslinto ieškinio nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir ieškinį su priedais grąžinti procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
11. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su vaiko mama, nustatyti atsakovui bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, pripažinti buto, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį apsimestine ir nustatyti, kad pagal buto pirkimo - pardavimo sutartį viso buto pirkėju bendros jungtinės nuosavybės teise yra tik R. Š. ir I. Š., padalinti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė apeliantei 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartyje kaip trūkumai buvo nurodyta, kad ieškovė nurodydama faktines aplinkybes (šeimos biudžetui padaryta žala, sutuoktiniai pardavinėja šalių sodybą, iki santuokos sudarymo įgijo nekilnojamojo turto ir kt.) jų nepagrindžia civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonės; ieškovė nurodydama, jog iki santuokos sudarymo su atsakovu įgijo nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, kuris pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, tačiau savarankiško reikalavimo nereiškia, nedetalizuoja, koks konkrečiai turtas turėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, nenurodė, kuo šią aplinkybę įrodinės; ieškovė reikšdama reikalavimą nutraukti šalių santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nepaaiškina kokiomis civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonės šį reikalavimą įrodinės; ieškovė prašydama pripažinti buto unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje 73/100 dalies pirkėju nurodyta G. Š. apsimestine ir nustatyti, kad pagal buto pirkimo - pardavimo sutartį viso buto pirkėju bendros jungtinės nuosavybės teise yra tik R. Š. ir I. Š., po santuokos nutraukimo šį turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau iš ieškinio turinio nėra aišku, kuo ieškovė įrodinės sandorį esant apsimestinį; ieškovė nurodydama, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė neturtinės žalos masto, reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo nereiškė, įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą neteikė; ieškovės nurodyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 600,00 Eur suma, tačiau šis ieškovės reikalavimas nedetalizuotas, nepateikta duomenų, iš ko susideda nurodoma išlaidų vaiko poreikiams tenkinti suma, nepateikta duomenų, ar nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių ir/ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga ieškovės nurodoma suma, nepateikta duomenų, ar atsakovas teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą, ar šios prievolės nevykdo; ieškovė reiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau kaip apskaičiuoja ir nurodo dalintino turto vertę nepaaiškino, aplinkybių, kodėl ieškinio suma įvardijama 79 036,00 Eur suma nenurodė.
14. 2019 m. vasario 14 d. ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį. 2019 m. vasario 20 d. teisme gautas prašymas prijungti papildomus įrodymus apie nuo 2012 m. šeimos gautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė visų teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino ir nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad be 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų, iš pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė reiškia naujus reikalavimus, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti kompensaciją, nurodė, jog dėl atsakovo atliktų sandorių patirti nuostoliai, tačiau nepaaiškino, kaip šią nuostolių sumą apskaičiavo. Ieškovė patikslintame ieškinyje, šalindama nustatytus trūkumus dėl reikalavimo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti periodines išmokas, nurodė, kaip apskaičiavo vaiko išlaikymui skirtas lėšas, tačiau aplinkybių dėl vaiko specialiųjų poreikių nepagrindė, nors ir nurodė, jog šią aplinkybę grįs rašytiniais įrodymais, ieškovė procesiniame dokumente (4 puslapis) įvardijo asmenis, neįtrauktus byloje dalyvaujančiais asmenimis. Pažymėjo, jog bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodė, kad teismo reikalavimas teikiant ieškinį pateikti visus be išimties įrodymus ir net tuos, kurių šalis toje proceso stadijoje dar net nėra gavusi, yra aiškiai neteisėtas, užkertantis kelią į teisminę pažeistų teisių gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas/nepagrįstumas nesvarstomas, dėl to pasisakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
17. Pažymėtina, kad teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1dalis). Tačiau vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, šiuo atveju – ieškiniui priimti – įvertintini keli aspektai: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 dalis); 3) ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; 4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo nustatytu terminu patikslino ieškinį, kuriame patikslintas ieškinio pagrindas ir dalykas, teismui pateikti papildomi įrodymai iš VĮ Registrų centro. Ieškovė nurodė, jog šiais teismui pateiktais dokumentais įrodinės galimai padarytą žalą šeimos biudžetui, bei faktiškai šeimos turėtą turtą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalių faktinę santuoką ir santuokos nutraukimą esant atsakovo kaltei, įrodinės liudytojų parodymais. Dėl reikalaujamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui nurodė, iš ko susideda prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis. Dėl sandorio ginčijimo santuokos nutraukimo byloje, patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė sandorį esant apsimestiniu įrodinės jau pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovė pateikė paaiškinimus.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
20. Įvertinus aukščiau aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė visų 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad iš ieškovės pateikto dokumento procesinio turinio darytina prielaida, jog ieškovė ketina tikslinti informaciją apie dalintiną turtą, duomenis teikia nekoncentruotai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 377 straipsnis numato, jog iki šeimos bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.
22. Apeliantė atskirajame skunde pažymėjo, kad teismas nurodydamas, kad ieškovė ieškinyje įvardina asmenis, neįtrauktus byloje, nepaaiškino, kokie tai asmenys ir kodėl jie turi būti įtraukti į bylą, ir tokio pobūdžio reikalavimą nurodo, kaip trūkumą, kurio net nebuvo pradiniame ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė procesiniame dokumente (4 puslapis) įvardija asmenis, neįtrauktus byloje dalyvaujančiais asmenimis ir nurodęs tai kaip trūkumą, privalėjo įvardinti šiuos asmenis.
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog teismo pareikštas reikalavimas prie atskirojo skundo elektroninėje byloje pridėti originalius dokumentus, kurių ieškovė net neturi yra aiškiai neteisėtas ir neįgyvendinamas. Pažymėjo, kad atskirųjų skundų elektroninėse bylose nagrinėjimo taisyklės ir apeliacinio proceso bendrieji reikalavimai nenumato, kad prie atskirojo skundo turi būti pridedamas papildomai ir procesinio dokumento su įrodymais popierinis variantas (originalas). Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismui yra pateiktas santuokos liudijimo originalas ir kitų įrodymų kopijos, nes originalai saugomi institucijose.
25. Byloje nustatyta, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodyta, kad ieškovei pateikiant atskirąjį skundą, ieškovė kartu turi pateikti ieškinio ir jo priedų originalus.
26. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju - visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, - tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.
27. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, kurioje apeliantė pateikė atskirąjį skundą, pirmojoje instancijoje buvo vedama elektronine forma, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas, pateikiant atskirąjį skundą kartu pateikti ieškinio ir jo priedų originalus, prieštarauja CPK 113 straipsnyje numatytai procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis pateikimo tvarkai.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, laikydamas jį nepaduodu ir grąžindamas padavusiam asmeniui, tokiu būdu nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė (CPK 5 straipsnis), neužtikrino operatyvaus teismo proceso byloje.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priimta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl teisėjos nušalinimo
30. Nagrinėjamu atveju apeliantė, atskirajame skunde prašo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją D. Žukauskienę civilinėje byloje Nr.e2-2562-328/2019. Apeliantės prašymas nusišalinti teisėją nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo negali būti apeliacijos objektu, todėl šis apeliantės pareikštas prašymas dėl teisėjos D. Žukauskienės nušalinimo, turi būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka.
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.