Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl CPK 679 str. nustatytos turto aprašo įteikimo tvarkos pažeidimo, nurodė, kad skundžiami patvarkymai ir turto aprašas buvo išsiųsti skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteikti. Kadangi pagal CPK 604 str. dokumentai buvo įteikti praėjus 5 d. nuo išsiuntimo dienos, todėl teismas sprendė, jog antstolis nepažeidė nurodytos normos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Pareiškėjas N. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą bei panaikinti antstolio 2016 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. Sl-15932, 2016 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. Sl-16031 vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02365, panaikinti 2016 m. spalio 26 d. turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02365. Skundą grindžia šiais argumentais.

10.1. Skundžiama nutartimi yra nepagrįstai pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, taip pat yra daroma žala net trims bendrovėms. Pareiškėjas yra pažymėjęs, kad antstolis 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą motyvuoja tikrovės neatitinkančia informacija, kad UAB „Kino gamyba“ iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino vykdomosios bylos atnaujinimo pagrindus. Antstolis, žinodamas, kad veikia neteisėtai ir pažeisdamas CPK nustatytą imperatyvą, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl įvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimo ir, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo G. P. rezoliucijos pagrindu 2016 m. spalio 19 d. lydraščiu grąžinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atnaujino vykdomąją bylą. Pažymi, kad vadovaujantis CPK 290 str. 5 d., teisėjo rezoliucija yra neskundžiama, be to, nei antstolio patvarkymai, nei lydraštis pareiškėjui įteikti nebuvo, todėl jis neturėjo jokių galimybių apginti savo teises, kurių pažeidimas prasidėjo dar nuo minėtos rezoliucijos priėmimo. Nuosekli teismų praktika patvirtina, kad CPK nenumato vykdomosios bylos atnaujinimo pagrindų, todėl analogišku atveju kreditorius (išieškotojas) turi kreiptis ne į antstolį dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, o į teismą, nagrinėjantį bylą, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, su prašymu areštuoti konkretų skolininko turtą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas patvarkymų, priimtų atnaujinus baigtą vykdomąją bylą, priėmė neteisėtą nutartį.

10.2. Išieškotojas nepateikė nei vieno įrodymo, kad pareiškėjo kad turto vertė sumažėjo. Tokių įrodymų vykdomojoje byloje taip pat nėra, antstolio iniciatyva tokie dokumentai nėra gauti. Vykdomojoje byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini) įstatai bei išrašas pagrindžia, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas, tačiau tai tik padidino įmonės akcijų vertę, o iki skundžiamų patvarkymu priėmimo areštuotų 9 228 vnt. akcijų vertė buvo daugiau nei pakankama galimų išieškotojo reikalavimų patenkinimui.

10.4. Kreditorius (išieškotojas) turi kreiptis ne į antstolį dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, o į teismą, nagrinėjantį bylą, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, su prašymu areštuoti konkretų skolininko turtą. Pažymi, kad išieškotojas net du kartus su prašymais kreipėsi į teismą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdamas vykdomojoje byloje areštuoti daugiau pareiškėjo turto. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. liepos 26 d. nutartimis civ. b. Nr. e2A-432-330/2016, išieškotojo prašymus dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas, kad papildomas atsakovo turto areštas būtų neproporcingas, pažeistų ekonomiškumo principą bei neužtikrintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, juolab, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina. Taigi antstolis, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo nurodytomis nutartimis konstatuotų aplinkybių, nesudarančių pagrindo areštuoti daugiau pareiškėjo turto, aprašė ir papildomai areštavo iš esmės visą jo turtą, tokiu būdu pažeisdamas CPK 18 str.

10.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 681 str. nustatytą imperatyvą įvertinti areštuojamą turtą, CPK 677 str. 2 d. (antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, nei reikia), Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., teismų praktiką dėl antstolio aprašyto ir areštuoto turto masto. Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, s jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pažymi, kad patvarkymuose ir kartu su jais pateiktame 2016 m. spalio 26 d. Turto apraše iš viso nėra nustatyta didžiosios daugumos areštuoto turto vertė, t. y. netgi netinkamai nustatyta vos 2 iš 22 areštuotų objektų vertė, o apraše nurodyta „viso aprašyto turto vertė: LR CPK 681 str. nustatyta tvarka“. Pažymi, kad UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 9228 vnt. akcijų ir dviejų nekilnojamojo torto objektų rinkos vertė (Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 46 389.50 Eur ir 349,57 Eur) yra žymiai didesnė nei nominalas ar nekilnojamojo tinto registre nustatyta vidutinė rinkos vertė, UAB (duomenys neskelbtini) yra viena didžiausių mineralinio vandens gamintoju Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad tokios įmonės akcijos yra gerokai vertingesnės nei jų nominalas, t. y. 2016 m. rugsėjo 30 d. (jau po įstatinio kapitalo padidinimo akcijų vertė buvo ne mažesnė nei 384 807,6 Eur (9 228 vnt. * 41,70 Eur).

10.6. Teismas netinkamai aiškino CPK 679 str. nustatytą turto arešto akto ir turto aprašo įteikimo tvarką, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad dokumentai buvo tariamai tinkamai įteikti, nes vykdomojoje byloje yra įrodymai, kad patvarkymai įteikti nebuvo. Tik išnaudojus visas galimybes įteikti turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašytinai, dokumentai yra siunčiami registruota pašto siunta ir tik tokiu atveju laikomi įteiktais praėjus 5 d. nuo išsiuntimo dienos. Šiuo atveju antstolis net nebandė įteikti skundžiamų patvarkymų ir turto aprašo pasirašytinai – įrodymų apie bandymą įteikti dokumentus nėra vykdomojoje byloje, to neginčija ir antstolis. Taigi turto arešto aktas, turto aprašas, patvarkymai nebuvo įteikti pareiškėjui nei pasirašytinai, nei registruota siunta. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas itin formaliai nurodo, kad tinkamu įteikimu laikomas išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o dokumentai laikomi įteiktais per 5 d. nuo išsiuntimo, visiškai nevertinant aiškiai įtvirtintos pareigos pirma išnaudoti galimybes dokumentas įteikti pasirašytinai. Pažymi, kad tiek išieškotojui, tiek antstoliui yra žinomi pareiškėjo darbovietės, taip pat jo advokato G. G. kontoros adresai.

11. Antstolis I. G. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

11.1. Šiuo atveju pagrindas vykdymo veiksmams atlikti nebuvo išnykęs – nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nei panaikinta, nei, sumažėjus aprašyto turto vertei, įvykdyta. Savo veiksmais antstolis surado apelianto turtą ir jį aprašė, taigi taip užtikrino realų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymą.

11.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. liepos 26 d. nutartys nesusijusios su vykdomojoje byloje antstolio atliktais veiksmais.

11.4. Vykdymo procese dažnai susidaro situacijos, kai arešto metu įkainoti turto nėra galimybės, kadangi būtina įvertinti papildomus faktorius, galinčius turėti įtakos areštuoto turto vertei.

11.7. Pažymi, kad visi procesiniai dokumentai iš vykdomosios bylos pareiškėjui buvo siunčiami ir yra siunčiami registruota pašto siunta, o turto areštas išviešintas turto arešto aktų registre. Pareiškėjui susisiekus su antstoliu, procesiniai dokumentai jam persiųsti ir el. paštu, todėl jo teiginiai, kad antstolis net nebandė įteikti procesinių dokumentų pareiškėjui, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad 2017 m. sausio 27 d. turto aprašas, kuriuo aprašytas turtas įkainotas, 2017 m. sausio 31 d. patvarkymas Nr. S1-21058, kuriuo buvo išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, pareiškėjui registruota pašto siunta buvo išsiųstas tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde jo nurodomu adresu korespondencijai (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu įsikūrusi ir pareiškėjo nurodyto advokato G. G. kontora, tačiau 2017 m. vasario 15 d. siųsti dokumentai antstoliui buvo grąžinti, nurodant, kad pareiškėjas šiuo adresu negyvena, o su advokatu G. G. nėra sudaryta atstovavimo sutartis dėl atstovavimo antstolių kontorose ar dokumentų priėmimo. Jokio kito adreso, kuriuo procesinius dokumentus būtų galima įteikti pasirašytinai, pareiškėjas antstoliui nėra nurodęs ir nepaaiškina, kodėl antstoliui nurodė klaidingą adresą korespondencijai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. vasario 21 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos duomenimis, antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5443-104/2012, kuria pareiškėjo (skolininko) N. P. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nuosavybės teise priklausančio turto, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsukinti daiktinėmis teisėmis, areštas, o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio 280 375,58 Eur (968 080,80 Lt) sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). 2014 m. kovo 28 d. vykdomoji byla užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 str. 1 d. 1 p.), o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai (v.b.l. 82). Vilniaus apygardos teismas antstolio prašymu 2016 m. spalio 21 d. grąžino teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Antstolis skundžiamais 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą Nr.0008/12/02365 (v.b.l. 106), 2016 m. spalio 26 d. turto aprašu aprašė papildomą skolininko turtą (v.b.l. 111-113) ir 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu išsiuntė turto aprašą jo negavusiam skolininkui ir išieškotojui, išaiškino skolininkui jo teises ir pareigas (v.b.l. 122).

14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl užbaigtos vykdomosios bylos Nr. 0008/12/02365 atnaujinimo, išieškotojui siekiant, kad būtų tinkama kaina įvertintas 2012 m. rugpjūčio 7 d. turto apraše nurodytas turtas, ir šiuo pagrindu 2016 m. spalio 26 d. sudarytu nauju pareiškėjui priklausančio Turto aprašu bei atitinkamai 2016 m. spalio 26 d. priimtu patvarkymu „Dėl informacijos“, kuriuo buvo išsiųstas turto aprašas jo negavusiam skolininkui ir išieškotojui bei išaiškintos skolininkui jo teisės ir pareigos.

15. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojo pirmą kartą vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas – Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5443-104/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skirtas išieškojimui iš pareiškėjo, buvo visiškai įvykdytas ir grąžintas jį išdavusiai institucijai, t. y. 2014 m. kovo 28 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta pagal CPK 632 str. 1 d. 1 p. (v.b.l. 82). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakartotinai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą išieškojimas iš pareiškėjo negali būti pradėtas.

16. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės, interesai ir teisėti lūkesčiai. CPK 631 str. 1 d. nustatyti atvejai, kai neįvykdytas arba nevisiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas yra gražinimas išieškotojui. CPK 631 str. 3 d. nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad neįvykdytas ar nevisiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas gali būti iš naujo pateiktas vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 631 str. 6 d. nustatyta, kad įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai. Pagal CPK 632 str. 1 d. 1 p. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą vykdomoji byla laikoma baigta. CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nėra numatytas užbaigtos vykdomosios bylos atnaujinimo institutas, taip pat nėra nustatyta, jog pakartotinai vykdymui galima pateikti jau įvykdytą vykdomąjį dokumentą. Sistemiškai aiškinant CPK 631 str. 6 d. ir 632 str. 1 d. 1 p. nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normose nėra numatyta išieškotojo teisė pakartotinai vykdymui pateikti jau įvykdytą vykdomąjį dokumentą, darytina išvada, kad išieškotojas tokios teisės neturi, taip pat antstolis neturi teisės savarankiškai atnaujinti užbaigtos vykdomosios bylos be vykdomojo dokumento. Toks aiškinimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Kitoks aiškinimas suteiktų galimybę išieškotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl antstolis, nustatęs, kad vykdymui yra teikiamas jau įvykdytas vykdomasis dokumentas, turėtų laikyti, kad yra akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pagal CPK 651 str. 2 d. 8 p. turėtų atsisakyti priimti vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą.

17. Šiuo atveju išieškotojui Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriui el. paštu informavus antstolį, kad skolininkas (pareiškėjas) nebeturi kontrolinio akcijų paketo (UAB (duomenys neskelbtini)), todėl galimai būtų poreikis areštuoti papildomą skolininko turtą (v.b.l. 100), t. y. paprašius pakartotinai pradėti vykdyti jau užbaigtos bylos vykdomuosius veiksmus, antstolis savarankiškai skundžiamu 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0008/12/02365, nurodęs, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. turto aprašu turto vertė galimai žymiai sumažėjo. Išieškotojas el. laiške ne tik nepateikė įrodymų, bet ir nenurodė jokių konkrečių argumentų ir paaiškinimų apie sumažėjusią pareiškėjui priklausančio turto vertę (CPK 12, 178 str.). Be to, išieškotojas antstolio 2014 m. kovo 28 d. patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 str. 1 d. 1 p. neskundė, patvarkymas yra įsiteisėjęs ir vykdomoji byla užbaigta. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).Todėl darytina išvada, kad antstolis, savarankiškai atnaujinęs bylą, pažeidė antstolio veiklos teisėtumo principą, viršijo jam suteiktus įgalinimus ir skundžiamu 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją, neturėdamas teisinio pagrindo.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, pripažindamas teisėtais skundžiamus antstolio patvarkymus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atskirasis skundas tenkintinas, naikinant antstolio 2016 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. S1-15932 atnaujinti vykdomąją bylą Nr.0008/12/02365, 2016 m. spalio 26 d. Turto aprašą ir 2016 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S1-16031 (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

19. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti antstolio I. G. 2016 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. S1-15932 atnaujinti vykdomąją bylą Nr.0008/12/02365, 2016 m. spalio 26 d. Turto aprašą ir 2016 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S1-16031.