Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Pavilnio gyventojų bendrijos „Pilies gyvenvietė“ ieškinį atsakovams M. N., M. G., K. E.-G., T. K. ir A. L.-K. dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Pavilnio gyventojų bendrija „Pilies gyvenvietė“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams ar tretiesiems asmenims, įsigijusiems turtą iš jų, jų šeimos nariams, kurie valdo ir naudoja sklypus, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius neteisėtus veiksmus arba gadinti, naikinti, išmontuoti inžinerinius tinklus – vandens, buitinių nuotekų tinklus, esančius sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki teismas išnagrinės bylą. Prašymą grindė tuo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-28 nutartimi ieškovo Pavilnio gyventojų bendrijos „Pilies gyvenvietė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: uždraudė atsakovams M. N., M. G., K. E.-G., T. K. ir A. L. ar tretiesiems asmenims, įsigijusiems turtą iš jų, jų šeimos nariams, kurie valdo ir naudoja sklypus kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), A(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), atlikti bet kokius neteisėtus veiksmus, kuriais galimai būtų ribojama, trukdoma naudotis įrengtais pagal projektą inžineriniais tinklais, arba gadinti, naikinti, išmontuoti inžinerinius tinklus – vandens, buitinių nuotekų tinklus, esančius sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas sprendė, kad pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atlikti veiksmus, bus efektyviau užtikrintas ieškovo teisių gynimo būdas, taip pat jog egzistuoja pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas M. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir ieškovo asociacijos Pavilnio gyventojų bendrija „Pilies gyvenvietė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, pateiktas iškraipant faktinę situaciją ir galimai pagrindžiant savo neteisėtus reikalavimus nesusijusiomis sąskaitomis. Ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad atsakovai atliko kokius nors iš viso veiksmus po 2016-05-12 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nėra jokių objektyvių grėsmių, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ar sukelti žalą. Ieškovas teikia dokumentus, kurie yra paties ieškovo ir jo atstovo neteisėtų veiksmų įrodymas. Dėl ieškovo nurodomų veiksmų jau nagrinėjamas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tik ieškovas nurodytoje byloje yra M. N., kuris pateikė ieškinį 2016-02-09 dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir gynimo. Kartu šioje byloje ieškovas M. N. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2016-05-12 priėmė nutartį, kuria buvo uždrausta T. K., R. V., A. V., asociacijai Pavilnio gyventoju bendrija „Pilies gyvenvietė“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais galiniai būti ribojama, trukdoma M. N. ar tretiesiems asmenims naudotis ginčo inžineriniais tinklais, arba gadinti, naikinti, išmontuoti šiuos inžinerinius tinklus – vandens, buitinių nuotekų tinklus iki bus išnagrinėta byla. Pritaikius šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, sukuriama prielaida konfliktuoti dviem nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nesuteikta teisė išklausyti atsakovų pozicijos, pateikti aktualius dokumentus. Ieškovas Pavilnio gyventojų bendrija „Pilies gyvenvietė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, jog atsakovo M. N. teiginiai apie tariamą visišką ieškinio nepagrįstumą yra paremti išimtinai paties atsakovo subjektyviais pamąstymais ir neatitinka objektyvių faktų. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais ir jo reikalavimų tenkinimas priklauso išimtinai nuo bylą nagrinėjančio teismo. Atsakovas nebėra nei žemės sklypo, nei namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, todėl iš jo sklypo ir namo dalis įsigiję naujieji savininkai M. G. bei K. E.-G., T. K. bei A. L.-K. nėra vandentiekio ir nuotekų tinklų statytojai, todėl bet kokiu atveju jie privalo derinti visus namo prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir naudojimosi jais klausimus su šių tinklų statytojais / savininkais. Pilies gyvenvietės inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra, esantys (duomenys neskelbtini) teritorijoje, yra įrengti už ieškovo ir jo narių lėšas, todėl bet koks trečiųjų asmenų prisijungimas prie bendrijai priklausančių inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros be bendrijos žinios ir statytojų / savininkų sutikimo yra neteisėtas ir pažeidžiantis bendrijos bei jos narių teisėtus interesus.2016-09-28 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neapriboja atsakovų teisių, nes draudžia atlikti bet kokius neteisėtus veiksmus, kuriais galimai būtų ribojama, trukdoma naudotis įrengtais pagal projektą inžineriniais tinklais, arba gadinti, naikinti, išmontuoti inžinerinius tinklus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jei atsakovai neatliks jokių neteisėtų veiksmų, ši nutartis nesukels jiems jokių pasekmių ir niekaip neapribos jų teisių.Atsakovai M. G., K. E.-G., T. K. ir A. L.-K. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Kartu su atskiruoju skundu atsakovas M. N. pateikė dešimt naujų įrodymų, o ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą – šešis naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas atsakovui nežinant, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti nurodytus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos naujus įrodymus priima. Ieškovas nenurodo priežasčių, kodėl jo pateikti apeliacinės instancijos teismui šeši nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Atsakovas M. N. ginčija egzistuojant abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo yra pakankamai argumentuotas bei pakankamai pagrįstas prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, kad būtų galima konstatuoti tikėtiną (prima facie) ieškinio pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino egzistuojant pirmąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, todėl su tuo susijusius atsakovo argumentus atmeta.Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus efektyviau užtikrintas ieškovo teisių gynimo būdas. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinį, yra pagrindas daryti išvadą, kad jei būtų priimtas palankus ieškovui teismo sprendimas ir nebūtų pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tokiu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog ieškovui galimai padaryta žala didėtų, kas yra pagrindu spręsti, jog egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo atmeta.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-10602-728/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ginčo laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja vienos kitoms, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 procesinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10602-728/2016, įtakos šios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nedaro.Apeliacinės instancijos teismas atskirai nurodo, jog aplinkybė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo pasiūlyta atsakovams pateikti atsiliepimus į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neimplikuoja šalių teisės būti išklausytiems pažeidimo. Šiuo atveju atsakovas M. N. išdėstė savo poziciją ginčo klausimu atskirajame skunde. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog siekiant įgyvendinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo reikalavimą, teismas turi užtikrinti saikingą pozicijos ginčo klausimu raišką. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo M. N. 2016-12-20 Vilniaus apygardos teisme gautus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti ir dėl jų nepasisako. Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą itin trumpą terminą klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti, atsakovų informavimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra labiau orientuotas ne į galimybę suteikti atsakovui teisę į atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o į galimybę atsakovui kuo greičiau realizuoti savo priešpriešinę teisę – prašyti teismo laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis), panaikinti (CPK 150 straipsnis).Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis). Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, atsakovo M. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo M. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.