Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB N. B. bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-09-06 pareiškėjas pateikė teismui papildomą pranešimą, kuriuo informavo teismą, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-09-01 priėmė nutartį Nr. 2S-1281-565/2017, kuriuo patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino antstolio 2016-10-24 patvarkymus. Todėl šiuo atveju antstolio veiksmai yra tęstiniai, ir antstolis areštavo iš esmės daugiau turto nei jo reikia galimiems banko reikalavimams patenkinti.

A. I. G. 2017-07-13 priėmė patvarkymą kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė šį nagrinėjimui teismui. Patvarkyme nurodė, kad CPK 628 str. 3 d. įtvirtinta, kad sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, 2017-07-03 buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, akcijos, sąskaitos bankuose. Pažymėjo, kad LR CPK 678 str. 1 d. 5 p. nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, priešingai nei nurodo skolininkas, nėra imperatyvi, kadangi ne visada areštuodamas turtą antstolis gali nustatyti jo vertę. Turto arešto akte nurodyta, kad areštuoto turto rinkos vertė bus nustatyta CPK 681 str. tvarka, tokiu būdu šiuo atveju areštuoto turto įkainavimo procedūra nėra baigta. Šiuo atveju skolininkui nuosavybės teise priklausančiam turtui yra taikomi ir kitų antstolių (pirmesni) areštai. Dalis turto (tame tarpe ir akcijos) yra įkeistos. Visi vykdymo veiksmai šioje vykdomojoje byloje yra sustabdyti, tad kol byla nėra išnagrinėta kasacine tvarka, todėl nėra galimybės išspręsti klausimus dėl galimybės realizuoti areštuotą turtą ir ekspertizės skyrimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad skolininkas turi nemažai kitų taikomų pirmesnių kitų antstolių areštų ir apribojimų, nėra pagrindo spręsti, jog turto areštuota daugiau nei būtina. Priklausomai nuo vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, bus galimas turto arešto akto koregavimas ar arešto panaikinimas, jeigu bus nustatyta, kad turto areštuota daugiau, nei būtina išieškotinai sumai padengti. Taip pat pažymėjo, jog skolininkas analogiškus teiginius dėl CPK 681 str., CPK 678 str., 675 str. pažeidimų buvo išdėstęs ir ankstesniame savo skunde dėl antstolio veiksmų, tačiau Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-02-21 nutartimi skolininko skundą atmetė. Tokiu būdu skolininko teiginiai apie antstolio veiksmų neteisėtumą ir tęstinį skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra visiškai nepagrįsti.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0008/17/00966 medžiagos nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-1767-104/2015 dėl 244 255,16 EUR pagrindinės skolos (negrąžinto kredito) ir kitų mokėjimų išieškojimo ir skolininko N. P. išieškotojo AB N. B. banko naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-21 nutartimi Nr. 3P-24/2017 sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2015-04-09 papildomo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-05-04 nutarties dalių vykdymą. 2017-07-03 antstolis I. G. priėmė turto arešto aktus Nr. B-17-8-392 ir Nr. B-17-8-393, kuriais areštavo įvairų skolininkui priklausantį turtą - nekilnojamąjį turtą, turtines teises, akcijas, sąskaitas bankuose. Dėl šių turto areštų aktų skolininkas 2017-07-05 pateikė antstoliui skundą. Antstolis 2017-07-13 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė nagrinėjimui teismui.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.

LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t.y. turi būti taikomi proporcingumo ir interesų derinimo principai.

Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad antstolis I. G., surašydamas ginčijamus turto arešto aktus, neįkainavo areštuoto turto ir tokiu būdu pažeidė CPK 678 str. ir CPK 681 str. normų nuostatas, taip pat areštavo daugiau turto nei jo reiktų banko interesams patenkinti, taip pat atliko daugybę kitų vykdymo proceso pažeidimų (neteisėtai atnaujino baigtą vykdomąją bylą, pažeidė skunde paminėtas dvi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, pažeidė CPK 679 str. nustatytą turto aprašo įteikimo tvarką, priėmė nemotyvuotus patvarkymus).

Pažymėtina, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir iš pačio pareiškėjo pateikto 2017-09-06 pranešimo teismui, pareiškėjas N. P. jau ne pirmą teikia skundus dėl antstolio veiksmų. Iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-02-21 nutarties Nr. 2YT-10263-728/2017 turinio matyti, jog skolininkas skundė antstolio I. G. veiksmus kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02365, jog šis 2016-10-24 patvarkymu Nr. S1-15932 neteisėtai atnaujino minėtą vykdomąją bylą bei atliko kitus vykdymo veiksmus. Šis skundas 2017-02-21 apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017-09-01 nutartimi Nr. 2S-1281-565/2017 jį patenkino, panaikindamas antstolio I. G. 2016 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. S1-15932 atnaujinti vykdomąją bylą Nr.0008/12/02365, 2016 m. spalio 26 d. Turto aprašą ir 2016 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S1-16031. Teismas minėtoje byloje konstatavo, jog antstolis savarankiškai atnaujinęs bylą, pažeidė antstolio veiklos teisėtumo principą, viršijo jam suteiktus įgalinimus ir skundžiamu 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją, neturėdamas teisinio pagrindo.

Sprendžiant dėl šio pareiškėjo (skolininko) naujo skundo argumentų, jau kitoje to paties antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966, tai pažymėtina, kad ši vykdomoji byla pradėta visai kito vykdomojo rašto (2017-05-17 Nr. 2-1767-104/2015) pagrindu, todėl šioje byloje nėra tęstinių antstolio neteisėtų veiksmų, kaip tai nurodė pareiškėjas 2017-09-06 pranešime teismui, t.y. šiuo atveju yra visai kita vykdomoji byla, visai kitas vykdomasis raštas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde skundžia antstolio veiksmus, jog šis 2017-07-03 priėmęs ginčijamus turto arešto aktus, neįkainavo turto ir tokiu būdu pažeidė CPK 678 str., 681 str. bei areštavo daugiau turto nei jo reikėtų išieškotojo interesams patenkinti, be to šiuos veiksmus atliko, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo sustabdęs vykdymo veiksmus.

Tai CPK 628 str. 3 d. numato, jog sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Šiuo atveju antstolis patvarkyme būtent nurodo, kad vadovavosi būtent minėtomis CPK normomis. Todėl šiuo atveju antstolis turėjo teisę priimti šiuos aktus net ir esant sustabdytai vykdomajai bylai, jeigu to reikėjo, siekiant užtikrinti vykdomą vykdomąjį dokumentą, kuris dar nėra pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015 išaiškino, jog antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Netaikius šio arešto iš esmės visiškai nebūtų užtikrinti išieškotojo pagal ginčo vykdomąjį dokumentą interesai, nors kaip matyti iš išieškotojo pateiktų duomenų, skolininkas N. P. yra linkęs turtą perleisti giminaičiams (dėl to jau yra ginčas Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-1834-603/2017).

CPK 681 str. nustatytas reikalavimas antstoliui, areštuojant skolininko turtą, jį įkainoti rinkos kainomis. Taigi, areštuodamas turtą, kurio pats antstolis įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus atliekama ekspertizė, ką nagrinėjamu atveju antstolis ginčijamuose 2017-07-03 Turto arešto aktuose ir nurodė, jog turto vertė bus nustatoma CPK 681 str. tvarka (t.y. turto įkainojimo procedūra 2017-07-03 aprašius turtą nebuvo baigta). Tokiu atveju CPK 681 str. 1 d. nurodyta įkainojimo procedūra aprašius turtą neatliekama, o areštuojamo turto verte būtų laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai ir objektyviai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę.

CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1 d., 2 d.); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju antstolis nurodo, jog tiksliai negali įvertinti skolininko areštuoto turto, nes šis turtas jau areštuotas ir kitų antstolių, kurie buvo pirmesni, todėl tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus – areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kurį šį turtą areštavo pirmas. Be to dalis areštuoto turto (tame tarpe ir akcijos) yra įkeistas, todėl būtina atlikti ekspertizę siekiant nustatyti objektyvias areštuoto turto vertes tam kad užtikrinti vykdomąjį dokumentą, tačiau kol vykdomoji byla nėra išnagrinėta kasacine tvarka, sustabdyti antstolio vykdymo veiksmai, negali būti išspręstas šis ekspertizės skyrimo klausimas ir atitinkamai negali būti įkainuotas skolininko areštuotas turtas. Visas šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir vykdomosios bylos duomenis bei pateikti įrodymai. Iš kurių matyti, jog skolininko N. P. atžvilgiu dar yra vykdomos 6 vykdomosios bylos, kuriuose jau pritaikyti areštai bendrai 1 931 579,76 EUR sumai. Įstatymais nėra reglamentuota per kiek laiko nuo turto arešto surašymo turi būti paskirtas areštuoto turto vertinimas. Sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normų nuostatas matyti, kad areštuoto turto vertės nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas per protingą terminą, kadangi surašytas turto arešto aktas yra skundžiamas nustatytu terminu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2010 ir kt.). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju antstolis dėl objektyvių priežasčių nėra priėmęs patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti ir areštuotas turtas dar nėra įkainuotas, kadangi antstolio vykdymo veiksmai sustabdyti dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka. Teismas sutinka, kad ekspertizės skyrimas objektyviausiai išspręstų areštuoto skolininko turto įkainavimą, kuris iš dalies jau areštuotas ir kitose vykdomosiose bylose, be to ir pats skolininkas kelia daug abejonių dėl šio jam priklausančio areštuoto turto verčių (pvz. skunde nurodydamas, jog statiško pobūdžio nominalios vertės dažnai nesutampa su dinamiško pobūdžio rinkos arba tikrąja verte, jo manymu, tokios kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcijos yra daug vertingesnės ir įprastai neatitinka nominalios akcijų vertės (todėl vien tokie patis skolininko argumentai rodo, jog ekspertizė šio turto vertei nustatyti yra būtina), taip pat ir išieškotojas pateikęs teismui atsiliepimą į skundą nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertė po to, kai šias akcijas skolininkas perleido giminaičiams iš esmės nuvertėjo ir yra bevertės, nes joms būtų sunku surasti potencialių pirkėjų, todėl šios visos aplinkybės patvirtina, jog ekspertizės skyrimas objektyviausiai išspręstų areštuoto skolininko turto įkainavimą, tačiau kartu pažymėtina, jog negali būti toleruojama situacija, kad toks skolininko turto areštas (neįkainavus šio turto) gali tęstis ilgą neprotingą terminą, kadangi tokiu būdu gali būti pažeidžiami ir skolininko interesai, jeigu įkainavus turtą, paaiškės, jog ilgą laiką buvo areštuota daug daugiau skolininko turto nei buvo būtina. Todėl antstoliui nustačius, jog šios laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo veiksmų sustabdymas) dar tęsis ilgą laiką, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl tolimesnio šio turto arešto taikymo (panaikinimo) ar galimybės šį areštuotą turtą įkainoti esant tokiai situacijai (sustabdytiems vykdymo veiksmams) atsižvelgiant į VĮ (duomenys neskelbtini) viešo Nekilnojamojo turto registro naujausius duomenis bei vykdymo proceso šalių (išieškotojo, skolininko) pateiktus duomenis/nuomonę, nes priešingu atveju tokie veiksmai sąlygotų antstolio veiksmų neteisėtumą, tik užtikrinant išieškotojo interesus, bet galimai pažeidžiant skolininko interesus, neužtikrinant interesų pusiausvyros. Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į aplinkybių visumą, laikoma, kad skolininko 2017-07-05 skundas nėra pagrįstas, kadangi antstolis 2017-07-03 priimdamas skundžiamus turto arešto aktus jokių pažeidimų nepadarė, šio skundo nėra pagrindo tenkinti, tačiau kaip minėta jeigu šios laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo veiksmų sustabdymas) dar tęsis ilgą laiką (t.y. ilgą neprotingą terminą), antstolis siekdamas nepažeisti ateityje skolininko interesų turėtų spręsti klausimą dėl tolimesnio šio turto arešto taikymo (panaikinimo) ar galimybės šį areštuotą turtą įkainuoti esant tokiai situacijai (sustabdytiems vykdymo veiksmams) atsižvelgiant į VĮ (duomenys neskelbtini) viešo Nekilnojamojo turto registro naujausius duomenis bei vykdymo proceso šalių (išieškotojo, skolininko) pateiktus duomenis/įrodymus/nuomonę. Antstoliui toleruojant tokį areštą (areštavus daugybę skolininko turto be įkainavimo), praėjus protingam terminui, dėl tokių antstolio veiksmų gali būti paduodamas skundas, prašant įpareigoti antstolį įkainuoti skolininko areštuotą turtą pagal minėtus turto arešto aktus arba panaikinti šiuos turto arešto aktus.

Suinteresuotas asmuo AB N. B. bankas yra pateikęs teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo, tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl teismas jokių bylinėjimosi išlaidų šiam suinteresuotam asmeniui nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo N. P. 2017-07-05 skundą dėl antstolio I. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.